Gatvės vaikai karantino akivaizdoje

Aurelijus Petrėnas

Sparčios gyvenimo permainos gali lemti staigius ir esminius šeimos pokyčius, kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi, kurių negali priimti. Pastarųjų metų sąlygos bei esminiai pokyčiai paveikė šeimą, jos formas, funkcijas, vidinius saitus, gyvenimo stilių bei elgseną.

 

Dėl karantino smunka dalies šeimų emocinis ir socialinis stabilumas, kenčia vaikų saugumas. Stebimi dideli vaikų priežiūros, ugdymo bei elgesio kontrolės trūkumai. Tai ypač būdinga socialinės atskirties rizikos šeimoms. Socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams šiandien reikia kur kas didesnio dėmesio ir paramos, nes nepalanki vaiko padėtis šeimoje sudaro sąlygas socialinio prisitaikymo stokai.

pexels.com nuotrauka

Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas sutrikę, kurios neigiama aplinka neskatina sveikos ir produktyvios asmenybės brandos, jos vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, yra labai žemos savivertės, nesitiki, kad jų poreikiai svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių.

 

Socialinės rizikos šeimų tematika aktuali daugelyje pasaulio valstybių, ypač tų, kurios išgyveno ir vis dar išgyvena esmines socialines permainas. Vaikai – būsimieji socialinio veiksmo dalyviai, tad nuo jiems skiriamo dėmesio priklauso ateities visuomenė, tautõs ir valstybės perspektyva. Šalyje paskelbus karantiną, opios socialinės problemos nedingo. Nepaisant aktyvaus savanorių ir pilietinės visuomenės įsitraukimo, dalis visuomenės susiduria su dar didesniais iššūkiais nei įprastai.

 

Nuvilnijus pirmajai bangai ekspertai ėmėsi vertinti, su kokiais esminiais iššūkiais susiduria švietimo sistemos. Pandemija aktualizavo nuotolinio mokymo koncepciją bei skaitmeninio raštingumo svarbą, tačiau iškėlė ir daugybę skaudulių, kurių bene didžiausias – skirtingų socialinių grupių vaikų atotrūkis ir neužtikrintos lygios galimybės visiems.

 

Perėjimas prie nuotolinio mokymosi didžiausius iššūkius sukėlė šiose srityse: neužtikrinama prieiga prie tinkamų ugdymo(si) technologijų, ribotos galimybės naudotis švietimo pagalba, individualizuotų ugdymo metodų stoka bei socialinių ryšių praradimas.

Socialinės atskirties mastai

 

Statistikos departamento duomenimis, su materialiniu nepritekliumi 2018 m. susidūrė 23,1 proc. gyventojų, iš jų su dideliu materialiniu nepritekliumi – 11,1 proc. Iš žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų su materialiniu nepritekliumi susidūrė beveik pusė (48 proc.) gyventojų, su dideliu materialiniu nepritekliumi – 29 proc. Atsižvelgiant į namų ūkio struktūrą – dažniausiai skursta ir socialinėje atskirtyje gyvena vieno asmens arba vieno asmens su vaikais namų ūkiai. Iš namų ūkių, kuriuos sudaro tik vienas asmuo, 56 proc. vienų gyvenančių asmenų yra skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, vieno asmens su vaikais – 54 proc., o dviejų suaugusiųjų su trimis ir daugiau vaikų – 37 proc.

Nuotolinis bendravimas negelbsti

 

Socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai karantino metu tapo dar labiau pažeidžiami. Nors, įvedus karantiną, su šeimomis pradėta bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau pastaruoju metu problemos ėmė tik ryškėti. Karantino pradžioje šeimos mobilizavosi, tačiau susikaupusios emocijos „išsproginėjo“ ir maždaug trečdaliui šeimų reikia labai didelės pagalbos.

 

Papildomų problemų kelia prasidėjęs nuotolinis ugdymas, kuris išryškino tėvystės įgūdžių stoką. Prasidėjus nuotoliniam mokymui tokių įgūdžių stoka labai greitai aiškėjo, nes vaikui reikia sudaryti sąlygas mokytis, gebėti paaiškinti, taip pat paruošti maisto. Kylant tokiems iššūkiams, vėl paaštrėjo alkoholio vartojimas, išryškėjo psichiniai sutrikimai. Dėl nuolatinio streso šeimose – didėja smurto rizika, dėl ryšio priemonių trūkumo – socialinė izoliacija.

Asociatyvi nuotrauka

Daliai šeimų papildomų sunkumų sukelia ir tai, jog dėl koronaviruso plitimo šalyje tėvai neteko darbo ir pajamų. Socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai susiduria su problemomis, kurias sprendžia vaikų dienos centrai, pavyzdžiui, maisto trūkumas, mokymosi ir bendravimo sunkumai. Deja, karantinas sukelia ne tik materialinės žalos – jis paveikia ir psichologinę, emocinę būseną. Šeimos susiduria su didesniu šurmuliu namuose, kadangi visiems tenka būti vienoje patalpoje. Vaikų gerovei užtikrinti būtinas ir geras kontaktas, jų poreikių atliepimas, psichologinė parama. Kai kuriems vaikams tai galima užtikrinti ryšio priemonėmis.

Kompiuterių trūkumas

 

Kompiuterio neturėjimas – tik viena iš problemų. Rizikos grupės šeimos dažnai gyvena vieno arba dviejų kambarių butuose. Jei patalpoje tik vienas kompiuteris, o vaikai keli, organizuoti tiesioginių pamokų tokiuose namuose nėra galimybių.

 

Bene opiausia problema prasidėjus nuotoliniam mokymui – nelygiavertė prieiga prie informacinių technologijų. Staigus perėjimas prie nuotolinio mokymo, daugeliui vaikų iš rizikos grupių šeimų, sukėlė papildomų iššūkių.

 

Australijos, Monašo universiteto mokslininkų atliko tyrimo metu išskirtos mokyklos, operatyviai sureagavusios į pasikeitusias sąlygas ir inicijavusios pagalbą šeimoms, neturinčioms galimybių pasirūpinti visaverte technologine baze. Kai kurioms šeimoms suteikta prieiga prie interneto arba suteikta pagalba įrenginiais, tokiais kaip nešiojamieji ar planšetiniai kompiuteriai. Šeimos aprūpintos ne tik įranga, joms taip pat teikiamos nuolatinės konsultacijos. Moksleiviams suteikiami švietimo pagalbos darbuotojų kontaktai, kuriais bet kuriuo metu jie gali kreiptis ir operatyviai išspręsti kilusius nesklandumus. Pasirūpinta, kad internetu vedamos pamokos būtų įrašomos bei suteikiama prieiga pakartotiniam jų pasižiūrėjimui.

 

Didelę pagalbą suteikė švietimo pagalbos specialistai, kurie, su poreikį išreiškusiais moksleiviais, kontaktavo prieš nuotolines pamokas. Tokio kontakto metu aptariami pamokos tikslai bei bet kuriuo metu konsultuojama visais kitais tuo metu aktualiais klausimais.

Pagalba šeimai

 

Krizės metu svarbu suteikti pagalbą šeimai. Užsitęsusi krizė sutrikdo šeimos funkcionavimą, sukelia naujų problemų, dažnai veda į gilėjančią depresiją ir neviltį. Šeimai, atsidūrusiai krizėje, kad ši ją sėkmingai įveiktų, reikalinga tiek socialinė, tiek psichologinė parama.

 

Tokiu metu svarbus tėvų švietimas. Jiems turi būti suteikiamos žinios apie tai, kaip auginti vaikus, kaip spręsti iškilusius neaiškumus, kaip išreikšti jausmus, kaip įveikti krizes. Dažnai mamos ir tėčiai neturi elementarių žinių, kaip išmokyti vaiką tvarkos, kaip padėti jam mokytis ir pan.

 

Konkrečių priemonių planas sudaromas atsižvelgiant ir įvertinant šeimos stipriąsias puses ir turimus pagalbos resursus bendruomenėje. Visapusiškai įvertinus šeimos padėtį, rizikos vaikų saugumui veiksnius ir pozityvias šeimos ir jos narių stipriąsias puses, kartu su šeima galima sudaryti veiksmų planą – paslaugų rinkinį, kuris reikalingas konkrečiai šeimai, kad būtų užtikrintas pakankamas vaikų saugumas, kokybiškas šeimos funkcionavimas ir būtina šeimos gerovė.

 

Lietuvoje vis tęsiant karantiną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pasiūlė įteisinti nuostatą, kad mokiniams, kuriems sudėtinga mokytis namuose ir Vaiko gerovės komisijos sprendimu reikalinga priežiūra įstaigoje, būtų teikiamas nuotolinis mokymas, priežiūra ir nemokamas maitinimas mokykloje, vaikų dienos centre ar kitoje savivaldybės paskirtoje įstaigoje.

 

ŠMSM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, kuris padėtų mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus. Viliamasi, kad tokiu būdu pavyks mažinti atskirtį ir padėti mokiniams išvengti itin didelių ugdymo spragų.

 

Taip pat bus skiriama papildomai lėšų individualioms konsultacijoms, kurias sunkumų patiriantiems mokiniams teiks jų mokytojai, kad padėtų sumažinti mokymosi spragas. Vasarą šiems mokiniams planuojamos stovyklos, o šie, imdamiesi įvairių veiklų, gerins matematinį ir gamtamokslinį raštingumą.

 

Karantinas – laikina nepaprasta padėtis, kuri anksčiau ar vėliau baigsis, todėl itin svarbu siekti, kad jo pasekmės vaikams, jaunimui ir visai plačiajai visuomenei būtų kaip įmanoma mažesnės arba kuo lengviau ištaisomos.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.