Vertinga patirtis

Vida Stončienė
,
Mažeikių lopšelio-darželio „Eglutė“ logopedė metodininkė

Prasidėjus karantinui ir uždarius ikimokyklinio ugdymo įstaigas, visi sunerimo, kaip bus ugdomi vaikai? Ypač tie vaikai, kurie turi specialiuosius ugdymosi poreikius bei kalbos, kalbėjimo ir kitų komunikacijos sutrikimų?

Kaip ir visi ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai, taip ir švietimo pagalbos specialistai (logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas ir psichologas) pradėjo vykdyti mokymą nuotoliniu būdu.

 

Logopede dirbu penkiolika metų, pagrindiniai logopedo darbo būdai – logopedinės pratybos kabinete, dirbant individualiai ar pogrupiais (2–3 vaikai), kalbos ugdymo valandėlės ankstyvojo amžiaus vaikų grupėse, tėvų ir pedagogų konsultavimas, komandinis darbas su kitais specialistais. Žodžiu, darbas vyksta tiesiogiai bendraujant su vaikais ir suaugusiais.

 

Nuotolinis mokymas tapo tikru iššūkiu: kaip tęsti kokybišką ugdymo procesą? Vienintelė galimybė: ugdyti vaikus, bendrauti su tėvais, bendradarbiauti su mokytojais ir kitais specialistais tiesioginiu būdu – naudotis IT priemonėmis. Išsikėliau nuotolinio mokymo tikslus: 1) santykio su vaiku palaikymas, 2) ugdymo proceso tąsa (dirbti nuosekliai pagal parengtas ugdymo programas).

Organizuojant nuotolinį mokymą kyla klausimų, juos būtina išsiaiškinti, kad ugdymo procesas būtų kokybiškas.

 

  • Kokios aplinkybės šeimoje? Pasikeitusi emocinė šeimos narių būklė (gal tėvai ir vaikai nenorės bendrauti, blogai jaučiasi dėl karantino ir t. t.).
  • Techninės susisiekimo ir informacijos sklaidos galimybės (šeima neturi kompiuterio, planšetės, telefono, spausdintuvo ar internetinio ryšio).
  • Laiko planavimo sunkumai (tėvai dirba fiziniu ar nuotoliniu būdu, ir negali padėti vaikui mokytis).
  • Riboti ugdymo priemonių resursai (vaikas neturi pieštukų, flomasterių, plastilino ar kt.).
  • Kokia asmeninė vaiko būsena? Kokios vaiko nuotaikos, kad reikia būti namuose (jaudinasi, pyksta, nerimauja, liūdi ir t. t.)?
  • Kokie vaiko įgūdžiai dirbti IT priemonėmis?
  • Ar vaikas nebijos bendrauti tiesioginiu ryšiu (ypač nerimastingi, jautrūs, uždari vaikai).
  • Dėmesio išlaikymo ir paskirstymo sunkumai (ypač judriems, emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams).
  • Ar aš gerai pasirengusi naudotis informacinėmis priemonėmis (ar reikia mokytis ir tobulėti)?
  • Naujų ugdymo formų bei darbo būdų pasirinkimas.
  • Kitoks darbų ir laiko planavimas.
  • Nuotolinis bendravimas su kitais specialistais.

Nuoširdžiai pabendravusi su tėvais ir surinkusi informaciją, atsakiusi į visus mane kankinusius klausimus, atsižvelgdama į tėvų pageidavimus ir galimybes, sėkmingai susidėliojau tvarkaraštį. Aišku, dabar dirbu kur kas daugiau, nes su kiekvienu vaiku pabendrauti prisijungiame po vieną ar du kartus per savaitę, tiesioginiu ryšiu per „Messenger“ programėlę. Dirbu mišriuoju darbo būdu, kurį sudaro naudojimasis sinchroniniu (tiesioginiu) ir asinchroniniu (netiesioginiu) darbo būdais.

 

Sinchroninis darbo būdas – tiesioginis darbas su vaiku per „Messenger“ programėlę. Logopedinių pamokėlių metu su vaikais mokomės taip pat kaip darželyje. Mokomės taisyklingai tarti garsus, juos įtvirtinti, diferencijuoti. Mankštiname artikuliacinį aparatą, žaidžiame žaidimus pirštukais – laviname smulkiąją motoriką. Plečiame žodyną, ugdome girdimąjį suvokimą, gramatinį kalbos taisyklingumą, laviname rišliąją kalbą kurdami pasakojimus pagal siužetinius ar serijinius paveikslėlius. Taip pat ugdome kitus pažintinius procesus: mąstymą, dėmesį, pastabumą, erdvės ir laiko suvokimą, su priešmokyklinukais įtvirtiname skaitymo įgūdžius. Žodžiu, mokymasis vyksta kaip įprasta, tik vaizdo ryšiu. Per dieną kartais pravedu iki 15 pamokėlių, nes vieni tėvai gali prisijungti ryte, kiti po vaikų pietų miego ar vakare po darbų.

 

Asinchroninis darbo būdas. Kiekvieną savaitę, į uždaras „Facebook“ grupes, siunčiu užduotis vaikams savarankiškam mokymuisi. Užduotys – padedančios įtvirtinti tos savaitės tikslus; rekomendacijos tėveliams kaip mokyti ar įtvirtinti garsus, kurių mokomės; paveikslėliai su garsais. Užduotėlės, lavinančios girdimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, kitus pažintinius procesus. Pasiūlau pasižiūrėti vaikams mokomųjų filmukų, pateikiu idėjų ir patarimų kaip namuose ugdyti vaikų kalbą. Yra keletas tėvelių, kurie nenori ar negali mokytis naudodamiesi tiesioginiu ryšiu, jiems nusiunčiu individualias užduotis, kad galėtų mokytis su vaikais namuose.

 

Dirbdama nuotoliniu būdu susidūriau su keliomis  kliūtimis, bet jas įveikiau ir įgijau stiprybių.

Kliūtys:

  • Būtina planuoti laiką (pamokėlė trunka 20 min., tada prisijungia kitas vaikas).
  • Svarbu apgalvoti, kokias naudosi mokymo priemones (nebegalime pažaisti loto, domino ar kitų stalo žaidimų; piešti, lipdyti, spalvinti; dėlioti dėlionių; mokytis ant šviesos stalo).
  • Apmąstyti taikomus darbo metodus ir būdus (kaip išlaikyti vaikų dėmesį, ypač tų, kurie turi elgesio, emocijų ir dėmesio sutrikimų).

Stiprybės:

  • Nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais (jie stebi kaip mokosi vaikai, kontroliuoja jų kalbą, naudojasi rekomendacijomis, atlieka užduotėles, palaikomas glaudesnis ryšys su tėvais, tenka susipažinti ir su seneliais ar kitais giminaičiais).
  • Kitokių vaiko charakterio savybių pažinimas (vaikas, kuris darželyje – drovuolis, namuose – energingas, nesusikaupiantis; ar atvirkščiai, drąsuolis išsigąsta kitokio bendravimo būdo).
  • Galimybė maksimaliai diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą (parenku užduotis pagal kiekvieno vaiko gebėjimus ir galias).
  • Naujų darbo formų atradimas ir naudojimas (išmokau naudotis įvairiomis mokymo platformomis).
  • Grįžtamasis ryšys (per kiekvieną pamokėlę pamatai, kad vaiko kalba tobulėja; jis parodo, kaip atliko mano siųstas užduotėles; tėvai atsiunčia nuotraukų ar filmuotos medžiagos su vaikų darbeliais).

 

Tęsiant ugdymą ir dirbant nuotoliniu būdu, bendravimas tapo šiltesnis, nuoširdesnis. Prisijungę „Messenger“ vaizdo programėle, pasiilgę, mažieji energingai skuba pasakoti savo nuotykius, šypsosi, mojuoja, pasiguodžia savo „didelėmis“ bėdomis. Supažindina su šeimos nariais (broliais, sesėmis ir t. t.) ir su augintiniais. Po pamokėlės tėvai padėkoja, jei reikia, paprašo pakonsultuoti, atsiųsti daugiau medžiagos.

 

Darbas nuotoliniu būdu vyksta sklandžiai, pripratome prie vaizdo skambučių, išmokome planuoti darbą ir laiką, gražiai bendrauti ir mokytis. Labai noriu pasidžiaugti savo mažųjų „šnekorių“ pasiekimais ir padėkoti tėveliams už jų bendradarbiavimą ugdant MŪSŲ vaikučių kalbą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *