20-oji LAKMA tarptautinė konferencija „Mediacija kalbų mokyme: mokymas(is) ir vertinimas“

Vilda Kiaunytė
,
LAKMA Valdybos narė

Užsienio kalbų mokytojams Lietuvoje terminas „mediacija“ nėra naujas. Mediacijos gebėjimai kalbiniame ugdyme aptariami jau daugiau nei dešimtmetį, jie yra svarbi kalbinės komunikacinės kompetencijos dalis mūsų daugiakalbiame ir daugiakultūriame pasaulyje. Šiemet šis terminas tapo ypač aktualus, kadangi atnaujinamose užsienio kalbų bendrosiose programose mediacijai skiriama itin daug dėmesio.

 

Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA), kurios misija yra prisidėti prie anglų kalbos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, spalio 22 d. surengė tarptautinę konferenciją „Mediacija kalbų mokyme: mokymas(is) ir vertinimas“ (angl. „Mediation in language learning, teaching and assessment“). Konferencijos tikslas – suteikti anglų kalbos pedagogams žinių apie mediacijos gebėjimus ir apžvelgti šių gebėjimų ugdymo būdus įvairiose ugdymo pakopose. LAKMA valdybai pavyko suburti puikius lektorius, kurie savo pranešimuose pateikė išsamią mediacijos sampratą ir platų spektrą mediacijos gebėjimams ugdyti skirtų veiklų pavyzdžių.

 

Dr. Maria Stathopoulou (Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centro (ECML) projekto METLA vadovė) pateikė mediacijos aktualizavimą atnaujintuose Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse (CEFR Companion Volume 2020), atkreipė dėmesį į sunkumus ugdant mediacijos gebėjimus bei aptarė praktinius mediacijos veiklų pavyzdžius, kurie šių metų pabaigoje bus pateikti ECML projekto METLA internetiniame leidinyje, kuriuo galės naudotis ir Lietuvos pedagogai.

 

Dave Spencer (Macmillan Education atstovas, vadovėlio „Gateway“ autorius) atskleidė, kaip mediacijos veiklos užsienio kalbos pamokoje gali padėti ugdyti mokinių socialinę ir emocinę kompetencijas, bendradarbiavimo gebėjimus, empatijos jausmą, pozityvų nusiteikimą konstruktyviai spręsti nesutarimus ir pan. Tai ypač svarbu šiandienos mokyklose, kurių bendruomenę sudaro įvairių tautybių, rasių, religijų, kultūrų, požiūrių, įsitikinimų ir pan. asmenys.

 

Ania Kolbuszewska (Pearson Education atstovė) aptarė, kaip mediacija gerina kalbinę komunikaciją, kai kalba yra svarbiausias įrankis, padedantis kitiems žmonėms suvokti mūsų mintis, pavyzdžiui, komandiniame darbe, diskusijose ir pan. Lektorė paaiškino, kaip galima efektyviai integruoti mediacijos veiklas į ugdymo ir vertinimo procesą, kokios veiklos pamokoje gali padėti mokiniams tikslingiau ir sėkmingiau vartoti užsienio kalbą už mokyklos ribų, realiame gyvenime.

 

Beata Valungevičienė (Lietuvos Nacionalinės švietimo agentūros projekto metodininkė) pristatė mediacijos komponentą atnaujinamose Lietuvos bendrojo ugdymo užsienio kalbų bendrosiose programose bei jų įgyvendinimo rekomendacijose. Pranešėja akcentavo, kaip bendrieji mediacijos principai, apibrėžti Europos tarybos lygmeniu, pritaikomi Lietuvos mokyklos kontekstui bei supažindino su veiklomis, rekomenduojamomis įvairiuose ugdymo koncentruose.

 

Konferencija vyko nuotoliniu būdu ir sutraukė didelį būrį savo dalykines ir profesines kompetencijas siekiančių plėtoti anglų kalbos specialistų. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai bei nuolatiniai LAKMA konferencijų dalyviai iš Baltarusijos ir Rusijos aukštųjų mokyklų.

 

Džiaugiamės, kad LAKMA asociacijos renginiai suteikia puikią galimybę anglų kalbos specialistams tobulinti savo kvalifikaciją pačiais aktualiausiais kalbinio ugdymo klausimais. Dėkojame LAKMA valdybos nariams, kurie organizavo konferenciją bei LAKMA partneriams, kurie prisidėjo prie šio renginio sėkmės.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.