Žinios, įgūdžiai ir pozityvus požiūris – mokymo(si) sėkmės Suomijoje garantas

Sandra Karenauskienė
,
Radviliškio Lizdeikos g-jos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos vykdomo „Erasmus+“ KA1 projekto „Laimingas mokytojas – geresnis mokinys“ baigiamasis etapas – mokytojų viešnagė Suomijos Haapajarvi vidurinėje mokykloje.

 

Didžioji dalis stebėtų pamokų vyko pagal mokykloje įdiegtą mokymo sistemą, kuri kasmet yra atnaujinama. Mokiniai dirba naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, nes „Google“ klasėje skelbiama visa teorinė medžiaga, vaizdinės iliustracijos, filmai, įvairios praktinės užduotys, papildomos medžiagos nuorodos. Mokiniai turi vadovėlius, pratybas ir sąsiuvinius, bet daugiausia dirba naudodamiesi telefonu ar kompiuteriu. Akivaizdi mokinių motyvacija ir teigiamas požiūris į mokymosi procesą. Šiuolaikiškai pateikiama mokomoji medžiaga, panaudojant moderniąsias technologijas, skatina kritiškai mąstyti, vertinti, analizuoti, samprotauti, pritaikyti teorines žinias praktikoje. Dauguma užduočių yra susijusios su šių dienų aktualijomis, mokoma lyginti ir vertinti praeitį ir dabartį.

 

Vadovėliai ir sąsiuviniai daugiau skirti individualiam ar papildomam darbui, o testai, egzaminai ir atsiskaitymai vyksta elektroninėje erdvėje. Mokymo metodika yra panaši į Lietuvos (dirbama grupėmis arba porose, ruošiami stendiniai pranešimai ar temos pristatymai, naudojama daug žaidybinių elementų, diskutuojama ir kt.), tačiau mokytojas retai pamokos medžiagą ruošia pats – jis tik pasirenka iš gausios mokymo bazės tai, kas jam yra reikalinga konkrečioje pamokoje, ir nurodo namų darbų užduotis mokiniams. Tiek mokiniai, tiek mokytojai tarsi mėgaujasi pačiu procesu, nuoširdžiai ir pagarbiai bendraudami ir bendradarbiaudami. Sukurta draugiška ir pagarbi mokymo(si) aplinka ne tik stiprina mokinių motyvaciją ir pažangumą, bet ir teigiamai veikia jų emocinę raidą bei socializaciją, skatina savarankišką intelektinį ir fizinį aktyvumą.

 

Projekto tikslas – stebėti ir analizuoti skirtingų šalių mokyklose taikomus mokymo metodus, mokytis vieniems iš kitų ir dalytis savo darbo patirtimi bei dalykine medžiaga. Suomijoje visą savaitę istorijos mokytoja metodininkė Danutė Bitytė, matematikos mokytoja metodininkė Rima Grėbliūnienė ir aš, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė, stebėjome kolegų pamokas, analizavome medžiagos dėstymo metodiką, pamokoje naudojamą mokomąją medžiagą ir mokymo priemones bei dalijomės gerąja patirtimi. Turėjome galimybę įsitikinti šios šalies ugdymo sistemos pažanga, mokymo priemonių gausa, susistemintos metodinės medžiagos prieinamumu ir draugišku bei maloniu bendravimu ir bendradarbiavimu, abipuse mokinio ir mokytojo pagarba, supratingumu ir pasitikėjimu. Pastebėta, kad dauguma ugdytinių mėgaujasi mokymo(si) procesu, jaučiasi patogiai ir laisvai. Mokykloje daug mokiniui patrauklių erdvių, skirtų ir mokytis, ir pailsėti. Be to, pats mokinys yra atsakingas už savo žinias ir jų pritaikymą, todėl yra suinteresuotas dirbti pamokoje.

 

Įgytą patirtį stebint ugdymo procesą ir neformalų bendravimą galima pritaikyti Lietuvos kontekste: labiau išryškinti ne žinias, bet įgūdžius (kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, kūrybišką žinių taikymą skirtingose situacijose), o svarbiausia – formuoti požiūrį (pagarbą kitam, pozityvumą, toleranciją, savitarpio pagalbą). Žinios, įgūdžiai ir pozityvus požiūris lemia mokymo(si) sėkmę.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.