Vienintelis išmintingas būdas mokyti žmones – rodyti jiems pavyzdį

Spalį Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras (PŠKC) pradės dvidešimtuosius veiklos metus. Nors sėkmė dažniausiai ne metais matuojama, tačiau, kalbant apie sukauptą patirtį, laikas suteikia ypatingos prasmės. Į „Švietimo naujienų“ klausimus atsako centro direktorė Raimonda STIRBIENĖ.

 

Mokytojo kvalifikacija yra vienas aktualiausių ir vienas, ko gero, sudėtingiausių klausimų, šiuo metu iškylančių visose švietimo erdvėse, pradedant etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu ir baigiant ugdymo turinio atnaujinimu. PŠKC misija – kurti modernų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagoginės patirties sklaidos centrą. Tad kas telpa į sąvoką „modernus kvalifikacijos centras“ ir ar pavyko tokį sukurti? (Apie patirties sklaidą – vėliau…)

Nuo 2015 m. rugsėjo PŠKC buvo perkeltas į kitas patalpas, reikėjo kurtis ir viską tarsi pradėti iš pradžių. Sutelkę pastangas įgyvendinome idėjas ir šiuo metu galime pasidžiaugti iš tiesų moderniomis centro patalpomis, turime viską, ko reikia šiuolaikinėms veikloms vykdyti, kad mokytojai jaustųsi patogiai visomis prasmėmis: įrengtas puikus metodinis kabinetas, skirtas darbui grupėmis, kompiuterių klasė, kur vykdomi įvairūs projektai ir vedami IT mokymai, turime puikią salę su kondicionieriais ir erdvius kabinetus. Taip pat išnaudojame ir koridoriaus erdves, kur mokytojai per mokymus ar kitas veiklas gali atsikvėpti ir pasivaišinti kava. Čia džiugina akį ir nuolat atnaujinamos miesto mokytojų ar jų mokinių kūrybinių darbų parodos, ekspozicijos – jų per metus būna net iki 26. Įrengtas ovalus darbo kabinetas, kur lankytojai gali naudotis įstaigos sukaupta biblioteka ir susipažinti su naujausiomis knygomis švietimo, vadybos, lyderystės tema bei metodine literatūra.

Visos mokymo klasės ir darbuotojų kabinetai aprūpinti reikiama mokymų įranga (kompiuterizuoti), vienoje iš jų naudojama „Smart“ lenta. Tiek lektoriai, tiek mokytojai čia jaučiasi gerai.

 

Manau, kad originalūs ne tik mūsų organizuojami renginiai, akcijos ir vykdomos veiklos, bet originali ir kvalifikacijos tobulinimo pasiūla. Bendradarbiaudami su mokslo, verslo, švietimo, Lietuvos ir tarptautinių aukštųjų mokyklų lektoriais, pedagogais praktikais ir kitų sričių profesionalais, vykdome ir per metus organizuojame apie 300 mokymų, edukacinių užsiėmimų, kur mokytojai gali išgirsti pažangią kolegų patirtį, įgyti ar patobulinti mokinių pasiekimų vertinimo, ugdymo kokybės gerinimo ir kitas kompetencijas. Aktualios yra socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo, novatoriško verslumo ugdymo, lyderystės, ekologijos ir aplinkos technologijų kompetencijų ugdymo temos. Analizuodami mokyklų išorinio vertinimo išvadas ir bendradarbiaudami su mokyklų darbo grupėmis, sudarome individualius mokymų planus bendruomenėms, vykdome 18–36 akad. val. ilgalaikių mokymų programas. Mokytojo kvalifikacija – reikšmingas įstaigos darbuotojų darbo baras bendradarbiaujant ir su mokytojų metodiniais būreliais. Per miesto metodinių būrelių susitikimus analizuojame PUPP ir valstybinių brandos egzaminų, standartizuotų testų rezultatus, diskutuojame ugdymo turinio kaitos ar aktualiomis metodikos taikymo tam tikro dalyko pamokose temomis, taip pat padedame rengti kvalifikacijos tobulinimo (KT) programas ir joms įgyvendinti organizuojame įvairių formų renginius.

 

Įstaigoje dirba išties kvalifikuoti ir kompetentingi darbuotojai, tad priimame studentus atlikti praktiką. Stengiamės reaguoti į vykstančius kaitos procesus ir būti naudingi – įvertinant šių dienų švietimo situaciją bendrojo ugdymo mokyklose ir atsižvelgiant į vadovų pageidavimus, centre jau yra teikiamos teisininko konsultacijos.

 

O kokiais būdais apskritai mokytojai kelia kvalifikaciją? Ar tai dažniau vienadieniai seminarai? Ar tai mokymai, trunkantys keletą mėnesių?

Kvalifikacijos tobulinimo renginių planavimas yra atsakingas procesas. Renginius kalendoriniams metams pradedame planuoti kiekvienais metais spalio–lapkričio mėnesį. Šį darbą organizuojame 7 kryptimis: kreipiamės į mokyklas su prašymu pateikti informaciją, kokio pobūdžio ir kokių kompetencijų pageidautų įgyti ar patobulinti; kviečiame mokytojus praktikus, kurie nori ir gali dalytis gerąja savo patirtimi; miesto metodinis būrelis teikia siūlymus dėl dalykinių kompetencijų tobulinimo ar įgijimo, o bendradarbiaudami su savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi, aptariame mieste atliktus tyrimus švietimo srityje, keliamus prioritetus ir numatomas KT kryptis. Galiausiai, atsižvelgdami į Lietuvos švietimo prioritetus ir PŠKC atliktas praėjusių metų KT analizės išvadas, sudarome pasiūlos programą, ieškome lektorių ir gruodžio mėnesį teikiame programą bendrojo ugdymo mokykloms, kad galėtų planuotis savo darbą ir veiklas.

Pastebėjome, kad tiek mokyklų vadovai, tiek mokytojai, įvertinę gaunamą naudą, mieliau renkasi kelių dienų mokymus. Tokius mokymus organizuojame keliais etapais, kad tiek mokytojui, tiek mokyklos administracijai būtų patogiau derinti ugdymo procesą su kvalifikacijos tobulinimu.

 

Mūsų parengtos metų programos pasiūloje yra numatyta daugiau kaip 300 kvalifikacijos tobulinimo programų. Pagal turimą statistiką, daugiausia mokytojų renkasi 6 akad. val. seminarus. Tai paranku tiek patiems mokytojams, tiek mokyklų vadovams, kad nebūtų sutrikdytas ugdymo procesas. Suprantama, kad per vieną dieną kompetencijų neįgysi, todėl yra siūlomos ir 18 akad. val., ir 24 akad. val., ir 40 akad. val., ir didesnės apimties ilgalaikės programos. Pastebėjome, kad tiek mokyklų vadovai, tiek mokytojai, įvertinę gaunamą naudą, mieliau renkasi kelių dienų mokymus. Tokius mokymus organizuojame keliais etapais, kad tiek mokytojui, tiek mokyklos administracijai būtų patogiau derinti ugdymo procesą su kvalifikacijos tobulinimu, nebent nepertraukiamo mokymo reikalauja pati mokymų programa.

 

Iš viso per metus organizuojame daugiau kaip 1000 kvalifikacijos tobulinimo renginių. Tikrai didelis darbas, suvokiant, kad viską atlieka tik 7 metodininkai. Tačiau jei yra paklausa, vadinasi, turi būti ir pasiūla. Juk nebūtų tiek daug šių renginių, jei nebūtų dalyvių. O juose, 2017 m. duomenimis, apsilankė daugiau kaip 24 000 miesto pedagogų. Tad, manau, į klausimą „Ar jie pasiteisina?“ galiu atsakyti teigiamai. Žinoma, mokymo ir mokymosi procese mokytojams turi padėti įgimtas gebėjimas džiaugtis naujais dalykais. Rūpinantis kryptingu mokytojo kvalifikacijos kėlimu, ypatingas vaidmuo tenka mokyklos vadovui. Būtent jis daugeliu atveju ne tik sprendžia, bet ir gali matyti mokymų praktinę naudą, pokytį mokytojo darbe ir poveikį mokinių rezultatams.

 

„Išklausiusiems pasirinktų programų kursą, įvykdžiusiems šių programų reikalavimus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai…“ Kokie tie reikalavimai? Juk dažniausiai (kalbu ne apie Jūsų centrą) pažymėjimus gauna visi, kurie susimokėjo…

Negaliu komentuoti, kaip yra kitur, bet mūsų įstaigos organizuojamuose mokymuose nedalyvavę švietimo darbuotojai, nepaisant to, kad jie susimokėjo, pažymėjimų negauna.

Renginių formos yra labai įvairios, tad ir rengiamų programų turinio reikalavimai yra skirtingi. Jeigu 6 akad. val. programos turinyje turi atsispindėti programos pateikimo išsamumas, nuoseklumas, mokymosi metodų ir laiko parinkimo dermė su kitomis programos dalimis, tai jau 18 ir daugiau akademinių valandų programos turinyje turi būti detaliai išskirtos kompetencijos, kurias įgis programą baigęs asmuo. Kiekvienos KT programos turinyje turi būti pateikiama, kokių dalykinių žinių suteiks siūloma programa, kokius gebėjimus ji ugdys ir kaip bus padedama dalyviams plėtoti praktinius, perkeliamuosius gebėjimus. Tokiose programose turi būti numatyti tinkami mokymo(si) metodai ir parinkti įgytų kompetencijų įvertinimo būdai, atsižvelgiant į tai, kad programos dalyviai žinias mokėtų taikyti nestandartinėse mokyklinio gyvenimo situacijose. Negaliu komentuoti, kaip yra kitur, bet mūsų įstaigos organizuojamuose mokymuose nedalyvavę švietimo darbuotojai, nepaisant to, kad jie susimokėjo, pažymėjimų negauna. Mes vykdome gana griežtą programų dalyvių stebėseną.

 

Tačiau mokama veikla yra tik mažiausia mūsų darbo dalis. Mieste darbuojamės kartu su mokytojais: organizuojame ir vedame įvairius kvalifikacijos tobulinimo renginius, nes esame atsakingi už mokytojų metodinę veiklą ir esame pagrindiniai 39 miesto metodinių būrelių veiklos kuratoriai ir konsultantai. Padedame rengti metodinių būrelių metinės veiklos planus, programas, bendradarbiaujame rengiant projektus, teikiame metodinę pagalbą mokytojams, vadovams. Todėl kartu su miesto metodinių būrelių tarybų nariais organizuojame ir vedame daugybę įvairių metodinių renginių. Be to, organizuojame atvirų veiklų pristatymus, kūrybiškai dirbančių miesto mokytojų darbų apibendrinimus, metodines dienas, per kurias dalijamasi gerąja patirtimi. Kaip minėjau, tiriame ir vertiname kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybę, apibendriname pasiūlymus, pageidavimus, prognozuojame saviugdos poreikius. O kur dar visa neformaliojo suaugusiųjų švietimo veikla…

 

Papasakokite plačiau apie specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursus? Ar jie populiarūs?

Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursai mūsų įstaigoje organizuojami dukart per mokslo metus. Turime puikią ne vienerius metus dirbančią lektorių (docentų, psichologų ir socialinių pedagogų praktikų) komandą. Besiatestuojantys mokytojai renkasi šiuos kursus iš visos apskrities. Klausytojams ypač svarbi praktika, situacijų komentavimas, diskusijos ir konsultavimasis su lektoriais apie įtraukųjį ugdymą. Mokytojai gali susipažinti su tam tikra specialiąja psichologine literatūra, prie kurios vėliau nuolat sugrįžta, tokiu būdu neformaliai mokosi, plečia savo akiratį.

 

Tikriausiai sutiksite, kad labai svarbu ir tie, kurie moko… Kaip Jums pavyksta suburti lektorių, konsultantų ir kitų specialistų komandą?

Per kompetentingų darbuotojų ilgametį darbą užmegzti kontaktai padeda mums organizuoti veiklas. Atlikdami apklausas, tyrimus apie vykusius kvalifikacijos tobulinimo renginius, atsirenkame lektorius, su kuriais bendradarbiaujame.

Nuolat ieškome naujovių, dalyvaudami įvairiuose mokymuose, seminaruose, bendradarbiaudami su kitais mokytojų švietimo centrais. Tokiu būdu sužinome apie lektorių vykdomas veiklas, su jais mezgame kontaktą – pristatome miesto švietimo problemas, aptariame, kokių kompetencijų ir ko reikia mūsų miesto mokytojams, kviečiame juos pas save. Patirtimi kviečiame dalytis ir Klaipėdos miesto pedagogus, ir įvairių sričių konsultantus. Ypač daug dėmesio skiriame lektoriams praktikams, esame patys atradę ne vieną puikų klaipėdietį mokytoją. Todėl turime labai daug puikių mokytojų praktikų, kurie dalijasi patirtimi ne tik mieste, šalyje, bet ir užsienyje. Taip pat ir metodinio būrelio nariai ar mokyklos vadovai dalijasi įspūdžiais apie mokymus ir „parveža“ miestui puikų naują lektorių. Lektorių ieškome ir socialiniuose tinkluose, domimės jų vykdoma veikla ir analizuojame atsiliepimus apie pasiektus mokymų rezultatus. Esame stipriai užaugę ir patys, tad savo patirtį skleidžiame ir tarp kolegų klaipėdiečių, ir tarp kolegų iš kitų miestų.

O dabar apie pedagoginės patirties sklaidą. Ar tai Edukacinis elektroninis bankas? Ar turite ir kitų būdų bei formų? Centro šūkis pagal Albertą Einšteiną: „Vienintelis išmintingas būdas mokyti žmones – rodyti jiems pavyzdį.“ Tikriausiai ne šiaip sau jį pasirinkote…

Labai norisi tikėti, kad centro išsikeltas šūkis „Vienintelis išmintingas būdas mokyti žmones – rodyti jiems pavyzdį“ atitinka tikrą padėtį.

Taip, Pedagogų švietimo ir kultūros centras „valdo“ miesto pedagogų edukacinių darbų elektroninį banką, kuriame šiuo metu yra daugiau kaip 500 darbų. Juo gali pasinaudoti bet kuris Lietuvos mokytojas. Norėčiau išskirti elektroninį puslapį „Mokytojų kūryba“. Jame yra skelbiamos klaipėdiečių mokytojų kūrybinių darbų ištraukos. Ne vienas jų yra išleidęs ir knygą. Tačiau tai ne vienintelė pedagoginės patirties sklaidos forma. Centras organizuoja įvairių dalykų metodines dienas, kur miesto mokytojai gali dalytis patirtimi. Ši veikla viešinama Lietuvoje, bet kuris Lietuvos švietimo darbuotojas gali joje dalyvauti. Ypač svarbūs yra metodinių būrelių tarybos organizuojami susirinkimai tam tikro dalyko mokytojams. Būtent per juos pristatomi miesto mokytojų atvirų pamokų / veiklų scenarijai, vaizdo įrašai ar jų fragmentai. Mokytojai analizuoja ir aptaria taikomus metodus, dalykų integravimo, mokinių veiklų vertinimo, diferencijavimo galimybes pamokoje. Priimtina ir vertinama mokytojų metodinių edukacinių išvykų forma. Sukaupta pedagogine patirtimi dalijamės ir su Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Suomijos, Prancūzijos, Turkijos, Estijos bei Lietuvos mokytojais, dalyvaudami įvairiuose projektuose, organizuodami meistriškumo pamokas, tai pat bendradarbiaudami su kitų Lietuvos miestų mokyklomis mokomės ir perduodame tai, ką turime geriausia ir patys.

 

Labai norisi tikėti, kad centro išsikeltas šūkis „Vienintelis išmintingas būdas mokyti žmones – rodyti jiems pavyzdį“ atitinka tikrą padėtį. Didžioji dalis centro darbuotojų yra dalyvavę ilgalaikiuose andragogikos kursuose. Kolektyvas kasdien dirba intensyviai, sakyčiau, dūzgia it bičių avilys ir stengiasi būti maksimaliai naudingi miesto mokytojams. Neretai išties nelengva suderinti kelias veiklas vienu metu: čia mokomės patys, čia įtraukiame kitus, čia sujungiame ir pamokome trečius, dar kitus pakonsultuojame ar vedame renginį, dar su kitais sėdame diskutuoti prie apskritojo stalo – sprendžiame, analizuojame, tiriame, organizuojame, reflektuojame veikdami drauge su mūsų miesto mokytojais ir Švietimo skyriaus darbuotojais.

 

Centro tikslas – tenkinti pedagogų profesinius, intelektualinius ir kultūrinius poreikius. Ar žinote, ko šia prasme pedagogai labiausiai pageidautų, ko jiems reikia?

Be abejo, kad žinome! Išvien dirbdami su mokytojais ir visa miesto švietimo bendruomene diskutuojame, tariamės dėl įvairių kvalifikacijos tobulinimo renginių, atsižvelgiame ne tik į Lietuvai keliamus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, bet ir į miesto ar konkrečios mokyklos išsikeltus uždavinius, analizuojame mokyklos stipriąsias ir tobulintinas veiklas. Ir PŠKC metų bei mėnesio veiklos planas, kuriame atsispindi visa miesto metodinė veikla, organizuojama pagal prioritetus. Šio laikotarpio mokytojui reikia praktinės patirties pavyzdžių, nes teorinės žinios pasiekiamos seminaruose, konferencijose, taip pat pasitelkus IT technologijas. O štai mokymosi ir darbo kartu, gyvo kontakto, kaip tą teoriją pritaikyti praktikoje, lyg ir pritrūksta. Todėl ir stengiamės išgirsti mokytoją, ir mokomės kartu, taip įgydami praktinės patirties. Net organizuodami pedagogų sambūrius bandome parodyti, kaip galima per patyriminį mokymą pasiekti puikių rezultatų, drauge nesukeliant streso sau ir šalia esančiam. Anksčiau minėjau, kad kviečiami mokytojai praktikai, kad dalytųsi metodais, patikrintais praktiškai. Nuolat ieškome mokytojui patrauklių ir paveikių, įkvepiančių tobulinimo(si) formų. Mokytojui, dirbančiam įtemptą intelektinį darbą, reikia ir kitokių, tarkime, neformalių bendradarbiavimo, bendravimo formų, todėl organizuojame kūrybos vakarus, biblioterapijas, mokytojų ir jų paruoštų mokinių darbų parodas, akcijas, pedagogų sambūrius, padėkos popietes, Tarptautinės mokytojų dienos renginius, per kuriuos galime pasidžiaugti vieni kitų nuveiktais darbais.

 

Aktyviai įsitraukėte į projektą „Lyderių laikas 3“. Kaip tai atsilieps, nors gal ir nebūtinai, centro veikloms?

Įsitraukimas į projektą, manau, atneš naudą tiek centro veikloms ir darbuotojams, tiek miesto švietimo bendruomenei. Kuo daugiau švietimo darbuotojų žiūrės viena kryptimi, tuo lengviau bus pasiekti puikių rezultatų. PŠKC dirba veržlus kolektyvas, kurio net 3 nariai jau yra prisilietę prie projekto „Lyderių laikas 3“: Silvija Simpukienė studijuoja LL3 magistrantūroje, Algimantas Antanaitis mokosi LL3 neformaliojoje programoje, o Edgaras Gervaitis yra LL3 Klaipėdos miesto kūrybinės komandos narys. Naujos veiklos ir nauji vėjai kolektyve – tai paspirtis iriantis į priekį, tobulinant savo ir kolegų veiklas. Bet giluminiai pokyčiai neateina lengvai ir greitai, tam būtina atsakingai ir nuosekliai ruoštis.

 

Dėkodami už pokalbį linkime kūrybiškų naujų mokslo metų.