Vaiko ir šeimos gerovė – mūsų rankose

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Spalio 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje vyko socialinių pedagogų sueiga-kūrybinės dirbtuvės „Vaiko ir šeimos gerovė – mūsų rankose“. Renginys buvo skirtas Tarptautinei mokytojo ir socialinio pedagogo dienai paminėti, jame dalyvavo daugiau nei 300 socialinių pedagogų, svečių iš LR Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto ir Širvintų rajono savivaldybių, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.

Sueigoje profesorė Irena Leliūgienė pranešė žinią apie LR Vyriausybės nutarimą dėl pavojingų darbų sąrašo, kuris bus patvirtintas šiomis dienomis, papildymo. Šalia kitų rizikingų darbų čia atsirado ir socialinio pedagogo specialybė.

Vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kurios projekto tekstas paskelbtas Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos interneto svetainėje http://www.socped.lt. Pagrindinis sueigos darbas vyko pedagogams pasiskirsčius į grupes – kūrybinėse dirbtuvėse buvo aptariamos problemos ir teikiami siūlymai, idėjos, kaip pagerinti socialinių pedagogų darbo sąlygas.

 

Pagrindinėse ir pradinėse mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai siūlė steigti socialinių pedagogų etatus darželiuose, dienos centruose, ligoninėse ir jų vaikų skyriuose, kalbėjo apie darbą su specialiųjų poreikių vaikais. Teigta, kad vis dar trūksta sistemos tarp institucijų, atsakomybių pasiskirstymo. Aptarta keletas atvejų, kai socialiniai pedagogai kviečiami į įvykius, kur jiems būti pavojinga. Juk kiekviena institucija turėtų dirbti pagal savo sritį, o socialinis pedagogas turėtų būti kviečiamas į atvejo analizę ir pan. Taip pat socialinis pedagogas neturėtų dubliuoti socialinio darbuotojo pareigų – jie turi būti lygiaverčiai partneriai.

Ne daugiau nei 50 proc. kontaktinių valandų socialinis pedagogas turėtų praleisti mokykloje darbui su vaiku, tėvais ir mokyklos bendruomene, nes iki šiol ši nuostata buvo formuluojama kaip „ne mažiau“.

 

Socialinio pedagogo etatui sueigoje siūlyta ne daugiau nei 200 vaikų. Taip pat buvo siūloma suvienodinti socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų kvalifikacijų rengimo kaštus aukštosiose mokyklose – dabar jie labai skiriasi, nors abi studijų programos priklauso socialiniams mokslams. Norima, kad socialiniams pedagogams būtų skiriamas 20 proc. atlyginimo priedas, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu dėl pavojingų darbų sąrašo, o skiriant šį priedą mokyklos vadovas negalėtų turėti įtakos. Ne daugiau nei 50 proc. kontaktinių valandų socialinis pedagogas turėtų praleisti mokykloje darbui su vaiku, tėvais ir mokyklos bendruomene, nes iki šiol ši nuostata buvo formuluojama kaip „ne mažiau“. Buvo išsakytas prašymas, kad įvairiose darbo grupėse, susijusiose su socialine pedagogika, ministerijose ir kitur dalyvautų pedagogai praktikai.

 

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro socialinis pedagogas Tomas Morkūnas pristatė profesinių mokyklų grupės siūlymus, pavyzdžiui, dirbti 4 dienas: netrumpinant darbo laiko, o jį sutraukiant dirbti po devynias valandas, įstatymu reglamentuojant 4 darbo dienas. Kaip vieną didžiausių aspektų ši grupė išgrynino mokinių skaičiaus mažinimą, nes dabartinis (400) yra per didelis. Socialinius pedagogus motyvuotų ir įkvėptų kūrybinės atostogos, didžiausia motyvacija taptų ankstesnis išėjimas į pensiją. Socialiniams pedagogams reikėtų suteikti ir nekontaktinių valandų (palyginti su pedagogų darbo apmokėjimo tvarka), įdiegiant vadinamąją antrą ar trečią kišenę, jas reglamentuojant įstatymu – kolegos pasakojo, kaip viršija savo 36 val. dirbdami ir savaitgaliais. Ypač mažesnių miestų, rajonų mokyklų socialiniai pedagogai važiuoja į šeimas ir savaitgaliais – to niekas neskaičiuoja. Būna atvejų, kai sąžiningai skaičiuojant galima viršyti 1,5 ar netgi 2 etatus. Taip pat svarbu suvienodinti koeficientus – šiandien, palyginti su mokytojų koeficientų lentele, skirtumas labai ryškus, kartais net 1,5 karto.

„Norime gelbėti skęstančius vaikus“

 

Esame metami arba norime gelbėti skęstančius vaikus, bet į bangas lekiame be gelbėjimosi ratų ir liemenių, o bangos glemžiasi ne tik vaikus, bet ir mus. Esu liudininkė, kai žmonės, atidirbę 15 metų, turintys eksperto vardus, palieka šią specialybę, nes nebeištveria.

Klaipėdos miesto socialinių pedagogų metodinio būrelio pirmininkė Areta Skukauskienė kalbėjo tiek savo būrelio, tiek gimnazijų ir progimnazijų grupės vardu: „Mes sukuriame raštus, teisės aktus, bet reikalinga ir priežiūra: jeigu buvo reglamentas „ne daugiau negu 400 mokinių vienam socialiniams pedagogui“, Klaipėdoje turime vieną mokyklą, kuri išgirdo šį teisės aktą ir jį vykdo, visos kitos, deja, to nepadarė. Mieste trūksta 8 etatų ir nesigirdi, kad būtų planuojama juos steigti. Esame metami arba norime gelbėti skęstančius vaikus, bet į bangas lekiame be gelbėjimosi ratų ir liemenių, o bangos glemžiasi ne tik vaikus, bet ir mus. Esu liudininkė, kai žmonės, atidirbę 15 metų, turintys eksperto vardus, palieka šią specialybę, nes nebeištveria.“ Krūvis yra didžiulis, problemą pedagogė mato ne tik atlygyje, bet ir saugikliuose. Visų pirma, turi būti ribos – ministerijos darbo grupė turėtų aptarti ir nuspręsti darbo sandarą: kas įeina į kontaktines valandas, kas tikrai priklauso socialinio pedagogo pareigybei, o kas yra už jos ribų, kaip būtų apmokama, jei socialinis pedagogas savanoriškai dirba papildomus darbus. „Mūsų kolegos, teikiantys psichologinę, specialiąją pagalbą, turi labai konkrečias funkcijas, o mes dirbame visus darbus be jokių ribų ir saugiklių. Perdegimo prevencijai reikalinga reabilitacija, ankstyvesnis išėjimas į pensiją, nes dalis patyrusių socialinių pedagogų savo darbą palieka dėl sveikatos problemų, atsirandančių dėl nuolatinės įtampos. Turėtų būti skiriama lėšų psichikos higienai – supervizijoms, intervizijų grupėms. Be abejo, atlygis, kuris būtų vertas įdėto darbo ir plačių kvalifikacijų, nes norime kokybiškai dirbti vieną darbą, nesiblaškyti po begalę šalutinių darbų, skirti pakankamai laiko savo šeimai“, – kalbėjo A. Skukauskienė.

 

Progimnazijų ir gimnazijų socialinių pedagogų grupės atstovai įvardijo problemą dėl neaiškaus kontaktinių / nekontaktinių valandų disponavimo fakto, kad kai kurie specialieji pedagogai, logopedai už darbą su specialiųjų poreikių vaikais gauna priedus, o socialiniams pedagogams tai įeina į pareigas. Taip pat ir papildomų darbų (pavyzdžiui, pavėžėjimo) apmokėjimas – vienose mokyklose yra, kitose įeina į etatą. Vilniaus miesto savivaldybė susiduria su tuo, kad kartais vienas specialistas dirba su 600 vaikų. Šios grupės nariai prašė išryškinti aiškias darbo funkcijas – ką socialinis pedagogas per dieną atlieka savo mokykloje, vardijo, kad trūksta teisinės pagalbos, kai prireikia konsultacijų, tenka girdėti atvejų, kai savivaldybės savavališkai atleidžia socialinius pedagogus – tokių dalykų neturėtų būti.

 

Grupėje daug dėmesio skirta pačiam socialinio pedagogo poreikiui darželyje, kad jo darbas ne tik su specialiųjų poreikių ir kitų elgesio bėdų turinčiais vaikais, bet ir su visais ugdytiniais, kuriuos reikia mokyti socialinių įgūdžių, būti tarp kitų vaikų, emocijų raiškos.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir daugiafunkcių centrų socialinių pedagogų grupei vadovavusi Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė teigė, kad darbo grupėje išsigrynino labai aiški socialinių pedagogų veiklos problematika: tendencingas krūvių mažinimas, etatų atsisakymas, nes darželiuose yra mažiau nei 400 vaikų, pačios pareigybės veiklos suvokimo stoka iš pedagogų pusės. Grupėje daug dėmesio skirta pačiam socialinio pedagogo poreikiui darželyje, kad jo darbas ne tik su specialiųjų poreikių ir kitų elgesio bėdų turinčiais vaikais, bet ir su visais ugdytiniais, kuriuos reikia mokyti socialinių įgūdžių, būti tarp kitų vaikų, emocijų raiškos. Buvo kalbama, kad darželiams reikalinga visa specialistų komanda (psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, logopedas) ir vaikams teikiama kokybiška nuosekli kompleksinė pagalba. Kilusią diskusija, kad tokias paslaugas yra siūloma pirkti, atsisakant nuolatinio specialistų buvimo įstaigose, darbo grupės nariai greitai užginčijo teigdami, kad vaikai yra maži, jie turi priprasti prie pagalbą teikiančio žmogaus, o tokia ekstremali invazija turėtų daugiau žalos nei naudos.

Apibendrindama grupės darbą baigiamojoje kalboje S. Šerėnienė skatino nepririšti darželių prie konkretaus ugdytinių skaičiaus, o tiesiog kiekvienam skirti po socialinio pedagogo etatą, pasidžiaugė, kad šių specialistų akys vis dar spindi, jie kupini gerumo ir noro padėti vaikui. Ir kol taip bus, su Lietuvos vaikais viskas bus gerai.

 

„Išsinešu sisteminių minčių, kurios neduoda ramybės visoms grupėms, kai kurie dalykai net nereikalauja papildomų didelių finansinių įsipareigojimų iš valstybės, kartais tai tik požiūrio ar teisės dalykai, kuriuos pakeitę galime sukurti šiek tiek geresnes sąlygas. Kviesime daugiau žmonių įsitraukti į darbo grupę. Turiu idėją vieną dieną nuo ryto iki vakaro pašešėliauti vieną socialinį pedagogą, kad žinočiau, kaip geriau jiems padėti“, – baigiantis renginiui kalbėjo švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

Sueigą apibendrina prof. Giedrės Kvieskienės mintis, kad socialinis pedagogas turi būti geros nuotaikos nešėjas, bendruomenės telkėjas: „Jeigu būsime tokie vieningi, kokie esame šiandien, niekas mūsų nenugalės“.

 

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Komentarai (2)

  • Areta

    Socialiniai pedagogai, remiantis Lietuvos Vyriausybės nutarimais – 2007 m. rugsėjo 19 d. Nr. 999, ir 2018 m. gegužės 30 dienos Nr. 527 yra traktuojami kaip dirbantys pavojingą sveikatai darbą.
    DAUGIAU:
    Vyriausybės nutarimas
    Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
    (2018-05-30 Nr. 527, TAR, 2018-06-06, kodas 2018-09452, įsigalioja 2018-07-01)
    Nauja Pavojingų darbų sąrašo redakcija nuo 2018-07-01:
    3. Prie pavojingų darbų priskiriama:
    3.19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijų socialinės paramos padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų,
    s o c i a l i n i ų p e d a g o g ų,
    socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su šeimomis ar asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, bei asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas;

    • Areta

      Papildyta:

      Remiantis Lietuvos Vyriausybės nutarimais –
      2002 m. rugsėjo 3 d. Nr.1386, 2007 m. rugsėjo 19 d. Nr. 999, ir 2018 m. gegužės 30 dienos Nr. 527,
      socialinių pedagogų darbas priskiriamas prie pavojingų sveikatai darbų
      DAUGIAU:
      Vyriausybės nutarimas
      Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
      (2018-05-30 Nr. 527, TAR, 2018-06-06, kodas 2018-09452,
      įsigalioja 2018-07-01)

      3. Prie pavojingų darbų priskiriama:
      3.19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijų socialinės paramos padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų,
      s o c i a l i n i ų p e d a g o g ų,
      socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su šeimomis ar asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, bei asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas;


      Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis,
      pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos
      Respublikos Vyriausybė.

      Už darbą pavojingomis sąlygomis (dirbant pavojingus darbus)
      mokama ne mažiau kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus
      valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemoka.
      Pavojingų darbų (gamybų) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

      DĖL VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO NUOSTATŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ PRIEMOKŲ MOKĖJIMĄ VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS, TAIKYMO
      2018-06-28
      VILNIUS

      Priemokų mokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis

      Darbas kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis atitinka Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje minimą darbą, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas darbo užmokestis.

      Lietuvos Respublikos Vyriausybė
      2018 m. gegužės 30 dienos Nr. 527 nutarimu
      „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino pavojingų darbų sąrašą, pvz., šio sąrašo 3.19 punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas
      s o c i a l i n i ų p e d a g o g ų
      pareigų vykdymas. Atsižvelgdami į šias nuostatas, socialiniams pefagogams, vykdantiems savo pareigas privaloma mokėti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą priemoką.

      PRIEMOKŲ DYDŽIAI

      VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (žr. žemiau) nustatytais atvejais įstatymų leidėjas
      i m p e r a t y v i a i nurodo mokėti priemoką,
      tai negali būti įstaigos vadovo pasirinkimo laisvė, taip pat jų mokėjimas negali būti ribojamas kitaip. Jeigu valstybės tarnautojui raštu pavedama atlikti papildomas užduotis, pvz., vairuoti automobilį, už šį papildomą pavedimą jam turi būti mokama priemoka arba, jeigu padidėja darbo krūvis, už jo padidėjimą jam turi būti mokama priemoka.

      Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (VTĮ)
      26 straipsnis. Priemokos
      1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
      1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
      2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
      3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.

      3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.