Viščiukų perykla ketvirtokų kabinete… Ir ne tik…

Rodos, šimtmečiai keičiasi, o problemos, situacijos, realaus gyvenimo suvokimas vis kartojasi… Tai tvirtinu, sakydama ne apie suaugusius, o apie vaikus, jų mąstymą, jų psichologiją, per mažą realaus pasaulio pažinimą ir suvokimą.

Prisimenu, kai mamytė man pasakojo, kaip ji, kaimo mergaitė, vos tik atsikėlusi gyventi į miestą ir pirmą kartą pamačiusį traukinį, tekina bėgo pas mamą ir klykė, kad gyvatė nori ją praryti. Abi juokėmės iš to mažo vaiko, stokojančio realiosios patirties… Juokėmės ir iš pusbrolio Vytuko (dabar jau Vytauto), kurį, atvykusį iš Kauno pasisvečiuoti pas močiutę į Kvietiškio dvarą, užpuolė „labai didelis paukštis“, norintis berniuką sukapoti. Klykė, šaukė septynmetis, užpultas kiemo gaspadoriaus gaidžio, tenorėjusio apginti savo šeimyną nuo miesčioniuko rykštelės. Prisiminiau šias dvi juokingas istorijas šį pavasarį, kai Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinimo Pasaulio pažinimo teste ketvirtokams buvo pateiktas toks klausimas: „Kas išsiris iš vištos kiaušinio, jeigu jis buvo padėtas išperėti žąsiai“. Trečdalis mokyklos ketvirtokų atsakė, jog žąsiukai. Kurioziška situacija? Ne, manau, jog tai gyvenimiškosios patirties stoka. Tuomet supratau, mokiniams negana vien tik akademinių žinių, reikia jas sieti su praktika, su realiuoju gyvenimu. Užsisakiau edukacinę programą „Magiški kiaušiniai“. Taip klasėje atsirado inkubatorius su 10 vištų kiaušinių. Iš jų turėjome išperinti viščiukus. Tai pasirinkdama neapsirikau, nes laimėjau „didįjį prizą“ – mokiniai sužinojo, kur bebūtų padėtas vištos kiaušinis, iš jo vis vien išsiris tik viščiukas. Tačiau didžiausias pasiekimas, kai mačiau, su kokia meile, dėmesiu, šiluma ir rūpesčiu mokinukai „perino“ viščiukus – kabinete absoliuti tyla, ramybė, savaitgaliais 2–4 mokinukai budi prie inkubatoriaus. Visi laukte laukia pirmadienio ryto – įėjus į kabinetą, pirmas žvilgsnis, kiek jų išsirito. O išsirito, pasak organizatorių, nerealiai – 8 iš 10. Tokį rezultatą nulėmė mokinių meilė, rūpestis, šiluma, atidumas ir susiklausymas. Įdėję tiek triūso, kiekvienas norėjo pasiimti augintinį, deja, viščiukų buvo dvigubai mažiau nei mokinukų, todėl nusprendėme atiduoti juos tiems mokiniams, kurie turėjo sąlygas auginti namuose.

Buvau maloniai nustebinta ir pradžiuginta, kai vasarą gavau foto nuotraukas su prierašu: „Mokytoja, pažiūrėkite, koks mano augintinis“. Aikteliu pamačiusi, jog po kiemą vaikštinėja gaidys, tas vaikystėje kažkada neatpažintas „didelis paukštis“, ir ramiausiai bendrauja su šuneliu. Jėga, pagalvojau – eksperimentas pavyko – vaikų širdelės prisipildė meilės, globos, o protas įgavo patirties…

Kad jau pirmas blynas neprisvilo, atsirado dar didesnis noras veikti: dalyvavome „Tropiniai drugeliai“ projekte „Užsiaugink drugelį pats“. Du mėnesius stebėjome jų evoliuciją – nuo vikšro iki lėliukės ir lėliukės virtimą į drugelį. Kiek mokiniams buvo džiaugsmo, kokia palaima spindėjo jų akytės išvydus margaspalvius drugelius, laisvą jų skrydį klasėje.

Kad veikla būtų dar įdomesnė, iš kabineto ištrūkome, kaip liaudis sako, į žmones pasidairyti. Pirmiausia nutarėme apsilankyti Medaus slėnyje bitininko bityne, knietėjo sužinoti, iš kur ir kaip gaunamas medutis, kuriuo šviežiu, čia pat išimtu iš avilio, bitininkas vaišino mokinius. Ne vienas tą skanėstą traukė tiesiai iš korio. Ak, tie mano smaližiai… O sužinoję, jog yra tokia Ožiukų mokykla, leidomės vėl į kelionę – buvo magiškas noras sužinoti, ko gi ten mokomi ožiukai…

Vaikams visa norėjosi išbandyti – paskanauti jų pačių išsikeptos duonelės, pabraidyti nakties išvykoje po pelkes, aplankyti bebrų namą, susidraugauti su delfinais, jūrų liūtais, sužinoti jų gyvenimo peripetijas… Mano mokiniai auga, jų žinios apie realųjį pasaulį plečiasi… Mokslo žinios puikios. Ne veltu sakom, ką pasėsi, tą ir pjausi. Manau, jog sėju gerą grūdą ir žinau, jog derlius bus puikus. Duodu mokiniams tai, ko reikalauja realus gyvenimas. Vaikas turi nuolatos pažinti ir suprasti jį supantį pasaulį, nes pasak Algimanto Čekuolio: „Tokia vaiko prigimties esmė. Būtent dėl to išlipome iš medžio ir sukūrėme lėktuvus, galingus kompiuterius, rašome apysakas, sėkmingai operuojame žmogaus širdį.“ Būtent dėl to…

+45

-1