5 mokytojos patarimai, kaip vaikus mokyti finansinio raštingumo: siūlo neduoti pinigų „už dyką“

Šalies ekonomistai jau ne pirmus metus garsiai kalba apie būtinybę ugdyti net pačių mažiausių piliečių finansinį raštingumą. Nors asmeninių finansų valdymo pamokos pamažu skinasi kelią į Lietuvos mokyklas, pačia svarbiausia gerų įpročių kalve išlieka šeima. Kad tėvų formuojamas požiūris į pinigus itin svarbus sutinka ir trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas – jis juokauja, kad pinigų temos lietuvių šeimose kone intymesnės nei lytiškumo klausimai.

Dėl istorinės patirties, Lietuvoje verslumas ir tinkamas asmeninių finansų valdymas tapo privačia ir garsiai neaptarinėjama tema. „Swedbank“ Finansų laboratorijoje dirbantis trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas sako, kad ne viena karta užaugo šeimose, kuriose pinigai buvo suaugusiųjų reikalas, todėl dažnas vaikas finansinio raštingumo pamokų šeimoje negavo.

„Skirtingą patirtį šeimose atspindi ir į užsiėmimus banke susirenkančių moksleivių žinios. Štai kartais antrokai žino pinigų atsiradimo istoriją, čiauška apie verslumą ir pasakoja apie savo ateities planus. O ketvirtokai ateina tik padūkti ir apie finansų pasaulio sąvokas išgirsta pirmą kartą. Todėl nenuostabu, kad yra studentų, kurie tik išvykę mokytis sužino, jog maistas kainuoja, o pinigus reikia uždirbti“, – juokiasi jis.

 

Docentė, matematikos mokytoja ekspertė dr. Vilija Dabrišienė sako, kad daugelio tėvų žinias apie finansus formavo neigiamas požiūris į verslumą sovietmečiu ir skaudžios pirmų laisvos ekonomikos žingsnių pamokos devyniasdešimtaisiais. Dėl to kalbėti apie pinigus iki šiol yra tabu.

„Tėvai turėtų atminti – šiuolaikiniame pasaulyje su vaikais kalbėtis apie pinigus – būtina, mat kitaip jie pradės savarankišką gyvenimą autsaiderių pozicijoje ir konkurencinėje kovoje pralaimės tiems, kurie asmenines lėšas moka tvarkyti jau nuo mažens. Labai svarbu ir savarankiškumas, gebėjimas kritiškai vertinti finansinius sprendimus – juk dažnai pirmas įspūdis yra apgaulingas ir prabangiausią automobilį vairuoja ne tas, kuris turtingiausias, o tas, kuris daugiausiai skolingas“, – perspėja specialistė.

Geriausias pavyzdys – praktinis

 

Kartu su pažangių ugdymo sprendimų kūrėja „Šviesa“ pirmąjį Lietuvoje finansinio raštingumo leidinį „Finansinis raštingumas. Užduotys 5–6 klasei“ išleidusi V. Dabrišienė sako, kad iki šiol finansų valdymo temos nėra oficialios mokyklinės programos dalis, tačiau pamažu padėtis keičiasi.

„Nors mokyklose ekonomika dėstoma tik vyresniųjų klasių moksleiviams, pavieniai entuziastai jau užsiima ir su jaunesniais mokiniais, skatina jų verslumą, ragina kurti mokyklines bendroves. Dažnai popamokinė veikla ar būreliai praplečia vaikų pasaulėžiūrą ir supratimą“, – įsitikinusi ji.

 

Mokytoja Odeta Janušaitienė sako, kad ir mokykloje mokyti finansinio raštingumo galima per kasdienių šeimos poreikių prizmę. Anot jos, vienas geriausiai pamokose pasiteisinusių projektų – šeimos kelionės planavimas.

„Pamokoje su vaikais atrandame keliavimo galimybes Lietuvoje ir užsienyje, apskaičiuojame kelionės automobiliu sąnaudas, lyginame alternatyvas. Mokiniai apsvarsto daugybę smulkmenų ir geriau supranta, kodėl tėvai renkasi vieno ar kito tipo atostogas. Toks mokymo būdas padeda susieti įprastą gyvenimą ir finansus, pamatyti jų vaidmenį“, – įsitikinusi pedagogė.

 

Anot S. Urbono, dalis tėvų mano nesą pakankamai išprusę kalbėtis su vaikais apie pinigų pasaulį, tačiau iškart skuba nuraminti – kiekvienas iš mūsų per gyvenimą su pinigais turime nemažai reikalų, todėl tiesiog reikia nebijoti kalbėtis.

„Jei tėvams rūpi atžalų finansinio kelio pradžia, daug atsakymų pateikiama internete, ten informacijos daugiau nei pajėgiame apdoroti. Tiek tėvai, tiek vaikai turėtų būti smalsūs – jei mažieji ima kelti klausimus apie pinigus, tai ženklas šias temas plėtoti“, – svarsto jis.

Taupymas – skirtingiems tikslams

 

S. Urbonas pabrėžia, kad vyresnius vaikus mokyti finansinio raštingumo galima įtraukiant į šeimos biudžeto planavimą. O pačius mažiausius siūlo su pinigais supažindinti įvairiomis juslėmis ir žaidimais.

„Pirmiausia vaikai pasaulį pažįsta lytėdami, todėl patiems mažiausiems vaikams galima duoti paliesti ir atpažinti monetas, jų spalvas. Vėliau galima žaisti interaktyvius žaidimus, geriausias pavyzdys – parduotuvė. Taip vaikai sužino labai daug – tiek pinigų vertę, tiek mainų logiką“, – sako jis.

Jis taip pat pataria vaikams turėti tris taupykles – vieną smulkmenoms, vieną svajonėms ir vieną aukojimui. Taip kiekvienas jų mokysis tinkamai paskirstyti savo taupomus pinigus. Kad motyvacija būtų didesnė, tėveliai gali pasiūlyti savo svajonę ar tikslą nupiešti ant lapo. Galiausiai, skiriant kišenpinigių, svarbu atminti, kad svarbi ne jų suma, bet įprotis juos tinkamai naudoti, todėl atsakomybę už šį vaiko biudžetą geriausia patikėti jam.

 

Mokytoja O. Janušaitienė dalijasi penkiais patarimais, kaip padėti vaikams pažinti finansų pasaulį ir išmokti savarankiškai elgtis su gautomis lėšomis:

  • Nebijokite grynųjų pinigų. Atsiskaitymas banknotais ir monetomis padeda fiziškai pajausti pinigų vertę, stebėti jų apyvartą – atsiskaitant kortele tai daryti sudėtinga.
  • Kalbėtis ne tik apie pinigus, bet ir darbą. Taip vaikas suvoks, kad pinigai yra ekonominių santykių išraiška ir geriau supras mainų logiką.
  • Neduokite pinigų „už dyką“. Pavyzdžiui, vaikas gali būti atsakingas už depozitinės taros pridavimą į taromatą, o gautas lėšas taupyti.
  • Pratinkite vaiką savo lėšomis bent truputį prisidėti prie šeimos poreikių. Skirdami kišenpinigių, sutarkite, kad už juos teks ne tik pramogauti, bet ir pasirūpinti desertu po šeštadienio šeimos pietų.
  • Supažindinkite vaikus su šeimos biudžetu. Kalbėkitės apie tai, kiek kainuoja įvairios komunalinės paslaugos ar šeimos įsipareigojimai. Vaikas turi suprasti, kad elektra ar vanduo ne duotybė, o paslaugos, kurias taip pat reikia vartoti racionaliai.

„Swedbank“ Finansų laboratorijos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.