Vokietijos patirtis: nuolatinis tobulėjimas, arba kodėl jauni žmonės yra technikos vartotojai, bet nebėra jos mylėtojai?

Milena Puchova

Siekiant didinti mechatronikos srities mokinių ir profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybes, prieš dvejus metus pradėtas vykdyti „Erasmus+“ programos projektas „Mechatronikas – inovatyvių technologijų specialistas“. Jį inicijavo Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras kartu su Vilniaus technologijos ir verslo profesinio mokymo, Panevėžio ir Elektrėnų profesinio rengimo centrais.

 

Šį pavasarį 6 mokytojai iš Lietuvos vyko kelti kvalifikacijos profesinėje stažuotėje Berlyne, kurioje viena pagrindinių temų – pažintis su dualinio mokymo sistema. „Per stažuotę stebėjome pamokas keturiose mokyklose. Įdomu tai, kad visi sutikti pedagogai kalbėjo, jog dualinio mokymo sistemos vertė – už darbą mokinys gauna atlygį nuo pirmos dienos, kai tik yra įdarbinamas. Sutiktų mokytojų nuomone, studentiškas (moksleiviškas) darbas turi būti apmokamas, nes už atsakomybę turi būti atlyginta. Tai išsprendžia mokinių motyvacijos ir lankomumo problemas“, – pasakoja vienas iš šešių stažuotės dalyvių, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius.

 

Pirmąją stažuotės dieną pedagogus priėmė Statybų asociacijos Berlyno žemei viceprezidentas Peteris Klainas. Jis atsakingas už gatvių tiltų ir tunelių statybą, bet, turėdamas didelę patirtį ruošiant inžinierius, su mokytojais iš Lietuvos pasidalijo patirtimi apie verslo ir švietimo bendradarbiavimą, supažindino su dualinio mokymo sistema ir švietimo pakopų lygmenimis skirtingose Vokietijos žemėse.

 

Asociacija, kurioje lankėsi mokytojai, rūpinasi inžinierių kvalifikacijos tobulinimu, pats ponas Klainas savo žinias perduoda dėstydamas universitete. Jis išskyrė skirtingas švietimo pakopas ir jų paskirtį, atkreipė dėmesį, kad vienos srities specialistas privalo turėti platų žinių bagažą. „Nes su siauru po dešimties metų galite tapti nebereikalingi“, – aiškino jis. Kitaip tariant, vienos srities specialistas vis tiek turi nuolat plėsti savo žinių bagažą.

 

Asociacija taip pat atsakinga ir už užsienio diplomų pripažinimą. Susitikime pedagogai pasitikrino žinias ir apie Europos kreditų sistemą, susipažino su reikalavimais, kurie keliami mokymo programoms, siekiant pripažinti Vokietijoje galiojantį diplomą. Ponas Klainas pabrėžė, kad, norint tapti pripažintu inžinieriumi Vokietijoje, per studijas turi būti atlikta 12 savaičių dalykų pritaikymo praktika bei parengtas 10 kreditų baigiamasis darbas, o 70 proc. studijų dalykų turi sudaryti gamtos mokslai, matematika ir informatika. „Svarbu, kad specialistas gebėtų kurti tai, kas yra materialu ir matoma“, – pabrėžė asociacijos atstovas.

 

Kaip pagrindinę šių dienų problemą, su kuria susiduria bene visa Europa, ne išimtis ir Vokietija, jis įvardija tai, kad statybų kompanijų kuriasi daugybė, bet norinčių studijuoti techninius mokslus vis mažėja. Jiems tai neatrodo elitinė profesija. Ir čia dėstytojas įžvelgia švietimo sistemos problemą – suteikiant abitūros diplomą nebereikalaujama matematikos žinių patikrinimo. Jauni žmonės nebėra technikos mylėtojai, o tik vartotojai.

 

Vokietijoje mokslas yra nemokamas, bet vokiečiai turi patarlę „Kas nieko nekainuoja, tas nieko ir nevertas“, tam tikra prasme nėra vertinamas. P. Klaino įsitikinimu, kada tėvai moka už mokslą, vaikai turi labiau stengtis.

Jis pats, dėstydamas universitete, savo studentams visada rekomenduoja dirbti. P. Klaino nuomone, nusistatymas, kad tik dešimtukas vertingas, yra mados klyksmas. Jis tikino, kad per studijas studentas turėtų dirbti, kad suprastų, ko vertas mokslas ir kiek gi kainuoja pačiam save išlaikyti. O gebėti suderinti šiuos du dalykus – darbą ir mokslą – yra daug vertingiau už dešimtuką.

 

Stebėdami pamokas pedagogai susipažino su Knobelsdorff-Schule OSZ Bautechnik I profesinio mokymo centro Pirmojo mokymo skyriaus vedėja Anete Kind. Ji pristatė dualinio mokymo sistemą ir savo unikalią įstaigą, išsiskiriančią tuo, kad yra vienintelė visoje Vokietijoje veikianti ir kaip mokykla, ir kaip įmonė.

„Mokinys 3 dienas per savaitę dirba įmonėje, o likusias 2 dienas mokykloje mokosi teorijos. Jis sudaro sutartį su įmone, kuri moka jam mokymosi atlyginimą (apie 900–1100 eurų). Taigi, įmonė užregistruoja mokinį į mokyklą“, – detales aiškino mokyklos atstovė.

 

Jos kolega Janas Ravertas pabrėžė, kad ši sistema naudinga tuo, kad nėra plano, kiek specialistų reikia paruošti, įmonės pačios planuoja, kokių specialistų joms reikės po kelerių metų, ir priima mokinį, kuris užims numatomai atsilaisvinančią darbo vietą.

Anetės skyriuje mokosi 560 mokinių. Kasmet ji pritraukia apie 168 naujus mokinius, bet pabrėžia, kad tai nėra daug. „Problema ta, kad jaunimas nebenori dirbti rankomis“, – sakė specialistė.

Čia mokosi mokiniai, kurie dirba įvairiose įmonėse, ir tie, kurie dirba mokyklos įmonėje. Mokykla, kaip įmonė, įgyvendina įvairius valstybinius užsakymus visuomeninės paskirties statiniams. Atstovė mokytojams iš Lietuvos pristatė įspūdingiausius statinius, kuriuos nuo pradžios iki pabaigos įgyvendina mokiniai.

 

Profesijos mokytojas V. Zelenkevičius pasakoja, kad dalyvavimas šiame projekte suteikė jam ne tik žinių, bet ir labai daug pozityvių įspūdžių. „Per projektą pavyko artimiau susipažinti su Vokietijos profesinio mokymo sistema. Labai daug įspūdžių patyrėme stebėdami atviras pamokas, per kurias galėjome artimiau pabendrauti ir su mokytojais, ir su mokiniais. Turėjome galimybę apžiūrėti mokymo bazes ir modernią mokymo įrangą. Pavyko itin daug sužinoti apie dualinę mokymo sistemą ir jos privalumus. Didžiulį įspūdį paliko Oberstufenzentrum Information and Medical Technology mokymo įstaiga, kurioje teko stebėti programuotojų ir CAD specialistų pamokas. Tikrai buvo įdomi patirtis“, – sako mokytojas.

„Stebėdami Vokietijos kolegų darbą atkreipėme dėmesį, kad į mokymo procesą puikiai integruojami pabėgėliai. Teko su jais ir bendrauti. Visi buvo labai dėkingi, kad gali mokytis ir siekti specialybės, o ateityje jiems bus užtikrinamas gerai apmokamas darbas“, – patirtimi iš profesinės stažuotės dalijasi V. Zelenkevičius.

 

Projektą „Mechatronikas – inovatyvių technologijų specialistas“ (Nr. 2016-1-LT01-KA102-022794) pilnai finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *