Paliesti širdį

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau

Ant mūšių
Didžiausiojo kelio
Su plieno dalgiu
Ant peties.

(Paulius Širvys)

Šiemet – jubiliejiniai Pauliaus Širvio metai. Rugsėjo 6-oji – poeto 100-osios gimimo metinės. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai nuo rugsėjo pradžios iki spalio 9-os dienos skaitė, analizavo, nurašinėjo dailyraščiu Pauliaus Širvio eilėraščius bei dalijosi įspūdžiais.

Projektą pavadino „Poetas Paulius Širvys – Lietuvos beržas“, nes kelių šio kūrėjo eilėraščių rinkinių pavadinimuose minimas šis medis: „Ošia gimtinės beržai“, „Beržų lopšinė“. Mokiniai, mokyklos stende, šalia savo dailyraščių, sukūrė beržyną.

Esu šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, tad pamaniau, tik pabandysiu kurčiuosius prijaukinti pamėgti Širvio eiles. Tačiau klydau, nustebau, kai pamačiau, kaip noriai mokiniai skaitė, rinkosi labiausiai patikusį eilėraštį. Augustas Sinkus, 9 klasės mokinys, dalinosi įspūdžiais: „Man poeto žodžiai: „<…> Geriu / Žalią tylą, / Geriu / Žalią šilą. / Geriu / Ir apsvaigęs / Einu.“ ne tik labai patinka, bet yra artimi, aš noriu juos užrašyti ir turėti su savimi.“ Supratau, kad Širvio kūryba tokia subtili ir gili, jog gali paliesti ir kurčio vaiko širdį.

Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė padėkojo už iniciatyvą taip išskirtinai paminėti poetą Paulių Širvį – žmogų legendą, o mokiniams, pasitelkus jo kūrybą, skiepyti meilę tautos dvasiniam turtui – poezijai, gimtinei. Direktorė džiaugiasi, kad apie Paulių Širvį buvo kalbama ne tik pamokų, bet ir popamokinių renginių metu, bendrabutyje gyvenantiems mokiniams.

Poezija buvo skaitoma ir mokyklos edukacinėse erdvėse – beržyne (prieš vienuolika metų), minint Klimato kaitos savaitę, įkurtame Kurčiųjų parke. Direktorė akcentavo, kad baigiamojoje projekto dalyje mokytoja buvo pasipuošusi beržo kamieną primenančia apranga, o mokinius vaišino saldainiais, papuoštais beržo lapu. „Džiaugiuosi, kad mokytoja sugeba auginti jaunąjį poezijos skaitytoją, jaučiantį skaitymo malonumą, formuoti estetinę nuovoką, moko klausos negalią turinčius vaikus suprasti kūriniuose dvasines vertybes ir kalbos grožį. Tokie renginiai paliečia širdį ir turi išliekamąją vertę“, – teigia direktorė.

+14

0