Ar įmanoma pažadinti mokinio atsakomybę už savo mokymąsi?

Vilma Jurkienė, Renata Dudzinskienė
,
lietuvių kalbos mokytojos

Šiandien mokymosi motyvacijos trūkumas tapo akivaizdus, o pasikeitęs ir paspartėjęs gyvenimo ritmas reikalauja, kad XXI amžiaus mokinys būtų inovatyvus, kūrybiškas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, gebantis kritiškai mąstyti ir spręsti realiai iškilusias problemas. Kaip šiuos gebėjimus ugdyti, kaip padėti mokiniui susigrąžinti norą mokytis?

 

Mes, mokytojai, esame eksperimentatoriai – išbandome įvairius metodus, būdus, atsirenkame, kas geriausiai tinka mūsų pamokose. Taigi ugdant mokinio atsakomybę už mokymosi rezultatus labai padeda tikslo išsikėlimas ir planavimas, kaip žingsnis po žingsnio jis bus pasiektas (veiksmų eiga). Skyriaus pradžioje įsivertindami „Voratinklio” metodu mokiniai įsivertina ne tik konkretaus klausimo žinias, bet ir išsikelia asmeninį tobulėjimo tikslą, o skyriaus pabaigoje dar kartą braižo naują voratinklį ir palygina, kiek išmoko, įvertina, kaip sekasi siekti asmeninio tikslo. Kitas pavyzdys – „Skaitymo paso“ pildymas. Tai asmeninė kiekvieno vaiko atsakomybė visus metus. Mokiniai išsikelia tikslą, kiek knygų perskaitys per mokslo metus. Skaičius įpareigoja, skatina išpildyti siekius, pasiekti išsikeltą tikslą. Jei mokslo metų viduryje mokinys mato, kad sunku įveikti siekiamą skaičių, renkasi trumpesnius kūrinius, tariasi su mokytoju, kaip galima būtų pasiekti, pavyzdžiui, dešimties knygų skaičių. Mokytojo misija – padėti mokiniams išsikelti tikroviškus ir pasiekiamus tikslus (jei mokinys užsibrėžia per aukštą tikslą, pasiūlyti realesnius), jei nepavyksta pasiekti išsikelto tikslo, mokytojo padedamas mokinys suplanuoja savo veiklas, kurios padėtų išmokti, suprasti, kas buvo suplanuota. Tokiais atvejais gelbėja ir konsultacijos, papildomas savarankiškas darbas, pakartotinis atsiskaitymas.

 

Mokinių atsakomybę už savo rezultatus stiprina ir mokinių įtraukimas į vertinimą, pavyzdžiui, bendraklasių darbų aptarimas pagal iš anksto žinomus kriterijus, simbolinis vertinimas balais, balsavimas patiktukais, komentarais. Taip dirbdami mokiniai geba matyti savo pasiekimus klasės kontekste, aiškiai pastebi savo žinių privalumus ir trūkumus, aptinka kritinius sėkmės ir nesėkmės taškus. Ne mažiau svarbus ir įsivertinimas neužbaigtais sakiniais, minėtu (pieštu arba virtualiu) įsivertinimo voratinkliu, ŽNS (žinau – noriu sužinoti – sužinojau) metodu, įsivertinimas žodžiu, supažindinus su refleksijos sakinių įžangomis, reziumė vienu sakiniu, esminių sąvokų išsiaiškinimu. Svarbu, kad sukūrę palankias sąlygas vertinti ir įsivertinti, leidžiame mokiniams prisiimti atsakomybę ir patiems valdyti savo mokymąsi.

 

Mokinio darbo kokybė, atsakomybės prisiėmimas labai priklauso nuo to, kokiu metodu mokinys dirba, todėl mes, mokytojai, skatiname, kad pats mokinys rinktųsi būdą ar metodą, kuriuo jis nori ir geba dirbti, kuriuo dirbti jam sekasi geriausiai, greičiausiai ir rezultatyviausiai. Mokiniai džiaugiasi turėdami tokią galimybę, pasak jų, ir ateityje teks rinktis, kaip ir kuo geriau atlikti užduotį ir pasiekti maksimalių rezultatų. Atlikdami kūrybinius-inžinerinius darbus, mokiniai renkasi ne tik būdą, bet ir atlikimo techniką, todėl vaikų darbai įvairūs, įdomūs ir atskleidžiantys skirtingus jų gebėjimus. Žinoma, kad mokinys tai žinotų, gebėtų taip pasirinkti, jis turi būti išbandęs nemažai metodų, kuriuos siūlo mokytojas. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai renkasi atsiskaitymo už perskaitytas knygas  būdą – knygiukas, lankstinukas, minčių žemėlapis, „Penkių pirštų strategija“, plakatas, reklama, laiškas ir kt. Pasirenka ir pristatymo formą, netgi grupė darbą susiplanuoja pati, kokio nori, dalyvaudama ilgalaikiame projekte „Knygos diena“. Kad geriau įsimintų dalykinę medžiagą, ją pasižymi taip pat pasirinktu būdu: sąvokos analizės schema, raktiniais žodžiais, planu, minčių žemėlapio būdu. Tinkamai pasirinktas būdas suteikia galimybę geriau įsiminti ir suprasti pateiktą medžiagą.

 

Taigi, mokytojo tikslas – ieškoti ir atrasti būdų, metodų, kurie padėtų organizuoti mokinių atsakomybę skatinančias veiklas, kad mokiniai nebūtų tik užduočių vykdytojai, o savarankiški, mąstantys, problemas sprendžiantys, planuojantys laiką, ir svarbiausia, gyvenime sėkmingi žmonės.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.