Ar egzaminai ir pažymiai parodo tikrąjį mokinių žinių lygį?

Dovilė Šileikytė

Kaskart, kai abiturientų brandos egzaminų rezultatai būna prastesni, girdime nuomonių, kad taip yra dėl netinkamai parinktų, galbūt per sudėtingų užduočių. Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, sociologinių tyrimų bendrovės UAB „Factus Dominus“ tyrėjų grupės vadovas, įsitikinęs, kad yra visai ne taip, ir gali įrodyti, kad Lietuvoje ir egzaminų užduotys tinkamos, ir pažymiai ne tik didmiesčių, bet ir kaimo vietovių mokyklose beveik visada atitinka mokinių žinių lygį. Tą parodo neseniai pristatyti „Mokymosi pasiekimų bendrajame ugdyme ir jo ryšių su tolesnio mokymosi kelių pasirinkimu longitudinio tyrimo“ rezultatai. Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) užsakymu.

 

NŠA direktorė Rūta Krasauskienė pasidžiaugė, kad NŠA duomenis galima atverti mokslininkams: „Esame sukaupę daug duomenų, naudotų mokinių pasiekimams konkrečiu metu nustatyti, teikti grįžtamąjį ryšį, naudoti priimant į aukštąsias mokyklas ir kitais tikslais, turimi mokinių pasiekimų duomenys kasmet naudojami švietimo būklei analizuoti. Bet šis bendradarbiavimas su mokslininkų tyrėjų grupe suteikė dar daugiau galimybių atlikti aktualius tyrimus, paversti juos svarbiomis žinutėmis švietimo bendruomenei, tyrimu sudaryta galimybė prisidėti prie sprendimų paieškos, kaip visiems mokiniams sudaryti ir užtikrinti lygias mokymosi galimybes, sąlygas rinktis priimtiną mokymosi kelią. Supratimas apie esamą situaciją ir problemas galėtų padėti ieškoti sprendimų.“ Duomenys buvo surinkti ne specialiai tyrimui, ne mokslininkų, todėl jiems ir duomenų teikėjams reikėjo atlikti didžiulį darbą, iš viso prisidėjo keliasdešimt žmonių.

 

Tyrime buvo naudoti 2015–2022 m. centralizuoto didaktinio testavimo – nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų (NMPP, PUPP, VBE) – duomenys nuo 4 iki 12 klasės, galima juos vadinti visuotiniais, nors NMPP tuo metu dar buvo neprivalomas (profesoriaus manymu, tai negerai), bet beveik visi mokiniai dalyvaudavo, palyginti tų pačių mokinių PUPP ir VBE rezultatai.

 

Sąvoka „mokymosi pasiekimai“ yra orientuota į momentinį pjūvį, o „edukacinė trajektorija“ (nauja sąvoka net didžiajame moksle), naudota šiame tyrime, apima ilgesnį laiką, mokinio mokymosi perspektyvą, reikia turėti kelis atskaitos taškus ketvirtoje, aštuntoje, dešimtoje, dvyliktoje klasėse, žinoti, kur tas žmogus įstojo studijuoti, ar edukacinės trajektorijos banguojančios, ar palankios.

Ar dėl prastų egzaminų rezultatų „kaltos“ užduotys?

 

Pastaruoju metu visuomenė sunerimusi dėl prastų matematikos VBE rezultatų. Kai tik paaiškėja, kad abiturientai kurį nors egzaminą išlaikė prastai, iškart atsiranda nuomonių, kad jiems buvo pateiktos netinkamos užduotys. Bet visuotinių duomenų analizė parodė, kad Lietuvoje dirbama su labai kokybiškais instrumentais, net metiniai įvertinimai yra visiškai patikimi. Nustebino ir pažymiai, nes egzistuoja stereotipas, kad regiono mokyklos dešimtukas elitinėje mokykloje turbūt siektų tik septintuką, bet neatmetant pavienių variantų, metiniai įvertinimai koreliuoja gana aukštai. Kartais sulaukiama nepelnytos kritikos, bet visuotinių duomenų paneigti neįmanoma, tos centralizuotos didaktinės sistemos egzistavimas, pasirodo, disciplinuoja ir visą mokyklinių pažymių sistemą, tad ji turi būti puoselėjama, įtvirtinama, jos vertė Lietuvos švietimui neįkainojama. NMPP, PUPP ir VBE rezultatai atitinka mokinių pažymius, todėl negalima sakyti, kad dėl prastų rezultatų kaltos netinkamos užduotys arba mokykliniai pažymiai nepatikimi – tai stereotipas.

Trys penktadaliai mokinių yra dalykiškai profiliuoti (jiems geriau sekasi arba tikslieji ir gamtos, arba humanitariniai mokslai), šis modelis atsikartoja kiekvienoje amžiaus grupėje – tai „provokacija“ ugdymo turinio vystytojams: nebegalima įsivaizduoti abstraktaus mokinio, kuris privalo viską žinoti, mokiniai skirtingi, turime galvoti apie daug tipažų.

Lietuvos švietimo sistema bendrojo ugdymo laikotarpiu palankesnė mergaitėms, o tose grupėse (tiek stiprių, tik silpnesnių vidutiniokų), kur geriau sekasi matematika, daugiau berniukų, jie labiau linkę į gamtos mokslus. Visose amžiaus kategorijose berniukai juda prastesnėmis edukacinėmis trajektorijomis nei mergaitės: labai aukštų pasiekimų grupėje daugumą sudaro mergaitės (60 proc.), krizinėje grupėje – berniukai (61 proc.).

 

G. Merkys džiaugėsi vienu didžiausių tyrimo pasiekimų ir laimėjimų – kad pavyko rasti būdą, kaip patikimai matuoti tikrąją švietimo sistemos, mokyklos (steigėjo lygmeniu) pridėtinę vertę. Apie ją galima spręsti iš to, kiek yra mokinių, kurių rezultatai per keletą metų pagerėja. „Tai daug pranašesnis būdas nei žurnalo „Reitingai“, kur reitingo viršuje esančios mokyklos susirenka gabiausius vaikus iš motyvuotų šeimų, kurios samdo korepetitorius ir pan. Bet jei mokykla yra regione ir matome, kad beveik šalia krizinės grupės buvusį mokinį ji sugeba per trejus metus „pakelti liftu“, t. y. stipriai pagerėja jo rezultatai, šitoks modeliavimas leidžia vertinti mokyklą atsietai nuo kontingento. Rastume mokyklų, kurios mokinių nesirenka, bet šių rezultatai neprastėja arba gerėja“, – pasakoja profesorius.

 

Palyginti kaimą ir miestą, Vilniuje ir Kaune krizinę grupę sudarė tik 5 proc. mokinių, o rajonuose – 14 proc. ir atvirkščiai, kalbant apie aukštus pasiekimus. Netgi savivaldybės tipas turi įtakos. Nevalstybinėse mokyklose aukštų pasiekimų mokinių kone dvigubai daugiau nei savivaldybių mokyklose (kai kuriose amžiaus grupėse). Pačiomis nepalankiausiomis edukacinėmis trajektorijomis juda vaikai iš žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio (SEK) konteksto. Mokymosi pasiekimų lygis priklauso nuo mokyklų dydžio: mokytojų ir mokinių gausesnės optimalaus dydžio mokyklos geba laiduoti geresnius rezultatus.

„Mokymosi pasiekimai aukštesni, jei direktoriai vyresni, geriausia – nuo 60 metų, turi aukštesnę (iki panaikinimo) vadybinę kategoriją, į postą atėjo iš aukštesnės mokytojo kvalifikacinės kategorijos. Geriau, kai direktoriumi tampa ne žmogus, neturintis pedagoginio darbo patirties, o geras mokytojas, turintis vadybininko gyslelę“, – daro išvadą G. Merkys.

 

Pasak profesoriaus, santykinai mažokai mokinių (ir baigusių pagrindinį, ir vidurinį ugdymą) ateina į profesines mokyklas: „Nepaisant investicijų, visuomenė suvokia šį sektorių kaip marginalų, nepelnytai nuvertina, kone visi abiturientai būtinai nori studijuoti universitete. Akivaizdu, kad pagal akademinius pasiekimus ne visi gali studijuoti aukštojoje mokykloje.“

Ką rekomenduoja tyrėjai?

 

Ataskaitoje parašyta, kokiu principu reikia archyvuoti duomenis, kad būtų įmanoma matyti vieno mokinio rezultatus nuo ketvirtos klasės iki profesijos pasirinkimo. Reikia kaupti testų užduočių banką, atlikti ugdymo turinio stebėsenos lyginamuosius tyrimus (neišnaudota galimybė plėtoti tyrimą, išsiaiškinant, kuriose mokyklose mokinių rezultatai smarkiai pagerėja).

Visos dienos mokykla ar pailgintos grupės idėja Lietuvoje visiems žinoma, bet Vokietijoje tiriamas jų veiksmingumas: socialiai ekonomiškai silpnesnėms šeimoms, regionuose tas labai pasiteisina. Tai galėtų būti sprendimas.

 

Siūloma diegti mokytojo ir mokinio asistento pareigybę (skirti tam tinkamą finansavimą), valstybės remiamą švietimo pagalbos sistemą vaikams iš socialiai silpnesnių šeimų, kurios neišgali samdyti korepetitorių, kad skirtumas tarp mokinių pasiekimų nedidėtų.

Reikia supaprastinti galimybes mokytis žmonėms, kurie, galbūt neturėdami profesinio ar aukštojo išsilavinimo, kokio nors darbo pramoko, pavyzdžiui, per 10–12 metų dirbdami praktiškai, galbūt praėjus keliolikai metų nuo mokyklos baigimo įgijo motyvacijos mokytis. Švietimo sistema jiems turėtų būti atviresnė, įskaityti neformaliai įgytą išsilavinimą ir pan.

 

Mokyklų tinklo optimizavimas turėtų būti permanentiškai tęsiamas, ieškant sąsajų su demografiniais ištekliais, regioniniais, investiciniais planais, vietovės tapatybės paieška ir pan., ugdymo turinio vystytojai turėtų daug labiau atsižvelgti į pasiekimų ir trajektorijų įvairovę.

 

Projektas „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“ (kodas 09.4.1-ESFA-V-713-02-0001) finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Tyrimo infografikas

Tyrimo santrauka

Rezultatai bus paskelbti projekto svetainėje.

 

Visą renginio įrašą (su diskusija) galite pamatyti čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *