Gyvename su pasakomis

Aurelija Dirginčienė
,
Šiaulių „Juventos“ prog-jos mokytoja

Mokslo metai baigėsi. Linksmas klegėjimas liko už mokyklos durų. Todėl norisi ramiai apžvelgti ir prisiminti projektines veiklas. Daugelyje projektų dalyvavo antrokai. Vieni projektai jiems patiko labiau, kiti – mažiau, tačiau visuose buvo įsimintinų ir širdžiai mielų veiklų. Nors, atrodo, su „eTwinning“ projekto „STEAM veiklos pasakose“ (angl. „STEAM in the World of Fairy Tails“) partneriais atsisveikinome prieš mėnesį, tačiau veiklos nenutrūko iki pat paskutinės mokslo metų dienos. Taip smagu buvo prisiminti pamėgtus pasakų veikėjus: tris paršiukus (aptarti paršiukų požiūrį į gyvenimą, atsakomybę), Batuotą katiną (mokytis meilės ir gudrumo), Coliukę (kalbėti ir prisiminti, kad ne visi mes esame vienodi), Kajų ir Gerdą (meilė, pasitikėjimas, prisirišimas, atsakomybė), Auksaplaukę, Bjaurųjį ančiuką (proga prisiminti ir priminti, kad galima gyventi be patyčių) ir kt. Dar kartą jau sutvirtėjusiomis rankytėmis dirbant grupelėse, lipdyti mylimiausius veikėjus bei juos prakalbinti. Dar kartą su programėle Stop Motion juos atgaivinti. Lenktyniauti grupėse, kuri greičiau atkoduos naudojant flowcode pasislėpusias pasakas. Na, ir smagiausia veikla, kuriai reikėjo ir keleto dienų pasiruošimo – inscenizuoti pasirinktas pasakas, sukurti mini scenas. Pelenė Dominyka, lydima Katinėlio Adelės ir šunelio Agotos niekaip negalėjo susikaupti ir surimtėti. O princas Elzė, kuris matavo visoms klasės mergaitėms Pelenės pamestą kurpaitę, savo vaidmenį atliko labai atsakingai. Katinas Jokūbas ir Bjaurusis ančiukas Justinas sukūrė įsimintiną mizansceną. Net dvi Auksaplaukės, Mėta ir Ugnė, su savo palydomis gėrėjosi savo auksiniais plaukais ir… niekaip negalėjo pabaigti savo vaidmens, nes vis pamiršdavo, kodėl jos auksaplaukės. Tačiau daugiausiai aplodismentų ir pagyrų sulaukė Gabija ir Austėja, sukūrusios stalo teatrą ir įspūdingomis dekoracijomis ir suvaidinusios pasaką „Trys paršiukai“. Antrokai – dabar jau trečiokai, planavo, kad ir rudenį norėtų veiklų bei projektų apie pasakas, su pasakomis. Tam partnerių paieškos prasideda jau dabar. Mokytojui tai geriausias laikas, žvelgiant į trečiokų išplanavimus, dėliojant būsimas integracijas.

 

Kodėl vaikams reikia pasakų? Kad vaiko sąmonė veikia kitaip, negu suaugusio, mes žinome. Tačiau ne dažnai susimąstome, kad vaikai apie pasaulio sandarą, žmogui gyvenime iškylančius sunkumus, pirmiausiai sužino iš pasakų. Mokykloje pradinukai susipažįsta su Antro Žingsnio programa, mokosi spręsti įvairias problemas. O kiek daug problemų sprendimų yra užkoduota pasaulio šalių pasakose! Apie likimą, gėrio ir blogio kovą, tiesą ir melą… Pasakos – tai tarsi priemonė nugalėti kylančius konfliktus, rasti įvairių problemų sprendimus, išeitį iš susidariusios padėties… O kai pasakos suliejamos su STEAM, jos įgauna visai  naują prasmę. Todėl vykdant tokius STEAM projektus apie pasakas, vaikai iškilusias problemas priversti spręsti kūrybiškai. Gyvenime kūrybiškumas lygiuojasi su žiniomis, jis toks pat svarbus

 

Visai neabejoju, kad ir atostogų metu mano mokinukai susidurs su pasakomis – jas skaitys, vaidins ir net kurs. Jau laukiu rugsėjo.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.