8 disleksijos požymiai – kodėl svarbu kuo anksčiau atpažinti skaitymo sutrikimą

Anot asociacijos „Dyslexia International“, pasaulyje disleksiją (skaitymo sutrikimą) turi iki 10 proc. žmonių. Disleksija lydi visą gyvenimą, todėl svarbu padėti žmogui išmokt su ja gyventi dar vaikystėje.

Lietuvos aklųjų biblioteka ir „Dyslexia centras“ spalio 5–11 dienomis kviečia atsakingas švietimo institucijas, tėvus ir vaikus dėtis prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ ir atkreipti dėmesį į tūkstančius Lietuvos vaikų, turinčių skaitymo sutrikimą.

Pirmieji ženklai pastebimi darželyje

 

Pasak logopedės Anos Leonovič, laiku neaptikus disleksijos, gali atsirasti neigiamas pėdsakas visoje tolesnėje vaiko ugdymo veikloje.

„Paprastai disleksija išryškėja, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriant su reikalavimais, kurių vaikas negali įvykdyti, atsiranda lėtinė stresinė situacija, paveikianti jo savivertę. Deja, dažnai, kaip viso to priežastį, tėvai ir mokytojai klaidingai nurodo vaiko tingumą, jo asmenybės bruožus ir „hiperaktyvumą“, – teigia logopedė.

Specialistės teigimu, skaitymo sutrikimą taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sutrikimai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sutrikimai). Dėl šių priežasčių mokytojai turėtų būti apmokomi atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymosi metodus, informuoti ir nukreipti tėvus pas logopedą ar kitą specialistą.

 

Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, atkartoti ritmą. Būtent darželyje sūnaus Žilvino sunkumus pastebėjo ir mama Edita.

„Patvirtinimą, kad turime disleksiją, gavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), bet įtarimų atsirado dar darželyje, lankantis pas logopedę, dėl neaiškios vaiko kalbos. Tada pirmąkart išgirdau, kad yra toks dalykas – disleksija. Priešmokyklinėje grupėje vaikas niekaip negalėdavo įsiminti raidžių visus metus. Apie skaitymą net kalbos būti negalėjo. Raides išmoko tik 2-oje klasėje“, – pasakoja Edita.

Jos teigimu, sūnus patirdavo daug streso dėl komentarų iš mokytojų ir net artimųjų, kad per „mažai stengiasi“, kad „reikia tiesiog ilgiau prie knygų pasėdėt“. Deja, panašių replikų išgirsta didelė dalis vaikų, kuriems pasireiškia disleksija.

Kaip atpažinti disleksiją?

 

Susipažinus su galimais požymiais, nevertėtų nustatyti diagnozę savarankiškai – tikėtina, kad net disleksijos neturintys žmonės vieną kitą požymį galėtų pritaikyti sau. Kompetentingai disleksijos diagnozę gali nustatyti tik specialistai. Pasireiškus keliems iš žemiau išvardintų požymių, patartina ieškoti pagalbos:

1. vaikas lėtai skaito;
2. skaitydamas keičia skiemenis vietomis, spėlioja;
3. painioja panašias raides;
4. daro daug klaidų rašydamas, painiai jungia raides, būna sunku perkoduoti garsus į raides;
5. sunku suprasti perskaitytą tekstą ir jį atpasakoti;
6. pakitęs erdvinis suvokimas;
7. sunku suvokti laiko („anksčiau–vėliau“, „vakar–rytoj“), metų laikų sąvokas, jų seką;
8. skaitymo ir rašymo įgūdžių mokomasi nuo bendraamžių atsiliekant mažiausiai dviem metais.

Liūdniausia, kad vaikas, turintis disleksiją, nuolat patiria stresą ir patyčias, tai stipriai pažeidžia jo savivertę. Logopedė Ana Leonovič išskiria vieną pagrindinę priežastį: „Deja, tėvai vis dar yra pagrindinis vaikų patiriamo streso šaltinis. Pirmiausia tėvai turi „susidraugauti“ su disleksija, siūlyti skaityti tai, kas įdomu vaikui, o privalomą literatūrą skaityti drauge. Aiškinti pamokas remiantis vaizdine medžiaga, ramiai ir dažniau bendrauti su vaiku, nei iš jo reikalauti“.

Į pagalbą disleksiją turinčiam vaikui

 

Švietimo pagrindas – tekstai, o disleksiją turintiems vaikams jie sunkiai įveikiami. Vieną iš sprendimo būdų siūlo Lietuvos aklųjų biblioteka, leidžianti garsines ne tik grožinės ar akademinės, bet privalomosios mokyklinės literatūros kūrinių versijas.

„Vis daugiau disleksiją turinčių vaikų ir jų tėvų atranda virtualią biblioteką EHYPERLINK, kurioje saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų garsinių knygų“, – sako bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. „Užuot patyrę stresą skaitydami, disleksiją turintys vaikai gali klausytis profesionalių diktorių įgarsintų leidinių. Labai svarbu tiek mokytojams, tiek tėvams padėti atrasti garsines knygas – tai gali įnešti esminį pokytį į visą ugdymo procesą.“

 

Kad disleksija nėra nuosprendis, patvirtina ir Edita: „Žilvino silpnoji pusė – skaitymas, tačiau jis puikiai konstruoja, turi puikią vaizduotę ir begalę neįtikėtinų idėjų, tai gerokai kompensuoja skaitymo sunkumus. Stebina tai, kad mokykloje Žilvinas negali įsiminti angliškų žodžių ar įvairių taisyklių, tačiau vaizdo įrašų ir animacijos pagalba išmoko neblogai susikalbėti rusiškai, ėmė domėtis Antrojo pasaulinio karo istorija ir dar daugybe dalykų. Džiaugiamės, kad vaikas neužsidaro savyje ir tęsia domėjimąsi pasauliu JAM prieinamu būdu“.

 

Po Lietuvos aklųjų bibliotekos stogu įsikūrusio „Dyslexia centro“ darbuotojai teikia tęstinę logopedo, psichologo pagalbą, konsultuoja, padeda nustatyti sutrikimą ir tiesiogiai dirba su disleksiją turinčiais vaikais.

„Mūsų centras yra ta vieta, kurioje tėvai gauna visų įmanomų žinių kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir, nepaisant turimo skaitymo sutrikimo, būtų tiesiog laimingas vaikas“, – sako centro įkūrėja Jurgita Pocienė.

Iniciatyva „Go Red for Dyslexia“

 

„Go Red for Dyslexia“ yra iniciatyva, prasidėjusi 2015 m. Australijoje ir jau tradiciškai visame pasaulyje rengiama kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę. Iniciatyvos tikslas – „nuginkluoti“ raudoną spalvą, išryškinančią klaidas mokykloje, skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus, domėtis ir priimti teisingus sprendimus vaikų lavinimo procese.

 

Lietuvos aklųjų biblioteka ir „Dyslexia centras“ kviečia atsakingas švietimo institucijas, mokyklų bendruomenes spalio 5–11 dienomis perdažyti logotipą raudonai, organizuoti raudonos aprangos dienas, nušviesti pastatą raudona spalva, fotografuoti ir viešinti grotažymę #GoRedForDyslexia. Palaikymą akcijai galima išreikšti ir socialiniame tinkle „Facebook“, įstaigos ar savo asmeninio profilio nuotrauką papuošus „Go Red For Dyslexia“ rėmeliu. O vienas iš išradingesnių būdų nuginkluoti raudoną spalvą – leisti mokiniams diktantus šią savaitę rašyti raudonais rašikliais.

 

Lietuvos aklųjų bibliotekos inf.