Vaižganto kūrinių vizualizacija

2019-ieji – Juozo Tumo-Vaižganto metai

2019-ieji – Juozo Tumo-Vaižganto metai. Vėl geroje valandoje, anot rašytojo, sėdome prie lietuvių klasiko kūrinių ieškodami sveikų gyvybės šaltinių. Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazija šia ypatinga proga surengė edukacinį renginį „Vaižganto kūrinių vizualizacija“, į kurį pakvietė muziejininką iš Kauno ir Šilutės bei Tauragės rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokinius.

Kauno Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus-buto vadovas Remigijus Jakulevičius kalbėjo tema „Ką mums kalba Vaižgantas po 150-ies metų“. Svečias įtaigiai ir vaizdingai pasakojo apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. „Spindulingumas, pasklidęs po visą kūrybinį ir dvasinį palikimą, mums sunkiai aprėpiamas. Rašytojas sakė, kad ieškojo laimės kitiems, bet atrado sau. Žmogui labai svarbu yra mylėti. Tik meilė mus išlaisvina ir išgrynina“, – kalbėjo lektorius. Gimnazistai klausėsi kiekvieno muziejininko žodžio, rodos, čia ir dabar mokinius buvo užvaldžiusi vaizduotės galia, nukelianti į 1869–1933 rašytojo gyvenimo metus.

Vaižganto gyvenimo epizodus vizualizavo Tauragės r. Žygaičių gimnazijos 5–II klasių ugdytiniai. Vadovaujami istorijos mokytojos Inetos Maziliauskienės, mokiniai parengė ir pristatė inscenizaciją „Vaizdelis apie Tumą“. Įdomu buvo stebėti, kaip gimnazistai atliko rašytojo, Kauno poniučių ir sodiečių vaidmenis. Daug kam nepatiko Vaižganto pamokslai, bet smalsumas nugalėjo ir visi rinkosi į Vytauto Didžiojo bažnyčią pasiklausyti neramaus aukštaičio išminties. Gimnazistai savo pasirodymą baigė daina apie liną.

Žemaičių Naumiesčio I klasės gimnazistės Guoda Majutė ir Augustė Žvirblytė, kurias konsultavo mokytoja Lilija Lengvinienė, pristatė pateiktis „Vaižganto gyvenimo ir kūrybos keliu“. Konkretus ir vizualus darbas pasitarnaus mokiniams, skaitysiantiems „Pragiedrulius“, „Dėdes ir dėdienes“, „Nebylį“ ir kitus kūrinius. Tos pačios gimnazijos 6 klasės mokiniai parodė nuotaikingą inscenizaciją pagal pasaką „Vapsva vabzdžių karalaitė“. Mokytoja Jūratė Daugalienė pristatydama vaidinimą sakė, kad šios pasakos tekstas sodrus ir klampus kaip medus, į kurį įklimpo pati vabzdžių karalaitė. Idėją, kad reikia gebėti pareikalauti visų pirma iš savęs, o ne iš kitų, artistai puikiai įprasmino pasitelkę teatro meno išraiškos priemones. Smagu buvo girdėti, kad scenarijų šiai inscenizacijai kūrė patys atlikėjai.

Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai su mokytoja Jovita Kiaupiene nudžiugino pranešimu „Severiutės paveikslas Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, kurį pristatė IVg klasės mokinė Kamilė Jončaitė. Savitas žvilgsnis į veikėjos charakterį dar labiau papildė žinojimą apie Severiutę. Tos pačios gimnazijos meninę kompoziciją „Vaižganto deimančiukai“ (pagal „Dėdės ir dėdienės“), paruoštą IVc klasės gimnazistų, renginio dalyviai žiūrėjo užgniaužę kvapą… Taip taip, vizualizacija buvo apie meilę, dorą, baimę, viltį – žmogiškumą. Taikliai parinkti tekstai atskleidė rašytojo kalbos dinamiškumą, harmoniją, o atlikimas žavėjo nuoširdumu.

Renginio dalyviais, organizatoriais džiaugėsi ir padėkos raštus bei saldžias dovanas įteikė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Laimutė Uselienė. Susibūrę po ta pačia saule prasmingai prisilietėme prie lietuvių tautos paveldo, kuris gyvas tik tada, kai jį skaitome, interpretuojame, apmąstome. „Kai įeiname į Vaižganto pasaulį, pabūname jame, apsižvalgome ir įsiklausome – pasistipriname, pasidrąsiname, išgąstis išblėsta…“ – šiais žodžiais, perfrazuojant literatūrologę Vandą Zaborskaitę, buvo apibendrinta edukacija, skirta Vaižganto metams.

+5

0