„Vydūnas: tikras pažinimas ir sutaurintas žmoniškumas“

Gitana Abromikienė
,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

„Spindulys esu tos begalinės Šviesos, kurioje gyvenu. Joje yra mano esmė!“ (Vydūnas)

 

Kovo 16 d. Lizdeikos gimnazijoje vyko mokslinė-praktinė mokinių ir mokytojų lietuvių kalbos ir literatūros konferencija „Vydūnas: tikras pažinimas ir sutaurintas žmoniškumas“, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Susirinkusiuosius į konferenciją lizdeikiečiai pasveikino literatūrine-menine kompozicija pagal Vydūną „Kokiu žmogumi nori būti šiandien?“. Konferencijos dalyvius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis. Sveikinimo žodį tarė Lizdeikos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Skirmantė Petraitienė, šios konferencijos iniciatorė.

 

Vydūno kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoja, Vydūno draugijos narė Rima Palijanskaitė konferencijos dalyviams skaitė pranešimą apie Vydūno asmenybės ir gyvenimo ypatumus. Lektorės teigimu, Vydūnas visada buvo prieštaringai vertinama asmenybė. Savitas filosofas (filosofavimo pobūdžiu panašus į Antikos mąstytoją Sokratą), kaltintas neoriginalumu, vienų garbintas, kitų kritikuotas, kėlęs abejonių dėl polinkio į Rytų kultūrų pažinimą, misticizmą, palikęs unikalų kūrybinį palikimą, tarpininkas tarp lietuvių ir vokiečių kultūrų. Vilhelmas Storosta, būsimasis Vydūnas, dar būdamas vaikas mąstė „apie ypatingus savo uždavinius“, apie jam skirtą „nepaprastą pašaukimą“. Tautos mokytojo misiją Vydūnas prisiėmė sąmoningai. Jaunystėje išgyvendamas nuolatinę akistatą su mirtimi, jausdamas gyvenimo laikinumą stengėsi priartėti prie tikrojo žmoniškumo – savojo gyvenimo tikslo. Kaip teigė lektorė, daugeliui žmonių įspūdį darė ne tiek Vydūno kūryba, idėjos, kiek pati asmenybė, taurumas, kitoniškumas.

 

Filosofas ir literatūrologas dr. Vacys Bagdonavičius pristatė pranešimą „Vydūnas apie tautą ir valstybę“. Lektorius sakė, kad ir Radviliškyje yra įspaustos Vydūno pėdos, nes čia mąstytojas lankėsi ir bendravo su jaunimu. Pranešėjo teigimu, tauta ir valstybė užima labai svarbią vietą. Kaip pats Vydūnas yra sakęs, svarbiausias gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tauta savotiškas žmogaus atitikmuo, turintis kūną, gyvybę, psichiką, mintis ir dvasią. Kitaip tariant, žmogus su tauta susijęs ir biologiškai, ir dvasiškai. Kad suvoktų savo būties prasmę, tauta turi tinkamai susireguliuoti gyvenimo tvarką, tapti laisva ne tik politiškai, bet ir dvasiškai. Vydūno supratimu, valstybė turi sudaryti tautai kuo geresnes sąlygas realizuoti savo dvasinę potenciją, kad žmogus pasiektų tikrąją laisvę, santarvę su pačiu savimi.

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros doc. dr. Indrė Žakevičienė kalbėjo apie tai, kodėl nėra lengva skaityti Vydūno kūrinius. Lektorės teigimu, juos sunku skaityti, nes vyrauja lėtas veiksmas, o jaunosios kartos mąstymas yra kitoks, todėl jaunimui sunku rasti emocinį santykį su šio kūrėjo tekstais. Lektorė pažintį su Vydūno kūriniais siūlė pradėti nuo komedijų, pavyzdžiui, „Smarkusis Kruša“ ar „Jonukas“, nes šie kūrinėliai įdomūs ir aktualūs. Anot lektorės, jeigu skaitysime įsivaizduodami Vydūną šiandienos situacijoje, tai jį pamatysime gyvą ir šiuolaikišką. Vydūną galime laikyti tikruoju lietuvių literatūros klasiku, nors kartais jis atsiduria klasikinės literatūros paraštėse. Lektorė ragino skaityti Vydūno kūrinius, prisiminti jo idėjas ir jas aktualizuoti, pritaikyti dabartiniams laikams.

 

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2AV klasės mokinė Greta Najulytė pristatė pranešimą „Vydūnas gimnazisto akimis“. Šilutės Vydūno gimnazijos 3g klasės mokinė Gabrielė Vindžigelskytė skaitė pranešimą „Vydūno geografija“. Gimnazistė pristatė Vydūno gyvenimo ir veiklos žemėlapį, sukurtą „ArcGIS“ žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės programa.

 

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Laimutė Verbickienė pristatė pranešimą „Slėpiningoji žmogaus kūno didybė lietuvių literatūroje“. Analizei pasirinkti rašytojų Igno Šeiniaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Škėmos, Jurgos Ivanauskaitės, Vandos Juknaitės kūriniai. Literatūros kūrinyje fizinis žmogaus kūnas, išorė, portretas yra veikėjų pristatymo forma ir būdas, jų charakterizavimo priemonė. Pranešėjos teigimu, Vydūnas žmogų suvokė ne vien kaip fizinį kūną, bet ir kaip jausmų bei minčių kūnus, jo vadintus gyvatomis. Mokytoja pastebėjo, kad rašytojos moterys atidžiau perteikia moters kūno subtilybes, vaizduoja besilaukiančios moters kūną. Rašytojai vaizduodami žmogaus kūną daugiausiai dėmesio skiria viršutinei kūno daliai, rankoms. Vidinę kūno kalbą perduoda širdis. Apibendrindama pranešimą, mokytoja teigė, kad kūnas yra žmogaus pažinimo objektas. Veikėjai, stebėdami ir tyrinėdami kūną, gali lengviau suvokti savąjį unikalumą, atsakyti į klausimus: ar žmogus tik biocheminių procesų mechanizmas, ar dvasinga, paslaptinga gamtos dalelė.

 

Pasibaigus konferencijos teorinei daliai, mokiniai ir mokytojai rinkosi į praktinę dalį – dirbtuves. Doc. dr. I. Žakevičienei ir Lizdeikos gimnazijos mokytojams moderuojant darbą grupėse, mokiniai aptarė ir diskutavo apie tris Vydūno išskirtas žmogaus tobulėjimo pakopas: žmogų sau, žmogų tautoje ir žmogų visatoje. Naudodami atidaus skaitymo metodą, analizavo Vydūno tekstus.

Per konferencijos apibendrinimą prieita prie bendros nuomonės, kad pralenkusios laiką Vydūno idėjos ir šiandien yra nepraradusios reikšmingumo bei aktualumo. Konferencijos dalyviai turėjo progą pasigrožėti ir įvertinti Radviliškio dailės mokyklos mokinių darbų parodą, skirtą Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Dalyviams buvo pristatyta Vaclovo Bagdonavičiaus monografija „Vydūnas“. Mokslinė-praktinė konferencija išlaisvino iš tradicinės pamokos, leido įsitikinti, kad akademiškumas nėra tik sausas mokymasis, nes mokiniai įtraukiami į aktyvų mokymo(si) procesą, kuriame mokytojas yra moderatorius ir patarėjas, ugdantis savarankiškumą ir skatinantis kūrybiškumą. Juk svarbiausias, anot Vydūno, mokytojo uždavinys – kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.