Alytaus Šv. Benedikto gimnazija pripažinta Lietuvos švietimo lydere

Aurelijus Petrėnas

Už nuveiktus darbus, šiuolaikišką požiūrį į ugdymą, bendruomeniškumo puoselėjimą ir kitas svarbias iniciatyvas, Alytaus Šv. Benedikto gimnazija pripažinta Lietuvos švietimo lydere miestų kategorijoje. Kalbinta ugdymo įstaigos direktorė Loreta Šernienė pasidalino gerosiomis patirtimis, gimnazijai pelniusiomis šį pripažinimą. 

Kokios iniciatyvos, įgyvendinamos Jūsų įstaigoje, leido pasiekti Lietuvos švietimo lyderių vardą?

Nuo 2019 m. liepos gimnazija keičia ugdymo procesą ruošdamasi akredituoti dvi Tarptautinio bakalaureato (TB) programas (pagrindinio ugdymo programa (MYP, liet. PUP) ir (diplomo programa (DP)), kurios stiprina mokinio savarankišką mokymąsi, atvirumą pasauliui ir visapusį išprusimą išlaikant savo vertybes, gimtosios kalbos svarbą ir identitetą.

 

Čia veikia Jaunųjų matematikų mokykla, ją lanko besidomintys matematikos mokslu miesto mokiniai, kurie pasiekia aukštų rezultatų respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Be akademinių pasiekimų mokykla kasmet didžiuojasi stipriais sporto rezultatais, menine veikla ir apdovanojimais. Valstybinių brandos egzaminų (VBE) centras gimnaziją įvertino aukščiau respublikos vidurkio. Iš 54-ių, baigusių gimnaziją abiturientų, 12-os pasiekimai įvertinti 100-tu balų, iš viso mūsų gimnazistai „uždirbo“ 16 šimtukų. Tai  procentiškai didžiausias skaičius Alytaus mieste.

Gimnazija atvira bendradarbiavimui, dalijasi gerosiomis patirtimis, kasmet organizuodama nacionalinę konferenciją „Noriu į mokyklą“, suburiančią švietimo lyderius įvairioms diskusijoms (trečiojoje konferencijoje dalyvavo jau daugiau nei 300 dalyvių iš įvairių šalies miestų).

 

Gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose:

  • antrus metus įgyvendiname gimnazijos pokyčio projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“;
  • sėkmingai įgyvendintas Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) finansuojamas projektas „Kuriu pamokas ir savo ateitį pats“, jo metu sukūrėme dvi metodines priemones;
  • įgyvendintas „Erasmus+“ projektas „Matematika milijonams“, jo metu sukurtas metodinių priemonių paketas (6 metodinės priemonės), skirtas įdomiai mokytis matematikos pradinių klasių mokiniams;
  • vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų programų konkurse laimėtos dvi programos: „Etninės kultūros ugdymas per patirtį pradinėse klasėse“ ir programa gimnazistams „Socialinių kompetencijų ugdymas“.

Gimnazijoje pasirašytas Alytaus ir „UNICEF vaikams“ draugiško miesto memorandumas, sėkmingai prasidėjo tarptautinė „Duke of Edinburgh’s International Award“ (DofE) programa. Kasmet auga Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) klasėje studijuojančių mokinių skaičius. Aktyviai įgyvendiname modelio Visos dienos mokykla (VDM) veiklas. Nuosekliai kuriamos naujos erdvės, skirtos ugdymuisi ir poilsiui.

 

Gimnazijoje rūpinamasi ne tik ugdymo kokybe, bet ir mokinių sveikata. Tokiu būdu mūsų valgykloje atsirado savitarnos principu veikiantis maitinimosi būdas („švediškas stalas“). Tai padeda užtikrinti sveiką mokinių mitybą.

 

Esate pripažinti kaip propaguojantys šiuolaikišką požiūrį į ugdymą, pasidalinkite, kokiomis veiklomis papildote privalomąją ugdymo programą?

Jau daug metų ugdymo procese didelį dėmesį skiriame mokymo mokytis ir mąstymo gebėjimų ugdymui. Mąstymo metodikų įvaldymas tapo prioritetine mūsų gimnazijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sritimi. Nenuostabu, kad ir pamokose mokytojai mąstymo gebėjimų ugdymui skiria išskirtinį dėmesį. Mokinių kritinio mąstymo ugdymas – vienas svarbiausių šiuolaikinio mokytojo uždavinys. Kaip tai darome? Padedame vaikams pažinti save, įvairiname ugdymo procesą, integruojame daugelį veiklų ir dalykų. Gimnazijai nusprendus siekti tarptautinio bakalaureato programų akreditavimo, mūsų ugdymo planuose atsirado programų su dvikalbio ugdymo elementais. Taip pat esame aktyvūs projektinėse veiklose, kurios papildo formalųjį ugdymą.

 

Kokias veiklas įgyvendinate bendruomeniškumo puoselėjimo klausimais?

Mokykla stengiasi likti ištikima savo filosofijai ir vertybėms: pagarba tvarkai ir darbui, žmogaus orumui ir jo laisvei; svarbu pakantumas ir užuojauta. Tikime, kad kiekvienas mūsų bendruomenės narys gali pasiekti asmeninio meistriškumo visapusiai ugdydamasis, siekdamas fizinės, protinės, dvasinės, socialinės ir emocinės asmenybės brandos. Skatiname visokeriopą visų mokyklos bendruomenės narių tobulėjimą, puoselėjame krikščioniškąsias ir bendražmogiškąsias vertybes.

 

Mūsų mokykla – ilgoji gimnazija, kurioje mokosi 1–12 klasių mokiniai, įgyvendinanti atskirus, savitos Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratos, pedagoginės sistemos elementus. Bendradarbiavimo kultūros ugdymas mums labai svarbus, todėl gimnazijoje susibūrė „klasės-sesės“; tėveliai kviečiami pusryčių su gimnazijos vadove; kas kelis mėnesius vyksta tėvų ir mokytojų „Malonūs susitikimai mokykloje“. Nuolat tariamės, sprendžiame iškilusias problemas, džiaugiamės ir švenčiame drauge. Gimnazija puoselėja tradicinius susitikimus, pavyzdžiui: klasių šv. Kūčių vakarienės, advento vainiko pynimo edukacija, šv. Verbų sekmadienio eisena ir daug kitų švenčių bei veiklų, jose dalyvauja ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir šeimų nariai.

 

Kokios jūsų ugdymo įstaigos stipriosios pusės ir kokias matote tobulėjimo galimybes?

Gimnazijos stiprioji pusė – jos bendruomenė ir kuriama savita ugdymo sistema, tai alternatyvių tarptautinių programų atsiradimas šalia nacionalinės programos. Tai – mokytojai profesionalai, jau baigę tarptautinius mokymus ir kuriantys individualias programas pagal TB reikalavimus, mokantys mokinius kritinio mąstymo ir pasiekiantys aukštų rezultatų. Džiaugiamės mokiniais, kurie vis labiau įsitraukia į gimnazijos pokyčių įgyvendinimą. Matome galimybių bendradarbiaudami su tėveliais, kurie kartais net plojimais sutinka naujoves mūsų gimnazijoje. Didėja tėvų daroma įtaka formuojant gimnazijos kultūrą. Jie aktyvūs gimnazijos renginiuose ne tik kaip stebėtojai, bet ir kaip dalyviai.

Tačiau tobulumas nelengvai pasiekiamas. Savitas gimnazijos kultūros puoselėjimas – puiki vertybė, o ir išnaudota tik dalis galimybių siekiant aukštesnių tikslų. Esame kelio pradžioje, dar daug reikia nuveikti. Pirmiausia – akredituoti net dvi TB programas, suformuoti norinčiųjų mokytis kitaip klases, padėti mokiniams tapti tikrais TB studentais. Tam reikia visos bendruomenės susitelkimo.

 

Jūsų nuomone, kokios yra stipriosios Lietuvos švietimo sistemos pusės ir kokias sistemos dalis reikėtų tobulinti, kad stiprėtų švietimo įstaigų veiklos kokybė ir moksleivių pasiekimai?

Džiaugiamės, kad Lietuvos švietime atsiranda vis daugiau aktyvių žmonių, kurie turi viziją, susijusią su švietimo sistemos ateitimi. Manau, kad einame teisinga kryptimi. Puiku, kad mokyklos kuria savo išskirtinumą, tėvams ir vaikams randasi galimybių rinktis.

 

Problemą įžvelgiu, kad dažnai stengiamasi visuomenės problemų sprendimus perkelti ant mokyklos bendruomenės pečių. Mes – visų įmanomų ir neįmanomų prevencijų programų įgyvendintojai, o juk mokyklos tikslas – teikti kokybišką ugdymą. Šioje veikloje, manau, dar reikia tobulėti.

 

Derėtų tinkamai sutvarkyti teisinę bazę, kad būtų labai gerai apibrėžtos asmeninių atsakomybių ribos. Ką privalo daryti mokykla ir net kaip daryti, žino visi. Juk visi baigė mokyklą. Bet štai kokios yra tėvų ir vaikų atsakomybių ribos, sunku susitarti. Tėvai pasirašo sutartį su mokykla, o po kurio laiko tą sutartį vertina tik kaip formalų „popierėlį“. Taip neturėtų būti. Kalbu apie viską – apie pamokų praleidimus ir vėlavimus į pamokas, apie atsakingą ir aktyvų mokinių dalyvavimą ugdymo procese, apie namų darbus ir net apie uniformų dėvėjimą. Demokratiją turėtume suvokti kaip atsakomybę. Jei visi prisidėtume asmeniniu pavyzdžiu ir prisiimtume atsakomybes, nereikėtų tiek diskutuoti apie mokytojo autoritetą, savaime – natūraliai augtų pagarba ir pasitikėjimas vieni kitais, gerėtų mokinių pasiekimai.

 

Ką patartumėte kolegoms, kitų ugdymo įstaigų kolektyvams, siekiantiems stiprinti švietimo paslaugų kokybę?

Kai mokykla turi aiškią viziją, ji visada ras kaip ją įgyvendinti. Kai dirbi su meile ir tiki tuo, ką darai, nesėkmei vietos nelieka. Nėra vieno teisingo kelio. Linkiu visiems rasti savąjį. Nes tą kelią apibrėžia daugelis dalykų, net vieta, kurioje yra konkreti mokykla. O kai eini savuoju keliu, įgyvendini savas svajones ir siekius, tada pamesti kokybės turbūt neįmanoma.

 

Kokias metodikas taikote organizuodami ugdymo procesą, komunikuodami su vaikais ir tėvais?

Mokytojai mūsų gimnazijoje laisvi rinktis ir taikyti tas metodikas, kurios labiausiai tinka jų mokiniams, padeda jiems augti. Mokytojas planuoja ugdymo procesą. Ruošiantis Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programai atsirado daugiau bendradarbiavimo tarp mokytojų. Jie drauge kuria detaliuosius teminius planus, tariasi dėl tikslų ir įgyvendinimo formų. Susiduria patirtis ir naujos žinios, neretai sėkmei įtaką daro ir kažkieno charakteris. Tokiu būdu gimsta pasidalytoji lyderystė.

 

Komunikuodami su tėvais įdiegėme trišalius susitikimus, kai mokiniai, tėvai ir auklėtojas aptaria mokinio individualios pažangos planą, jo kelius įgyvendinimui bei sėkmes ir nesėkmes, tuos planus peržvelgia mokslo metų eigoje. Manau, tai labiausiai pasiteisinęs susikalbėjimo būdas siekiant aukštesnių rezultatų.

Suaktyvinome tėvų ir mokyklos komandos bendradarbiavimą – pradinių klasių mokiniams organizuojamos, ir vis labiau mėgiamos, tėvų vedamos pamokos mokykloje ir pamokos tėvų darbovietėse, į jas pakviečia patys tėvai.

Kalbamės, susirašinėjame, reflektuojame dėl sėkmių ir nesėkmių, stengiamės dirbti kartu. Tokiu būdu judame į priekį.

 

Kokiais veiksmais palaikote aukštą ugdymo įstaigos kolektyvo kvalifikaciją bei sklandų ugdymo proceso naujovių diegimą įstaigoje?

Kiekvienais metais aptariame  ugdymo prioritetus, nusibrėžiame ir prioritetinę kvalifikacijos kėlimo kryptį. Ieškome lektorių, kurie atvyktų į mokyklą ir dirbtų su mumis. Tokiu būdu lengviau susitarti, išmokti naujų dalykų ir diegti naujoves. Galime teikti pagalbą vieni kitiems, o komandose atsiradę entuziastai savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Mokymasis drauge – neleidžia nukrypti nuo kurso. Dalykų mokytojai patys planuoja asmeninį tobulėjimą, renkasi mokymus pagal poreikius. Kai kuriuos pokyčius netiesiogiai inicijuoja nauji gimnazijos siekiai. Stengiamės „neišsibarstyti“ veiklose, todėl kiekvieną savaitę mokytojai susitinka metodinėse grupėse, planuoja naujoves, aptaria įvykusias veiklas bei jų rezultatus. Tokiu būdu naujovės skinasi kelią mūsų gimnazijoje.

 

Kokių socialinių kompetencijų ugdymas yra svarbiausias stiprinant moksleivių norą siekti aukštesnių akademinių rezultatų?

Mokyklos tikslas – rengti vaiką sėkmingam gyvenimui. Gimnazijos bendruomenė, norėdama ugdyti nuolat žinių siekiančius, išprususius, nuovokius ir rūpestingus jaunuolius, suvokiančius ir gerbiančius kultūrų skirtumus bei padedančius kurti geresnį ir taikesnį pasaulį, veiklose vadovaujasi katalikiškomis vertybėmis ir šv. Benedikto mokymu, kurio pagrindinis devizas „Ora et Labora“ („melskis ir dirbk“). Kiekvienas skatinamas ugdyti savikontrolę ir kantrybę, savarankiškumą ir atsakomybę už savo veiksmus, bendradarbiavimo įgūdžius. Visi šie įgūdžiai ir ugdomos kompetencijos padeda mokiniams mokytis ir siekti individualių rezultatų. Tam skirta ir dabar gimnazijoje startuojanti programa „Socialinių kompetencijų ugdymas“, skirta 8–10 klasių mokiniams, socialiai orientuotiems ir / ar dar tik norintiems išbandyti save socialiai atsakingoje veikloje.

Programa suteikia dalyviui asmeninių, socialinių, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, mokėjimo mokytis, komunikavimo kompetencijų.

 

Kaip organizavote nuotolinį mokymą, su kokiais iššūkiais susidūrėte nuotolinio mokymo pradžioje (pavasarį) ir kaip pasisekė juos išspręsti?

Pagrindinis sunkumas, jį gana greitai įveikėme – baimės ir nepasitikėjimo savimi atsiradimas. Viskas prasidėjo dideliu iššūkiu, kurį pavyko paversti galimybėmis greitai tobulėti įvaldant informacines technologijas. Mokytojai labai daug padėjo vieni kitiems ir mes susitvarkėme. Laikėmės principo – neskubėti ir nebijoti. Tiesiog dirbome ir ieškojome būdų palengvinti sau gyvenimą, tuo pačiu maksimaliai padėdami mūsų vaikams.

 

Ar nuotolinis mokymas gali būti kokybiškas ugdymo procesas? Ar manote, jog nuotolinis mokymas negali prilygti edukacinei kokybei veiklą organizuojant klasėse?

Manau, kad natūralus mokymasis – kokybiškesnis. Yra mokinių, kuriems tiko mokytis nuotoliniu būdu, bet ne daugumai. Todėl šiandien stengiamės, kol nėra būtinybės, neskubėti taikyti nuotolinio mokymosi. Nuotolinį mokymą integruoti į procesą bus naudinga ateityje. Juk jis gali prisidėti organizuojant mokymąsi namuose vaikui sergant ir kitais atvejais, su kuriais tenka susidurti kasdienybėje.

 

Kaip būtų galima tobulinti nuotolinio mokymo organizavimo tvarką?

Mano nuomone, mūsų ministerija parengė gana kokybišką aprašą. Mes jau pasiruošę atsarginį tvarkaraštį, jei visai mokyklai tektų dirbti nuotoliniu būdu. Pasiruošę priemonių, pasirinkome bendrą platformą, užsisakėme naujų mokymų visiems mokytojams. Turėtų būti ir paprasčiau, ir lengviau, nei pavasarį. Turime ir patirties, ir daugiau priemonių. O ir morališkai esame pasirengę.

 

Jūsų įstaiga kvalifikuota Lietuvos švietimo lydere, kokių vidinių darbo organizavimo pertvarkų teko atlikti? Kiek laiko užtruko šios pertvarkos?

Gimnazijos vadyboje įvyko pokyčių, atsirado net nauja pareigybė – TB programos koordinatorius. Suformuotos naujos komandos – DP mokytojų komanda, MYP lyderių komanda; keitėsi mokytojų sudėtis; pareigybinėse instrukcijose atsirado įrašai, kad konkretūs mokytojai atsakingi už savanorystės veiklų organizavimą, už projektinių darbų bendruomenei kuravimą ir kita. Drįstu teigti, kad šiandien pas mus jau gan ryškūs pasidalintosios lyderystės bruožai:

  • Sprendimai priimami grupėse, komandose ar visos organizacijos bendroje veikloje, lyderiu tampant vis kitam nariui, priklausomai nuo sprendžiamo uždavinio bei reikiamos narių kompetencijos šio uždavinio sprendimui.
  • Mokykloje stengiamės matyti lyderį kiekviename, priklausomai nuo jo atliekamų darbų, įsitraukia ne tik pedagogai, bet ir mokiniai bei jų tėvai.
  • Lyderio pozicija nenuolatinė: lyderiais tampa vis kiti žmonės – tai lemia sprendžiamos problemos, darbuotojo ar mokinio kompetencijos, gebėjimai bei asmeninės charakterio savybės ir kt.
  • Prireikus, bendruomenės nariai pasirengę imtis lyderio darbo ir atsakomybės.
  • Vyrauja laisvas horizontalusis bendradarbiavimas ir dinamiškas skirstymasis funkcijomis, tokiu būdu dirba visos MYP programai besiruošiančios komandos.
  • Mokiniai mokosi lyderystės ne tik pamokų metu dirbdami grupėmis, bet ir dalyvaudami savivaldos struktūrose, teikdami pasiūlymus ir dalyvaudami juos įgyvendinant.

Pertvarkų įvyko tiek, kiek reikalauja gimnazijos tikslų įgyvendinimas. Pertvarkos gan „šviežios“, joms dar nė dvejų metų nėra. Tačiau rezultatai jau dabar jaučiami.

Geras komandinis darbas padeda augti kiekvienam komandos nariui. Veikiame eksperimentuodami, bet nekeisdami krypties. Šiandien turime daug bendrų iššūkių, bet spręsdami problemas tiesiog tobulėjame. Iššūkiai mobilizuoja mūsų komandą. Šis laimėjimas – bendro mūsų darbo rezultatas. Tačiau tai – įrodymas, kad einame teisinga kryptimi.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.