Apdovanojimas – paskata nesustoti

Albertas JUŠKAUSKAS – Kauno jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas ir robotikos būrelio vadovas. Jo vadovaujami mokiniai kuria prototipus: bitę-ventiliatorių, kuris gali pagyvinti vaikų kambarį, aštuonkojį, valantį grindis, dalyvaudami konkursuose ir projektuose gvildena tokias temas kaip kosmoso šiukšlės, kosmonautų apranga, asteroidai, galimybės auginti maistą kosmose… Todėl turbūt visai nenuostabu, kad šis pedagogas Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose buvo paskelbtas inovatyviausiu dailės ir technologijų mokytoju. Tai ir paskatino mus pakalbinti šį pedagogą.

Praėjusių metų spalį tapote Kauno metų mokytoju, lapkritį – inovatyviausiu menų ir technologijų mokytoju. Ką Jums reiškia šie apdovanojimai, ar tikėjotės jų?

Smagu, kad esu taip įvertintas, atrodo, lūkesčiai jau pateisinti, tikslas pasiektas. Giliai širdyje jaučiau, kad mane aplankys toks džiaugsmas. Ši akimirka labai maloni, bet tai jau praeitis, greitai pamirštama, nes apdovanojimai ne palengvina darbą, o tampa didele atsakomybe nesustoti, tobulėti, dar daugiau kurti. Kūrybinis kelias nelengvas, pilnas iššūkių, sėkmių ir nesėkmių. Tam, kad pasiektų tokių apdovanojimų, pedagogas tiesiog turi mylėti savo darbą, tikėti tuo, ką daro, būti profesionalas. O kalbant apie inovatyvumą, reikia suprasti, ko mokyti vaikus, surasti tinkamiausius mokymosi būdus. Visos inovacijos ir technologijų naujovės yra puiki galimybė mokiniams ir mokytojui tobulėti, keistis, aktyviai bendradarbiauti, atrasti, ko dar neatradome. Supratau, kad einu teisingu keliu.

 

Esate ne pirmas Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas, gavęs tokį apdovanojimą. Geras kolegų pavyzdys užkrečia? Ar pedagogas galėtų daug pasiekti, jei šalia nebūtų palaikančios administracijos, patirtimi besidalijančių kolegų, šeimos, draugų palaikymo?

Taip, kiekvienas geras pavyzdys užkrečia rasti savyje tikėjimo, semtis naujų idėjų, dalytis patirtimi, bendradarbiauti, duoti, ką turi geriausio. Komandinio darbo pastangomis, laikydamasis vertybinių nuostatų, nuolat domėdamasis švietimo naujovėmis, naujausiomis technologijomis, inovacijomis, gali daug pasiekti. Svarbiausia nebijoti suklysti, būti išgirstam ir suprastam, tik tada šiuolaikinėje mokykloje gali būti inovatyvus ir patrauklus mokytojas. Tačiau turi atiduoti save darbui 100 procentų.

Mano darbo profesionalumo ir pastangų tikrai nebūtų užtekę, prisidėjo administracija, kolegos, mokiniai, bendruomenė ir socialiniai partneriai. Todėl noriu pasidžiaugti, kad dirbu Kauno jėzuitų gimnazijoje – čia turiu visas galimybes tobulėti. Tačiau pati svarbiausia yra mano šeima, jos palaikymas, supratimas, kad esu MOKYTOJAS, ji suteikia galimybę pasinerti į darbą neskaičiuojant valandų, todėl esu už tai be galo dėkingas.

 

Kodėl nusprendėte tapti technologijų mokytoju?

Tokį pasirinkimą lėmė tėvų nuomonė, kad mokytojas turi būti geriausias pavyzdys vaikams, gali užkrėsti gražia idėja, perduoti savo patirtį, būti geru draugu.

O kodėl pasirinkau būtent technologijas? Mano gebėjimus pastebėjo tada, kai mokiausi mokykloje, teko dalyvauti įvairiuose konkursuose, lankyti meno (dailės, muzikos, teatro) ir sporto būrelius, svajojau tapti treneriu, tačiau viskas pasisuko kita linkme. Baigiau studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijau technologijų ir dailės mokytojo specialybę. Šie dalykai man visada patiko, nes tai ilgas ir sudėtingas kūrybos procesas, kasdien suteikiantis galimybę eksperimentuoti, pažinti, tyrinėti, atrasti kažką naujo arba patobulinti tai, kas jau atrasta. Teko gaminti įvairius dirbinius, piešti paveikslus, o paskui sėkmingai juos parduoti. Taip pat domiuosi restauravimo paslaptimis, senovinių laikrodžių gamyba, teko pačiam organizuoti savo pagamintų laikrodžių parodą. Mano tikslas atėjus į mokyklą buvo „nuversti kalnus“, tačiau supratau, kad viskas turi vykti pamažu. Smagu dalytis patirtimi siekiant, kad mokiniai įsitrauktų į ugdymo procesą, atrastų save kūrybinėje erdvėje, atsiskleistų jų gebėjimai, talentai. Dirbdamas su mokiniais jaučiu iššūkį ir atsakomybę.

 

Kokias naujoves taikote savo pamokose?

Siekiu, kad kiekvienas mokinys technologijų pamokose galėtų pasijusti laisvas, nebijotų klysti, paprastuose dalykuose sugebėtų pamatyti dar neatrastas idėjas. Stengiuosi racionaliai išnaudoti įvairias technologijas ir kitas informacines priemones, kurios suteikia prieinamumą atliekant projektavimo, konstravimo ir kitus praktinius darbus, reikalaujančius greitų ir kokybiškų rezultatų.

Naudoju „Google Classroom“, kaupiu darbų aplankus. Mokiniai po ketverių metų gali pamatyti, kaip tobulėjo technologijų srityje, kaip sekėsi integruoti kitus dalykus, kur labiausiai augo jų gebėjimai, ką ateityje reikėtų tobulinti.

 

Pamokose naudoju įvairius elektronikos rinkinius, 3D spausdintuvą, esu susipažinęs su Arduino mikrovaldiklio platforma, „Micro:bit“ kompiuteriuku, mechatronikos rinkiniais. Tačiau tam, kad dar labiau sudominčiau vaikus, kartu su bendruomene, socialiniais partneriais kuriu technologijų slėnį. Jau penkerius metus su informacinių technologijų mokytoja vedame integruotas robotikos pamokas, naudojame „EV3 Mindstorms“ rinkinius. Planuojame įrengti technologijų laboratoriją, įsigyti lazerines, graviravimo ir CNC stakles, naujos kartos „MakerBot“ spausdintuvą bei kitas reikalingas priemones, įrangą vaikų kūrybiškumui ugdyti, kad technologijų slėnis būtų modernus, taptų kūrybos, idėjų ir inovacijų centru.

 

Prisipažinsiu, retai kalbiname technologijų mokytojus. Kokiomis aktualijomis jie šiuo metu gyvena?

Norėtųsi, kad technologijų mokytojai būtų pakalbinti dažniau: kaip jie gyvena, ko moko vaikus, kokios perspektyvos ateityje. Kadangi menai, technologijos nustumti į antrą planą, esame tarsi iš kitos planetos. Technologijos turėtų būti tokia pat svarbi pamoka, kaip ir visos kitos. Labai keista išgirsti nuomones, kad technologijų pamokos mažai reikalingos – niekada to nesuprasiu. Norėčiau taip kalbančio žmogaus paklausti, kodėl jam reikalingas telefonas, baldai, automobilis, garso kolonėlė, skanus maistas, gražūs drabužiai ir pan.?

 

Technologijų pamokos augina ne vartotojus, o kūrybiškus atradėjus, gebančius sukurti, suprojektuoti, pristatyti ir praktiškai pritaikyti savo idėjas. Kadangi technologijų ugdymo turinys susideda iš keturių blokų – tekstilės, mitybos, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos, vaikai gali susipažinti su įvairiomis technologijomis, išmokti elementarių dalykų, kaip atskirti konstrukcines medžiagas, kaip veikia nesudėtingi mechanizmai, projektuoti, konstruoti, pasigaminti vieną ar kitą patiekalą, sužinoti apie kitų šalių maistą, kultūrą ir pan. Šiandien mokyklose didelė problema ta, kad trūksta jaunų technologijų mokytojų, ypač vyrų, konstrukcines medžiagas ir elektroniką pradeda dėstyti mokytojos, šiose srityse turinčios mažai patirties. Taip pat svarbu atnaujinti mokyklose esančią technologijų materialinę bazę, nes sunku per pamokas, renginius ar užklasinę veiklą pagaminti įvairius kūrybinius darbus, jeigu nėra tam tinkamų sąlygų. Norint išugdyti kūrybingą, mąstančią asmenybę, technologijų dalykui turi būti skiriama daug dėmesio.

 

Internete kartais tenka pamatyti komentarų, kad visiškai nereikalinga XXI a. vaikus mokyti nerti vąšeliu ir panašiai, svarbiau šiuolaikinės, informacinės technologijos. Kaip vertinate tokias nuomones? Kaip kinta technologijų ugdymo turinys?

Šiuolaikinės ir informacinės technologijos vaikus labai domina, kartais atrodo, kad net per daug. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti tradicijų ir jas užmiršti. Viskas priklauso nuo to, kaip kūrybiškai mokytojas atskleis pamokos turinį kuriant naujus gaminius, kaip sugebės pritaikyti technologijų naujoves, tyrinėjant senuosius amatus, jų dirbinius. Tik nereikia mokyti ištisas pamokas, su senosiomis tradicijomis ir technologijomis užtenka supažindinti, dauguma jų kopijuojama ir paverčiama moderniomis.

 

Pamokose vaikus reikia nustebinti, domėtis jų veikla, tai jiems labai patinka. Prieš kuriant gaminį su mokiniais bandau pasidalyti įžvalga: įsivaizduokite, prieš jus stovi verslininkas, kuris norės atrinkti pačią geriausią idėją, kuri kažkada taps naudinga ir aktuali technologijų pasaulyje. Mokinius tai suaktyvina, prasideda tikras minčių lietus, jiems patinka dirbti grupėmis, pristatyti idėją prieš visą klasę, tada jie jaučiasi svarbūs. Taip skatinamas bendradarbiavimas, kūrybiškumas, dažnai kartoju, kad svarbiausia – atrasti idėją. Pasak mokinių, tai yra pats sunkiausias uždavinys.

Pavyzdžiui, technologijų pamokoje nagrinėjame temą apie bioniką „Gamta sustingsta formoje“: mokiniai pradeda labiau domėtis gamtos mokslais, biologiją susieti su technologijomis, atrasti derinius tarp žmogaus, gamtos, daiktų. Mokinių vidinis „variklis“ tiesiog užsiveda atrasti kažką įdomaus, skatina juos tapti aktyviais pamokos dalyviais, vaikai džiaugiasi sukurtais dirbiniais.

 

Per pamokas gimnazistai mokosi daug įvairių technologijų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics, STEAM) kontekste: lanksto iš popieriaus, gamina modernius šviestuvus iš įvairių konstrukcinių medžiagų, iš antrinių žaliavų – transporto priemones, kuria interjero detales iš polikarbonato, įvairių gaminių prototipus, senus žaislus ar kitą buitinę techniką paverčia robotų prototipais, mokosi elektronikos pagrindų, litavimo technologijos, gamina garso kolonėles, mokosi papuošalų gamybos, gamina hidraulines robotines rankas, patys kuria metodines priemones ir pan.

 

Technologijų pamokų ugdymo procesą paįvairinu įtraukdamas gimnazijos mokinių tėvus ar kitus šeimos narius. Jie gali susipažinti, su kokiomis įdomiomis strategijomis vaikai susiduria, atlikdami įvairias kūrybines užduotis. Bendradarbiavimas sustiprina ryšį su mokiniais, mokytoju, mokykla, socialiniais partneriais ir t. t. Mokinių šeimos nariai prisideda prie kuriamų dirbinių idėjų, kuria filmukus, pristatymus, gamina įvairius darbus šventėms, ruošia projektus. Taip pat vedu ir organizuoju pamokas netradicinėje aplinkoje: gimnazijos teritorijoje, išvykose, renginiuose, mokslo, technologijų centruose. Mokiniams patinka patiems rengti užduotis, skaityti pranešimus, kurti kryžiažodžius, skaidres, filmukus. Dažniausiai pamokose taikau smegenų šturmo, kūrybinės akimirkos, projekto rengimo, diskusijų, „Klasė už klasės ribų“, „Išmatuokite savo sėkmę“ metodus.

 

Technologijų ugdymo turinys pamažu kinta, priklauso nuo daugybės faktorių, administracijos požiūrio, bendruomenės, mokytojo kūrybiškumo ir profesionalumo bei turimos materialinės bazės, leidžia mokytojui būti laisvam pasirenkant pamokos turinį.

Šiandien technologijų mokytojui svarbiausias aspektas – įtraukti kūrybingumą (kuris tampa vienu svarbiausių prioritetu kiekvienoje pamokoje) į ugdymo procesą. Kūrybingumas – tai galia mokiniams surasti sprendimus probleminėje situacijoje, dalytis mintimis, idėjomis, eksperimentuoti, bandyti iš naujo, kad taptų gerais kūrėjais ir atradėjais.

Technologijų mokymosi procesas vyksta ne tik mokykloje, bet ir įvairioje netradicinėje aplinkoje, įtraukiant į ugdymą įvairių specialybių ekspertus, aktyviai dalyvaujant bendruomenei, socialiniams partneriams. Taip pat svarbus ir aktualus mokinių įsitraukimas į įvairias projektines veiklas.

 

Po truputį mokyklos aprūpinamos naujausia įranga, priemonėmis, bet tai vyksta labai lėtai. Priemonės padeda modeliuoti, programuoti, kurti įdomius projektus, jų prototipus. Tai didina mokinių mokymosi motyvaciją, susidomėjimą ugdymo procesu. Technologijų mokymo turinys yra lankstus ir integruotas su kitais mokomaisiais dalykais (daile, fizika, chemija, matematika, gamta). Dalykų ryšiai panaudojami kūrybinėms idėjoms plėtoti, kad praktinės technologinės veiklos taptų patrauklesnės ir įdomesnės.

Tačiau nereikia pamiršti, kad labai svarbu išlaikyti savo kultūros paveldą, tradicijas, nes kartu kuriame ir savo ateitį.

 

Vadovaujate robotikos būreliui. Papasakokite apie jo susikūrimą, veiklą ir pasiekimus.

Būrelio veiklą pradėjau 2013 m., kai gimnazija gavo kvietimą dalyvauti projekte „Patinka!“, kuriuo buvo siekiama sudominti ir supažindinti mokinius su programavimu, konstravimu, FLL (angl. First LEGO League) varžybomis. 2013–2014 m. m. būrelį lankė 19 mokinių (5–8 kl.). Įgyta patirtis atnešė gerų rezultatų – gimnazistai sėkmingai dalyvavo įvairiose robotų konstravimo ir modeliavimo varžybose Lietuvoje. Milžiniško susidomėjimo sulaukęs būrelis atkreipė gimnazijos administracijos dėmesį ir buvo nuspręsta robotikos dalyką padaryti prieinamą kuo didesniam mokinių ratui ir įtraukti į šeštos klasės informacinių technologijų pamokas. Šiuo metu būrelį lanko daugiau nei trisdešimt 5–8 klasių mokinių. Per robotikos užsiėmimus pagal pasirinktą temą mokiniai konstruoja ir programuoja lego robotus, dalyvauja FLL varžybose, rašo projektus, analizuoja problemas, ieško sprendimų, kuria komandų vizualizaciją ir t. t. Šiuo metu gimnazijoje yra 28 lego komplektai integruotoms pamokoms ir 18 lego komplektų, skirtų neformaliajam ugdymui. Per vieną užsiėmimą prie roboto paprastai dirba 2–3 mokiniai, baigti projektą užtrunka 4–5 pamokas.

 

Neapsaugosime vaikų nuo technologijų, jos yra natūrali mūsų gyvenimo dalis, o ateityje šiems vaikams gali tapti pragyvenimo šaltiniu. Svarbiausia, kad technologijos būtų ne tik žaidimai, bet ir skatintų vaikus kurti bei mąstyti. „Lego Ev3 Mindstorms“ robotų rinkiniai yra šiuolaikinė mokymosi priemonė, kurią naudodami jaunieji išradėjai gali pasinerti į robotų pasaulį, tapti išmaniais ir inovatyviais kūrėjais. Ši priemonė ugdo kūrybiškumą, skatina domėtis inžineriniais mokslais, dalyvauti įvairiose varžybose, dirbti komandoje. Mokinių akys tiesiog žiba, kai iš lego detalių sukonstruotas ir užprogramuotas robotas atlieka tai, ką jie buvo planavę.

 

2018 m. Lietuvos respublikinėje robotikos ir technologinės kūrybos olimpiadoje „Robotiada“, FLL varžybose trys mano vadovaujamos komandos tapo turnyro nugalėtojomis ir pasidalijo tris pirmąsias vietas. Regioninėse FLL robotikos varžybose, vykusiose 2016–2018 m., dalyvavę mokiniai buvo apdovanoti diplomais arba užėmė prizines vietas, tapo laureatais. Robotikos komanda „Phoenix“ Detroite (JAV) vykusiame robotikos „First LEGO League“ pasaulio čempionate (kur dalyvavo 108 komandos iš 50 šalių) 2018 m. iškovojo II vietą rungtyje „Roboto inovacija ir strategija“. Gimnazistų robotikos komandos puikiai pasirodo įvairiose tarptautinėse varžybose Estijoje, Danijoje ir Ispanijoje, patenka tarp geriausiųjų.

 

Kauno metų mokytoju tapote ir dėl kūrybiškumo įgyvendinant projektus. Kokius projektus vykdote ir kokias kūrybiškas idėjas įgyvendinate mokykloje?

Pamokose su mokiniais atliekame įvairius projektus: „Svajonę paversk tikrove. Dėlionės kūrimas“, „Gamta sustingsta formoje“, „Interjero detalė namų aplinkoje“, „Žaiskime linijas. Svajonių miestas“, „Ateities baldas mano kambaryje“, „Robotas namuose“, „Aš ir robotas“ ir t. t.

2013–2018 m. dalyvavau organizuojant 6–7 klasių mokinių vasaros stovyklas „Pamokos kitaip“. 2016–2018 m. kartu su mokiniais organizavau ir vykdžiau projektus „Vandens sunaudojimą mažinantis Eco-kvartalas“, „Išmanusis puodelis“, „Inovatyvios gyvūnų terapijos pritaikymas ir priežiūros namai“, kuriuos vėliau pristatėme Vilniuje ir tarptautinėse varžybose. Mano paruošta mokinių komanda „VibroVision“, atkreipdama dėmesį į regėjimo negalią turinčius vaikus, sukūrė jiems įrankį-žaislą, kuris galėtų ir pakeisti neregio lazdelę, ir būti naudingas aksesuaras kiekvienam vaikui.

 

***

Sėkmingai įgyvendintų projektų ir gausybės apdovanojimų iš įvairių konkursų, ko gero, šiam mokytojui ir jo mokiniams nepritrūks ir ateityje. Dabar pedagogas su mokiniais kuria ant riešo užmaunamas vibruojančias apyrankės, kurios praneša apie kliūtį kairėje ar dešinėje, ir ruošiasi kosmoso varžyboms. Belieka jiems palinkėti sėkmės.