1939–1941 metai: suvokimas ir pateikimas pamokoje

Arūnas Mikalauskas
,
Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus pagr. m-klos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Tai laikotarpis, kada prie klasių kovos sąvokos vienoje galingiausių to meto žemyno valstybių – Sovietų Sąjungoje – priprasta tarsi prie tikinčiųjų Biblijos. Tuo pat metu kitose Senojo žemyno valstybėse apogėjų pasiekia fašizmo ir nacizmo ideologijos. Tuo pat metu skirtingose barikadų pusėse dalis žmonių buvo tikintys, dalis skaitė mūsų dabar skaitomas knygas ir rado kompromisų su sąžine. Eudženijaus Kortio romane „Raudonasis žirgas“ atsispindi jauno italų karininko išgyvenimai vykstant kariauti į Rytų frontą nacių pusėje. Jis troško, jaunatviškai geidė, kad tėvynė būtų stipri ir kad savo jėgas panaudotų ne tik savo pačios, bet ir kitų tautų gerovei. Herojus skaitė Michailo Šolochovo „Tykųjį Doną“ ir būdamas romane minimose vietovėse bandė suprasti kazokų mentalitetą. Tarsi vieną iš tūkstančio galimų atsakymų, kodėl jie negalėjo ir neturėjo laimėti, deklaruoja prieš šimtmetį atsisakęs revoliucinių idėjų, vienas garsiausių rusų rašytojų Fiodoras Dostojevskis, teigdamas, kad „joks grožis nevertas vienos vaiko ašaros“.

 

Istorija – ne pats populiariausias dalykas mokykloje. Turbūt dažnas sutiks, kad norint sudominti reikia pačiam aiškiai suprasti ir turėti atsinaujinančius šaltinius. Į seminarą Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijoje mokytojus, muziejininkus ir švietimo darbuotojus pakvietė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Komisijai seminare atstovavo Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.

 

Ingridos Vilkienės nuotraukos

 

Istorijos mokslų daktaro Artūro Svarausko paskaitoje buvo gvildenti lietuvių, lenkų, žydų santykiai 1939–1941 m. Besikeičiantis didžiųjų kaimyninių valstybių tonas, agresyvūs veiksmai prastino Lietuvos politinę, ekonominę, socialinę padėtį, drauge ir tautinius santykius. Keičiantis situacijai vieni buvo nustumti, kiti tapo labiau matomi, daliai visuomenės atsirado tam tikrų iliuzijų.

Tarsi lokalių įvykių iliustracijas Daugų Vlado Mirono gimnazijos istorijos mokytoja Virginija Svinkūnienė pristatė miestelio istorijos puslapius. Juose pirmoji sovietinė okupacija ir jos aukos, nacių invazija ir daugiau nei keturių šimtų Daugų žydų sušaudymas šalia Alytaus, tragedija Vidzgirio miške. Paskui sovietų sugrįžimas ir atsinaujinusios tremtys, miestelio erdvėse išmėtyti, vėliau užkasti pasipriešinimo dalyviai. Tada kuriamas sovietinės valdžios įvardijimu „šviesus rytojus“. 1980 m. sugalvota ežero pakrantėje įrengti sveikatingumo trasą iš šalia esančių senųjų žydų kapinių akmeninių plokščių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išardyti monumentai daugmaž atstatyti į savo vietas, perlaidoti ir įamžinti partizanai. Paprasto žmogaus supratimu, visuomenės, miesto, savivaldybės ir Lietuvos valstybės prestižo reikalas – atstatyti sovietmečiu ne pagal paskirtį naudotą Daugų sinagogą.

 

Mokiniai gali paklausti, ar atsitiktinumas lėmė, kad net sunkiausiais išbandymų, chaoso metais žmoniškumas išliko. Seminare dalyvavusi lektorė Noa Sigal iš Jad Vašem – tarptautinės studijų apie Holokaustą mokyklos Izraelyje – sakė, „jei nepadėsime vieni kitiems, sugrius civilizacija. Pasaulio tautų teisuoliai buvo patys paprasčiausi žmonės, bet vedami švaraus altruizmo gelbėjo žmones ir sielas“.

I. Vilkienė pristatė Tarptautinės komisijos įgyvendinamus projektus, idėjų perspektyvas ir metodines priemones.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Redaktorė

    Evaldai, tai yra būdas paskatinti svetainės lankytojus perskaityti visą tekstą, iki pabaigos.

  • Evaldas

    Daug žadantis pavadinimas, bet to „pateikimo pamokoje“ neįstengiu įžvelgti. Tad klausimas autoriui: ar redakcija taip sutrumpino Jūsų straipsnį, ar pavadinimas truputį „peršoka“ turinį?