Vienas iš būdų pažinti pasaulį

Geležinę roboto krūtinę užliejo švelnumo banga.

– Mano vardas Dondonas, – tarė jis.

– Aš nepamiršau tavo vardo, – meiliai atsakė Strėlinukė. – O ar turi brolių ir seserų?

Dondonas norėjo jai atsakyti, kad jis vienas, visiškai vienas visoje parodų salėje ir visame mieste, bet tegalėjo ištarti atsakymą Nr. 2:

– Mano gimtinė yra laboratorija.

– Jau sakei, – priminė plaštakė. – Kodėl tu kartoji ir kartoji tą patį? Argi tau nepabosta?.. Bet aš skrisiu, esu labai išalkusi. Dar nieko burnoje neturėjau, nes plėšrusis šikšnosparnis zuja ir zuja aplink mano kaštoną… Iki greito pasimatymo, Dondonėli!

Ir ji vėl švelniai perbraukė sparnu Dondonui per skruostą ir dingo už praviro lango. Dondonas ilgai žvelgė jai įkandin, o jo akis spinduliavo kaip niekad.

„Ji greitai sugrįš! – dainavo jo geležinė širdis. – Ji prisirišo prie manęs, ji sugrįš ir meiliai prisiglaus man prie peties!.. O, kad šita naktis niekada nesibaigtų!.. Tada pamažiukais gal pramokčiau ištarti kitus, neužprogramuotus žodžius ir padėkočiau jai už švelnų sparnų palietimą, ir pasakyčiau, kad ji man vienintelė visame pasaulyje, mano Strėlinukė…“

Jo oranžinė akis nė karto nenukrypo nuo lango – taip nekantriai jis laukė grįžtant plaštakės.

(Vytautė Žilinskaitė „Robotas ir Peteliškė“)

Minint pasaulinę knygos dieną, vakar Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyko skaitymai, kuriuose mokyklos „Šaltinėlis“ antrokams ir trečiokams Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ skaitė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Renginį vedė Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė. Ji paklausė vaikų, ar jie žino, kokia proga čia visi susirinko, paaiškino, kokia šiandien diena, papasakojo perskaičiusi gražią mintį, kad 15 minučių per dieną skaitomos pasakos laimingesnius padaro ir tuos, kurie skaito, ir tuos, kurie klausosi, pristatė viešnią.

 

„Pirmą kartą knygą „Robotas ir Peteliškė“ varčiau būdama darželinukė, dar nemokėdama skaityti – čia gražios iliustracijos. Kai buvau pradinėse klasėse, perskaičiau šią knygą. Buvau ją palikusi tėvų namuose. Kai persikrausčiau ir jau turėjau savo vaikų, mama atvežė visas mano knygas. Noriu ir jums ją paskaityti“, – mėgstamiausią vaikystės knygą pristatė ministrė. J. Petrauskienė priminė mažiesiems, kad ši savaitė yra bibliotekų savaitė, klausinėjo vaikų, kokias knygas jie mėgsta skaityti.

 

Išklausę pasakos vaikai dalijosi įspūdžiais, su ministre ir E. Baliutavičiūte kalbėjosi apie šį kūrinį (ar patiko pasaka, ką jautė robotas Dondonas, ką reiškia būti robotu) ir apie skaitymą apskritai. „Manau, kad visiems labai reikia skaityti knygas – tai vienas iš būdų pažinti pasaulį: gali pabūti tose vietose, kuriose nebuvai, susipažinti su žmonėmis, kurių galbūt nesutiktumei, keliauti laike ir erdvėje, daug ką sužinoti. Knygos mus moko dar vieno svarbaus dalyko – svajoti. Jeigu žmonės nesvajotų, nebūtų nei robotų, nieko žmogus nebūtų sukūręs“, – kalbėjo ministrė.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos