ALFA kartos vaikų kūrybiškumo ugdymas

Ką reiškia būti kūrybiškam? Visų pirma, tai – drąsa bandyti. Jausmas, kai užtikrintai įgyvendini kilusią idėją, nebijodamas ir nesijaudindamas dėl to, pavyks ar ne. Tai savybė, kurią turi kiekvienas vaikas, o suaugusieji neretai yra primiršę ar užgniaužę…

 

Ne paslaptis, kad pirmosios kūrybiškumo pamokos vyksta namuose. Atsimenu save vaikystėje, kai niekaip negalėdavau suprasti, kaip tėčiui pavyksta iš minimalių priemonių ar su keliais įrankiais sukurti ar sutaisyti praktiškai bet ką. Galop, sekdama šiuo įkvepiančiu pavyzdžiu, ir pati ėmiau bandyti eksperimentuoti, kurti, atrasti… Šiandien esu dėkinga tėčiui ir mamai, kurie ne tik niekada to nevaržė, bet ir padėdavo įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas. Iki pat dabar atsimenu tą akimirką, kai paprašiau tėčio, kad prikaltų kilimėlį ir porą šlepečių su bumbulais prie lubų. Jis tai padarė nė kiek nedvejodamas, o aš nuo to karto kasnakt atsigulusi lovon džiaugdavausi savo atvirkščiu pasauliu. Atsimenu spalvotų pieštukų „užuolaidą”, kurios mama niekada neliepė nukabinti. Akyse ir dabar stovi guašu ant tapetų ištapyti burbulai, už kuriuos niekas ir niekada nesubarė.

 

Išmokusi šias savo kūrybiškumo pamokas šeimoje, šiandien su džiaugsmu jomis remiuosi gyvenime. Taip pat ir profesinėje srityje, todėl norėčiau pasidalyti įžvalgomis apie alfa kartos vaikų kūrybiškumo ugdymą. Kaip laiku pastebėti, kada kūrybiškumas nuo tiesiog nepavykusių eksperimentų tampa stulbinančių idėjų varomąja jėga? Į ką atkreipti dėmesį? Nuo ko pradėti? Išties, ugdymo įstaigose galime nuveikti labai daug!

 

• Sudarykime sąlygas laisvai kurti. Nesunku pastebėti, kad iš vaikų dažnai tikimasi šabloniško rezultato. Bet juk menas egzistuoja ne tik spalvinimo knygos ar trafaretų ribose. Jei vaikas sugalvoja spalvinimo ar kitas užduotis papildyti savo detalėmis, leiskite. Jei kūrybinį darbą atliko naudodamas spalvas savo nuožiūra ar pasirinko juodai baltą variantą, turėtų būti paskatintas už įdomų požiūrį į veiklą. Jei pastebite, kad vaikas dažnai primargina sąsiuvinių paraštes, pasiūlykite jam nešiotis eskizų knygelę – kaskart užsinorėjęs papiešti jis galėtų savo kūrybą perkelti ten. Vaikų neretai prašoma atlikti vaizduojamo darbelio ar piešinio kopiją , o tai neleidžia atsiskleisti tikrosioms asmenybės kūrybinėms galioms. Todėl bet koks mažųjų kūrybiškumo padrąsinimas ar paskatinimas yra sveikintinas.
• Atsisakykime kūrybiškumą slopinančių frazių. Juk dažnai taip norisi pasakyti „Duok, parodysiu kaip reikia”, „Ne, ne šitaip, žiūrėk”, „Ar tu matai, kaip parodyta?”. Maža to, dažnai norisi ne tik pasakyti, bet ir už vaiką padaryti darbą taip, kaip „turi būti”. Pedagogas turėtų vaiką vesti tikslo link ir sudaryti sąlygas jam pačiam pasirinkti, kaip atlikti tam tikrus veiksmus. Nes juk „teisingo” būdo padaryti daugumą dalykų tiesiog nėra ir visi tą patį darbą gali atlikti skirtingai. Leiskite vaikams rizikuoti – tai yra bene pagrindinė kūrybiško mąstymo sąlyga.
• Venkime perteklinių užduočių namuose. Neretu atveju, tai tiesiog „suvalgo” ir taip brangų šeimos laiką. Užduotys, skirtos atlikti namuose, turėtų būti prasmingos, skatinančios šeimos narių tarpusavio komunikaciją, sudarančios sąlygas vaikams domėtis plačiau, sužinoti daugiau. Paprasčiausi būdai tai padaryti – namuose atlikti įvairius projektus, rengti pristatymus, mokytis poezijos, užsienio kalbos žodžių ir pan. Tokia veikla labiau motyvuoja, sudaro sąlygas išplėsti savo suvokimo ribas bei įgyti ateityje labai vertingų įgūdžių (informacijos paieška ir sisteminimas, interpretavimas, kūrybiškumas, savarankiškumas).
• Eksponuokite visų vaikų darbus. Nė vienas jūsų ugdytinis neturėtų išgyventi to siaubingo jausmo, kai jo darbas nepakabinamas lentoje ar koridoriuje prie visų. Net jei vaiko įgūdžiai nėra puikiai išlavinti, demonstruodami jo veiklos rezultatą kartu su kitais, siunčiame ne vieną svarbią žinutę: kad visi turime skirtingą braižą bei matymą; kad kasdien veikiame labai dinamiškoje bendruomenėje; kad be galo svarbu bandyti ir stengtis tobulėti. Empatija ir kūrybiškumas neatsiejami vienas nuo kito. Ir to reikia mokytis.
• Patys būkime kūrybiški. Kartais taip lengva pasinerti į rutiną ir pasimesti pratybų sąsiuvinių ar teminių planų puslapiuose… Atsipalaiduokime. Įsijunkime muziką ir pasinerkime į ją su vaikais. Turėkime klasėje „atvirkštinę dieną”, kuomet tradicinės veiklos organizuojamos ne taip, kaip įprasta: rašykime sugulę ant grindų, skaitykime palindę po suolais, pietaukime lauke… Nebijokime pasekti mažųjų pavyzdžiu ir leiskime sau pabūti netvarkingais, siautulingais, triukšmingais… Kasdien skirkime laiko žaisti, mokytis, eksperimentuoti be išankstinių lūkesčių bei griežtų taisyklių. Pradžioje gali pasirodyti nelengva, bet ilgainiui poreikis kūrybiškai veikti auga ir išlaisvina mus pačius. O šis pavyzdys motyvuoja bei įkvepia mūsų ugdytinius.
• Suteikime priemones vaikų kūrybiškumui skleistis. Kaladėlės, popierius, konstruktoriaus detalės yra puikus būdas organizuoti ugdomąją veiklą. Tačiau kūrybiškumą žadina ir netradiciniai veiklos metodai, laisvas eksperimentavimas su supančios aplinkos objektais. Keletas idėjų įtraukiam darbui su vaikais:
• Sąvaržėlės eksperimentas. Išdalinkite vaikams po paprasčiausią sąvaržėlę (dydis, spalva reikšmės neturi). Užduotis: naudodami sąvaržėlę ir bet kurias kitas, pačių pasirinktas, kūrybinės raiškos priemones sukurkite „kažką”. Telieka susitarti, kokių elgesio normų nepamiršite veiklos metu, ir stebėti, kaip netikėtai sąvaržėlė virsta originaliu kūriniu. Veiklos pabaigoje nepamirškite pasiūlyti kiekvienam pristatyti savo darbą ir trumpai pakomentuoti, kaip vyko kūrybinis procesas, kas lėmė vienus ar kitus pasirinkimus.

• Apskritimo iššūkis. Vaikai ant lapo ar kitur nusipiešia apskritimą. Per sutartą laiką kiekvienas iš jų apskritimą paverčią į bet kokį kitą objektą (tik ne į apskritimą). Susitarkite, kad stengsitės kiek įmanoma kruopščiau detalizuoti savo kūrinį. Visada galima surengti šių darbelių parodą, pasidžiaugti vieni kitų rezultatais, samprotaujant, kodėl jie skiriasi tarpusavyje.
• „Lego“ šarados. Per sutartą laiką vaikai iš „Lego“ ar kito konstruktoriaus detalių konstruoja pasirinktą objektą. Tai galima daryti porose, grupėse ar savarankiškai. Veiklos pradžioje temą galima kiek susiaurinti (vabzdžiai, medžiai, gyvūnai ir t. t.), galima įvesti ir kitų susitarimų (panaudoti lyginį skaičių detalių, konkrečias spalvas, sukurti statinį iš 35 detalių ir t. t.). Visiems baigus darbą žaidžiamas klasikinis šaradų žaidimas, tik vietoj vaidinimo savo kūno judesiais, vaikai vaidina panaudodami savo statinį. Publika spėja, kas sukonstruota. Galima žaisti renkant taškus ir varžytis, galima tiesiog linksmai leisti laiką kiekvienam vaidinant iš eilės.
• Kūrybinė veikla lauke arba ant lentos klasėje. Iš anksto nubrėžkite didelę figūrą (kvadratą, stačiakampį, apskritimą ar kt.) ir padalinkite ją į tiek dalių, kiek vaikų dalyvaus veikloje. Užduotis: kiekvienas vaikas gauna po vienodą gabalėlį kreidos. Kiekvienam paskiriama figūros sritis, kuri bus marginama. Vaikas laisvai ją dekoruoja sutartą laiko tarpą tol, kol iš kreidelės liks toks mažas gabalėlis, kad nebebus įmanoma juo piešti. Tokiu būdu vaikai bus skatinami ne tik originaliai išreikšti save, bet ir pabaigti pradėtą darbą, skirti daugiau dėmesio detalėms, dalytis erdve su klasės draugais. Mozaiką gali gaminti visa klasė vienu metu arba nedidelėmis grupėmis skirtingose zonose. Svarbiausia, kad galutinis vaizdas bus žmonių grupės veiklos rezultatas, dėl to gali gimti prasminga diskusija.
• Karūna. Kiekvienam vaikui išdalinkite po vieną popierinę lėkštę (didesnę) arba po iš anksto iškirptą kartoninį apskritimą. Prieš pradedant veikti galite drauge klausytis pamokančios istorijos apie karalių, aptarti ją. Užduotis: naudodami pasirinktas priemones pagaminkite karūną. Mažesniems vaikams galima įkirpti ar net išlankstyti ją (pvz. žemiau), vyresnieji tegul patys ieško sprendimo, kaip skritulį paversti karūna. Viena aišku, rezultatai jus nustebins.

 

• Stalo žaidimo iššūkis. Susiskirstykite poromis ir skirkite vaikams užduotį – bendradarbiaujant su klasės draugu sukurti ir ištestuoti stalo žaidimą. Esame tai ne kartą išbandę su mokiniais. Vaikų išmonė tiesiog stebina! Stalo žaidimai gali būti skirti konkrečiai temai (daugybos / dalybos įgūdžių lavinimas, socialinės-emocinės kompetencijos stiprinimas, strategijos ar logikos lavinimas…). Svarbiausia šios kūrybinės veiklos neskubinti. Tai gali užtrukti kelias pamokas. Savaime suprantama, kad vėliau stalo žaidimus testuoja kiti klasės draugai ir sutartu būdu fiksuoja pastebėjimus, vėliau jais dalijasi, siūlo patobulinimus. Tam galima skirti atskirą popietę ar netradicinio ugdymo dieną.

 

Apibendrinant galima teigti, kad kūrybiškumas, kaip savybė, leidžia mums atviriau ir novatoriškiau spręsti kylančias problemas. Kūryba išlaisvina protą, išplečia mūsų galimybių ribas, gali padėti įveikti išankstines nuostatas, sustiprinti emociškai. Todėl skirkime laiko kasdienėms savo ugdytinių kūrybiškumo lavinimo veikloms ir labai greitai įsitikinsime, kaip greitai jie tobulėja ir kokių neįtikėtinų rezultatų gali pasiekti.