Virtuali Šeimos diena Butrimonių gimnazijoje

Kai soduose obelų šakos linksta nuo žiedų gausos, kai žemę papuošia pirmieji gėlių žiedai, kai ankstų rytą pažadina vieversys, kai žemė atgyja ir pradeda alsuoti visa savo esybe, ateina gražiausia šventė – Šeimos diena. Šeima – tai didžiausia turima vertybė, tai – saugumo ir laimės vieta, kiekvienos visuomenės stabilumo centras, patikimiausia solidarumo forma. Tai – pirmoji ugdymo įstaiga, kurioje vyksta vaiko socializacija, formuojamos pagrindinės elgesio normos, puoselėjamos bendravimo kultūros ir tradicinės vertybės. Tinkamas auklėjimas šeimoje suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, ugdo aukštesnį savęs vertinimą ir, be jokios abejonės, skatina bei stimuliuoja jo socialinį ir kūrybinį aktyvumą, o tai vyksta nuolat: kalbant, bendraujant, diskutuojant, leidžiant laisvalaikį su vaiku.

Karantinas įnešė naujų tradicijų ne tik į verslo ar socialinį gyvenimą, bet ir į kasdienę šeimų rutiną. Gegužės 15-ąją, minint Tarptautinę šeimos dieną, Butrimonių pradinių klasių mokytojos Gina Griškonienė, Nijolė Karkauskaitė, aš, Rita Peckuvienė, ir Sigutė Žvinakienė pakvietėme savo klasių mokinių šeimas į tradicinę Šeimos šventę drauge sukurti „Saldžią pasaką“ netradiciniu – nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Šventės dalyviai jungėsi ir jungėsi… Monitoriuje buvo matyti mamos, senelės, jaunesni ir vyresni broliukai ir sesutės. Išsiilgę vieni kitų vaikai čirškė lyg žvirbliukai, mojavo, šypsojosi, kalbino vieni kitus, džiaugėsi pamatę mokytojas. Užplūdo nuostabus jausmas, pasijaučiau lyg eičiau per pertrauką mokyklos koridoriumi…

Visus susirinkusius su šia nuostabia švente pasveikino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Mielaikienė. Ji padėkojo tėvams už supratimą, toleranciją, pagalbą įveikiant nuotolinio mokymo ypatumus. Pasidžiaugė, kad pradinių klasių mokinių tėvų bendruomenė aktyviai dalyvauja ugdymo procese, kad jiems svarbi mokyklos ateitis. Pradinukų mokytojos džiaugėsi matydamos tiek daug prisijungusių šeimų, linkėjo visiems gražios Šeimos šventės. Aš, mokytoja R. Peckuvienė, pasekiau Eglės Venslovaitės-Šiliūnienės, mokytojos, penkių vaikų mamos pasaką „Bet juos matė tik tie, kas mylėjo arba pasaka apie viską duodančias rankas“. Tai istorija apie kiekvieną iš mūsų… apie meilę, atsidavimą, rūpestį, begalinį džiaugsmą ir gyvenimo pilnatvę, kurią galima pajausti tik šeimoje. Monitoriaus ekrane buvo matyti ne vienos mamos skruostu besiritanti ašara… Ir pagaliau džiaugsminga akimirka – „Saldžios pasakos“ kūrimas! Vaikams buvo sukurta žaisminga recepto metodinė elektroninė knygutė, pagal kurią turėjo pagaminti saldų pasakų namelį, paruošti arbatą ir pakviesti visus šeimos narius prie stalo.

Manau, kad gegužės 15-osios popietę Butrimonių gimnazijos pradinukų namuose kvepėjo vanile, šokoladu ir subtiliu arbatos aromatu, nes atsiųstose nuotraukose ir vaizdo įrašuose atsispindėjo gera nuotaika, darbo procesas bei mėgavimasis skanėstu.

0

0