Žodžio galia

Asta Turskienė
,
Grigiškių „Šviesos“ g-jos direktorė

Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Jis pradžioje buvo pas Dievą.

Visa per jį atsirado…

(Evangelija pagal Joną)

 

Ar kada nors pagalvojote apie žodžio galią? Ar esate tai pajutę? Ar sakote tai, ką galvojate, ir ar dažnai pagalvojate prieš sakydami? Neabejoju, kad žodis svarbiausias kalboje. O kas „žodis“ yra Jums?

Aš dažnai susimąstau apie žodžio reikšmę ir galią. Kiekvienas žodis griauna arba kuria. Esu patyrusi ne kartą, kad žodis „labas“ kuria pažinties, draugystės, bendradarbiavimo stebuklą. „Ačiū“ ir „atsiprašau“ griauna bet kokias sienas ir net patį didžiausią pasipriešinimą. Žodis „noriu“ įprasmina ore skrajojančias svajones ir jos tampa kūnu, „galiu“ suteikia pasitikėjimo ir jėgų. Yra žodžių, kuriuos gali pasakyti tik atvėręs širdį, nebijodamas, kad ją gali sutrypti ir sunaikinti visa griaunantys, viską naikinantys kitų žmonių ištarti žodžiai. Bet šiandien kalba ne apie juos. Šiandien noriu pasidalyti kuriančių žodžių galia.

 

Taigi, pradžioje buvo mintis su žodžiu „noriu“. Noriu šią mokyklą auginti, gražinti ir puoselėti. Noriu, kad joje mokytųsi vis daugiau ir daugiau mokinių, kad garsas apie ją sklistų, kad ja džiaugtųsi čia esantys ir į svečius užeinantys. Apie tai svajoja kiekvienas mokyklos vadovas, o naujai į mokyklą atėjęs tuo labiau – jo galvoje tik ir sukasi planai, kaip įgyvendinti savo svajones. Ir nieko čia nepaprasto ar keisto, juk visi žinome, kad nauja šluota šluoja kitaip nei sena… Tad ir mano „noriu“ natūraliai buvo pakylėtas aukštyn mokyklų tinklo pertvarkos bangos ir virtęs „galiu“ nusėdo Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje. Šiandien jau galime pasidžiaugti!

 

O buvo taip. Pirma, Vilniaus tarybos sprendimu Grigiškių darželį-mokyklą „Pelėdžiukas“ palietė reorganizacija, o Grigiškių „Šviesos“ gimnaziją – restruktūrizacija. Antra, žingsnis, kuris padarytas, – tai gėris vaikų labui. Jau matau siaubą skaitančiųjų akyse, nes reorganizacijos retai kada atneša gėrį. Bet būtent todėl ir rašau apie tai, nes ši reorganizacija atnešė gėrį abiems joje dalyvavusioms pusėms. Grigiškių darželio „Pelėdžiukas“ bendruomenė dabar irgi galės svajoti. O svajoti yra apie ką – tai ir sporto salė, ir informacinių technologijų kabinetas, ir geresnės sąlygos mažiesiems. Tai ir papildomos grupės sparčiai augančiose Grigiškėse. Na, o Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje atsirado dar daugiau šviesos. Ar galite įsivaizduoti, kaip šviečia pirmokėlių akys atėjus į tokią didelę gimnaziją? Kaip jie džiaugiasi bėgdami erdviais jos koridoriais ir kokiais susižavėjusiais žvilgsniais palydi dvyliktokus! Ar pagalvojote, kaip visa gimnazijos aplinka juos pakylėja, suteikia pasitikėjimo? Mes labai dažnai galvojame tik apie mokslo rezultatus, bet retai apie tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, kokią ją prisimins. O juk tai ne mažiau svarbu.

Štai ir priėjome prie trečio žingsnio – aplinkos kūrimo, vieno pagrindinių mokyklos ugdymo(si) veiksnių. Bet kokia reorganizacija griauna. Sugriovė ir šiuo atveju. Griuvo nusistovėjusi tvarka, vienur liko tuščios patalpos, kitur reikėjo galvoti, kaip jas įrengti. Tam tikro streso patyrė ir pedagogai, ir vaikai, ir jų tėvai. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje jau šešiolika metų nebuvo tokių mažų žmogučių, tad reikėjo gerokai pasistengti, kad šiandien galėtume džiaugtis pradinio ugdymo skyriumi. Pedagogams teko apsiprasti su mintimi, kad koridoriuose vėl klegės vaikų balsai, ir pagalvoti, kaip priimti naujai atvykusius kolegas. Naujų kolegų laukė išbandymai nauja tvarka ir painiais koridoriais. Galima sakyti, kad visi išėjome iš komforto zonos ir vasara praėjo ne itin ramiai.

Jei nebijai atverti širdies, paprašyti pagalbos, visada rasi žmonių, kuriems vaikai yra be galo svarbūs, kurie gali jiems aukoti laiką, materialius išteklius.

 

Eikime toliau kuriančių žodžių pėdsakais ir žiūrėkime, kas vyksta. Žodį „noriu“ pakeitė žodis „galiu“ ir prasidėjo veiksmas. Čia jau mielai prisidėjo kiti svajones pildantys ir kuriantys žodžiai „labas“, „ačiū“, „malonu bendradarbiauti“ bei visus nuginkluojanti šypsena.

 

Ketvirta, pasaulis – ne be gerų žmonių. Reikia tuo tikėti. Jei nebijai atverti širdies, paprašyti pagalbos, visada rasi žmonių, kuriems vaikai yra be galo svarbūs, kurie gali jiems aukoti laiką, materialius išteklius. Pasaulyje begalė žmonių, norinčių dalytis, tik jie nežino, kad jums reikia. O man reikia! Kai ištari „padėkite“ arba „kuriu“, visada atsiranda pagalbininkų, patarėjų, kūrėjų, darbininkų ir visko, ko gali prireikti kūrybos procese. Tarsi iš niekur atsirado dizainerė Rūta Jankūnienė, sukūrusi ne vieną edukacinę erdvę darželiuose, perdažiusi ne vieną mokyklą. Rūta tiesiog taip ir sako: „Man gera daryti vaikams, nes juk jie absoliutus gėris. Begalinio informacijos srauto ir streso darbe išsekinti tėvai labiausiai rūpinasi, kokia mokytoja mokys jų vaikus. Visi savo vaikui nori ramybės ir tokios mokytojos, kuri nerėktų, bet pamiršta apie aplinką, kuri yra ne mažiau svarbi kuriant klasės mikroklimatą.“

 

Jos dėka linksmos spalvos kuria nuotaiką ne tik koridoriuose, bet ir pradinio ugdymo skyriaus klasėse, sukurta dinamiška ir funkcionali aplinka. Linksmomis spalvomis perdažytos senos durys padėjo sutaupyti nemažai lėšų, nes nereikėjo pirkti naujų, o prisiminimas apie pirmąją lietuvišką mokyklą Grigiškėse ir šiose klasėse gyvenusi lietuviško žodžio dvasia išlaikyta. Vaikai ypač mėgsta spalvas ir pagal jas jau sugalvojo savo klasėms pavadinimus: geltona – tai saulės vaikai, žalia – tai žolynėliai, oranžinė – tai apelsinai, o žydra – tai debesėliai. Visur sava logika: kai esi pirmokas, esi lyg saulės spindulėlis ir mokykloje, ir namie, o ketvirtokas jau arti debesų – daug pasiekęs ir gerokai ūgtelėjęs, trečiokai lyg gerai prinokę apelsinai, o antrokai – mokslo jau paragavę ir augti pradėję žolynėliai. Tikriausiai atpažįstate čia išvardintus asmenybės ūgties bruožus: asmenybės brandos apibūdinimą, pasiekimų ir pažangos apibūdinimą per spalvas ir daiktus, įvardintus pačių vaikų.

Dizainerės R. Jankūnienės dėka atsirado ir daugiau rėmėjų, norinčių dovanoti vaikams. Žodis „prašau“ atvedė į mokyklą UAB „Tikkurila“ atstovus.

 

Taigi, visiems gera nuo spalvų ir asociacijų, šilta širdyse bei klasėse ir kažkaip savaime dėliojasi Geros mokyklos koncepcijoje išvardyti geros mokyklos kriterijai. Ugdymo procesas gali vykti koridoriuje, lauke, prie upės, o ir kiekviena klasė turi savo koncentrui būdingos spalvos sieną, kuri išsiskiria ne tik spalva, bet ir paskirtimi. Ji kaip rašomoji lenta, ant kurios vaikai gali rašyti ar piešti kreida! Siena nudažyta rašomųjų lentų dažais „Liitu“. Tad klasėje laisvai galima sukti suolus ir pasirinkti, kur žiūrime: į kairę ar dešinę, klasės priekį ar galą – visur patogu, bet kaskart vis kitaip. Yra galimybė naudotis vaikų vadinamu „moksliniu“ kabinetu su kompiuteriais ir gamtos mokslams skirta laboratorine įranga. Juk pasaulis toks margas ir toks įdomus! O kur dar erdvi, gerai įrengta sporto salė, modernus stadionas, biblioteka su linksmu pradinukams skirtu skaitymo kampeliu, galimybė renginiams naudoti net dvi sales, atskiras mokytojų kambarys ir visiškai atskiras, erdvus, tik pradinėms klasėms skirtas pastatas, kuris šiandien jau vadinamas „pelėdžiukų namuku“. Jis sujungtas su pagrindiniu gimnazijos pastatu koridoriumi, bet kartu atskiras, saugus, spalvingas – pritaikytas mažiesiems.

 

Dizainerės R. Jankūnienės dėka atsirado ir daugiau rėmėjų, norinčių dovanoti vaikams. Žodis „prašau“ atvedė į mokyklą UAB „Tikkurila“ atstovus, kurie dovanojo ekologinį ženklą turinčius, sveikatą ir aplinką tausojančius „Vivacolor Green Line“ dažus. Juk mokykloje praleidžiama daug laiko, o vaikų, turinčių alerginių susirgimų, sergančių įvairiomis ligomis, tik daugėja. Šiandien neužtenka galvoti apie maisto tiekimą alergiškiems vaikams, jau reikia žiūrėti, kokiomis medžiagomis remontuojame mokyklas, kokiais dažais dažome, nes saugi aplinka būtina kiekvienam vaikui. Ir jokios čia reklamos nėra nei dizainerei nei minėtiems dažų atstovams, jei pažiūrėsime europietiškai, kur verslas remia, dovanoja, kuria žmonėms. Jei pažiūrėsime ne per lietuvišką pavydo ir naudos sau ieškojimo prizmę. Jei mokėsime pasidžiaugti žodžio galia, padėkoti gerus darbus darantiems, tai jų atsiras vis daugiau, nes paremti mokyklą – tai investuoti į visuomenės ateitį. Šiandien šiais ypatingais dažais išdažytas kol kas tik vienas pradinukų pastato aukštas, bet juk žodžių „noriu“, „padėkite“ kūrimo galią jau žinome, tad bandysime vėl… Juk ruošiamės augti visomis prasmėmis: ir vaikų skaičiumi, ir ugdymo kokybe. Tikiu, kad bendradarbiavimas, atsiradęs iš nuoširdžios meilės vaikams, greitai nepasibaigs.

 

Penkta, Geros mokyklos koncepcijoje rašoma: „Mokykla įdomi ir įvairiapusė tiek, kiek įvairūs joje dirbantys žmonės…“ Pradinio ugdymo pedagogės, įsiliejusios į Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos mokytojų būrį, yra savo srities profesionalės, atviros naujovėms, nebijančios tyrinėti ir bandyti. Tai nemažai laiko kartu dirbantis kolektyvas, turintis savo tradicijas, savitą požiūrį į vaiką, savitą darbo kultūrą. Net vasarą keletas jų mokėsi kartu su niaurolingvistikos specialistais Vokietijoje pagal Europos socialinio fondo projektą „Mylima gyva abėcėlė“, kuriame gimnazija dalyvauja kaip partneris kartu su projektą administruojančia Vilniaus „Vilnios“ pagrindine mokykla, šiais metais drauge kursime niaurodidaktinę mokymo priemonę Lietuvos vaikams. Dar tik prasidėjus pradinės mokyklos perėmimo darbams naujosios kolektyvo narės jau buvo aktyviai įtrauktos į gimnazijoje vykdomas projektines veiklas.

 

Pergalvokime dar kartą, ką davė šios permainos Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos kolektyvui ir kiek jos dar duos? Nauji žmonės, nauji projektai, kitoks požiūris ir mąstymas.

Apmąstykime. Pergalvokime dar kartą, ką davė šios permainos Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos kolektyvui ir kiek jos dar duos? Nauji žmonės, nauji projektai, kitoks požiūris ir mąstymas, idėjos, kitos tradicijos, švytinčios pradinukų akys ir nedrąsios šypsenos. Atgimusi senoji mokykla, kurioje vėl skamba vaikų juokas. Ir tai dar ne viskas, tai dar tik veiklos pradžia. O pradžių pradžioje juk buvo Žodis! Kūnu jis jau virto, reikia tik tobulinti. Ir dar. Pagalvokime, ar tikrai žodis „reorganizuojama“ neša tik griaunančią energiją, kurios visi mes bijome. O kokius jausmus jums kelia žodis „naujas“? Ar išėję iš savo komforto būsenos visi patiriame tik blogus jausmus? Jei vartojant ar išgirdus šiuos žodžius jums oda pasišiaušia, prisiminkite žodžio galią. Prisiminkite žodį „galiu“, kuris suteikia viltį ir jėgų, pakylėja ir pastūmėja kiekvieną mūsų keisti pasaulį, kurti rytojų galbūt net kitoje vietoje ir kitaip, nei buvome įpratę.

 

Pabaigai. Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad per žodį atsirado visa, kas yra atsiradę, nes jame yra gyvybė. Ta gyvybė yra ne kas kitas, o žmonių šviesa, kuri spindi tamsoje. Patikėkite manimi, kaip sakydavo šviesaus atminimo Vytautas Kernagis, yra beprotiškai fantastiška pradėti mokslo metus matant, kad Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje yra dar daugiau ŠVIESOS.

 

Grigiškių „Šviesos“ g-jos nuotraukos

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Ilona

    Klestekite, pleskites ir rodykite pavyzdį kitiems. Geras pavyzdys užkrečia…Gerais darbais nesidžiaugia pavyduoliai ir nevykėliai. Pirmyn….