Verta pasimokyti!

Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus iniciatyva aštuoniolika Alytaus miesto pedagogų turėjo galimybę kelti kvalifikaciją Suomijoje ir Estijoje. Galimybę tobulėti mokytojams suteikė į „ERASMUS+“ programos I pagrindinio veiksmo projektas „Inovatyvios patirties perėjimas siekiant gerinti ugdymo kokybę Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose“. Pirmasis projekto etapas vyko 2018 m. rugsėjo 9–15 d., antrasis – 2019 m. gegužės 4–12 d.

Per projektą Alytaus miesto švietimo įstaigų atstovai turėjo galimybę žvilgtelėti į šiuolaikiškas ugdymo aplinkas ir mokymą aplankytose šalyse, palyginti suomiškas, švediškas, estiškas ir net rusiškas mokyklas. Skandinaviška mokymo sistema paremta šiais principais: pagalba, pasitikėjimu ir atsakomybe. Metų metus ugdytos savybės duoda puikių rezultatų.

 

Aplankytos ugdymo įstaigos ne tik paliko daug įspūdžių, bet ir sukėlė daug minčių bei norų. Mokykla be skambučių ir be pažymių. Ar gali tokia egzistuoti? O be vadovėlių? O jei visi mokiniai turėtų mokyklos jiems duotus nešiojamuosius kompiuterius ir visas mokymas bei mokymasis vyktų tik virtualioje erdvėje? Jei mokytojai per pertraukas ne budėtų, o su mokiniais spręstų, ko ir kaip mokytis? Dar ant palangių sudėkime rietuves knygų, koridoriuose pridėliokime sėdmaišių, o sienas nukabinėkime mokinių darbais. Kaip tik tokių mokyklų ir matėme Suomijoje bei Estijoje. Mokiniai be batų, nemokamas šiltas patiekalas kiekvienam kasdien, privalomos pertraukos lauke ir jokių egzaminų. Tačiau tokią mokyklą suomiai ir estai susikūrė ne per naktį, darbas truko dešimtmečius, kol visuomenė pradėjo pasitikėti vieni kitais: mokytojai – mokiniais, mokyklos administracija – mokytojais, o valdančiosios institucijos – mokyklomis. Aukštas sąmoningumo lygis, savarankiškumas ir autonomiškumas – savybės, kurios sulipdo atskiras detales į vieną didelę visumą, struktūrą, kuri tikrai veikia. Detales turime ir mes, beliko ugdyti asmenines kompetencijas: sąžiningumą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir kitais.

 

Svarbu suvokti ir tai, kad tiek suomių, tiek estų švietimo sistemos nėra tobulos. Suomiai teigė, kad turi daug iššūkių ir šiuo metu sprendžia mokytojų bendradarbiavimo stokos problemas pirmiausia tam sudarydami palankias aplinkybes, pavyzdžiui, susijungiančios skirtingų klasių patalpos, tarpdisciplininiai projektai ir moduliai mokymo programose. Estai, pasukę technologijų panaudojimo didinimo linkme, skiria daug dėmesio mokykloms tobulinti, inicijuodami ir vykdydami nacionalinius projektus. Vienoje mokykloje mokiniams siūlomas dronų valdymo modulis. Lankydami mokyklas mokytojai turėjo galimybę įsitikinti, kad suomių mokiniai taip pat gauna namų darbų, nors daug mokomasi tarpdalykinių projektų metodu, mokiniai vertinami atskirų dalykų pamokose.

 

Galima teigti, kad šiose šalyse išugdytas aukštas sąmoningumo lygis, savarankiškumas ir autonomiškumas – savybės, kurios sulipdo visas atskiras detales į vieną didelę visumą, struktūrą, kuri tikrai veikia. Nors ir liūdna, kad Lietuvoje finansavimas švietimui vis dar nėra pakankamas, tačiau supratimas, jog mūsų mokytojai tiek pat išradingi ir darbštūs bei geba dirbti inovatyviai net ir su turimais ištekliais, teikia vilties, kad sėkmingesniam mokymui ir mokymuisi turime svarbiausias detales.

 

Simona Užkurienė

Alytaus Likiškėlių prog-jos projektų vadovė

Renata Ononigvė

Alytaus Panemunės prog-jos biologijos mokytoja metodininkė

Daiva Pasaravičienė

Projekto koordinatorė, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.