Už drąsą sujungti mokslą ir praktiką

Meilės Lukšienės premija šiemet atiteko Astai NAVICKAITEI, Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos vyresniajai mokytojai, biomedicinos mokslų daktarei. Pedagogė sėkmingai skatina mokinius tyrinėti ir atrasti, susižavėti mokslu.

 

Pedagogė pasakoja, kad pirmą kartą M. Lukšienę atrado trečiame kurse per didaktikos paskaitas. „Mūsų kuratorius Kęstutis Grinkevičius mėgo remtis šios profesorės idėjomis. Vėliau bandžiau atsiskleisti studijuodama ir dirbdama. Retkarčiais vis paskaitydavau vieną ar kitą M. Lukšienės mintį, man ypač patiko to meto jos laiką pralenkęs požiūris į mokslą ir švietimą, asmenybę. Profesorės pasaulėžiūra vadovaujuosi kaip klasės vadovė. Man svarbiausia žmogiškumas, siekiu, kad mano klasėje besimokantis mokinys drąsiai ateitų, klaustų, išsakytų savo mintis“, – pasakoja A. Navickaitė. Pedagogė pripažįsta, kad tai labai sunku. Ne visi mokiniai pasitiki, kai kurie bijo, bet tą baimę kiekvieną kartą ir mokytoja, ir mokiniai bando išguiti. Į mokyklą atėjęs vaikas turi žinoti, kad įvykus nelaimei arba iškilus problemai galės pas vieną ar kitą mokytoją rasti sau paguodą.

 

Apie premiją pedagogė pirmą kartą išgirdo maždaug prieš 4 metus. „Niekas nedelegavo, aš pati irgi nesiryžau, o šiais mokslo metais visi jauni gimnazijos pedagogai sulaukėme pasiūlymo pateikti kandidatūras. Mokyklos metodinių grupių pirmininkų posėdyje buvo nuspręsta, kad gimnazija kaip kandidatą siunčia mane. Labai smagu, kad mokytojai gimnazijoje matomi: ir jauni, ir turintys didelį darbo stažą“, – kalbėjo mokytoja.

 

Paklausta, kokiomis M. Lukšienės idėjomis dažniausiai vadovaujasi, laureatė atsakė, kad kartais net nesusimąsto, dirba keliose srityse – atrodo, jog nuskambėjus skambučiui atlieka tiesioginį darbą, dėsto biologijos pamoką, bet kai įsigilina, supranta, kad jai nesvetima ir socialinė kryptis, ir pilietiškumas, ir humanizmas. Mokytoja gali save realizuoti daugelyje dalykų. „Mūsų gimnazijoje vyrauja labai stiprus bendradarbiavimas. Iš pradžių kai kuriems tai atrodo kaip kažkoks baubas, paskui susigyveni ir galvoji, kad visai smagu. Ne visada pavyksta integruotą pamoką padaryti idealią, mes turbūt niekada negalėsime pasakyti, kuri pamoka yra ideali. Jeigu išeidamas mokinys padėkos, vadinasi, viskas gerai“, – savo mintimis dalijosi pašnekovė.

 

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius apibendrindamas komisijos darbą pabrėžė, kad jam ši diena buvo vienas didesnių iššūkių. Komisija daug ginčijosi, kol iš 24 kandidatų išrinko vienintelį. „Vadovavomės šiais argumentais: drąsi praktika, vaiko, mokytojo ir tėvų auginimas, savojo „aš“ atradimas ir vaikų skatinimas daryti tą patį, didelė drąsa išeiti už mokyklos sienų, iš karto rasti būdą, kaip prasmingiausiai išnaudoti ilgesnę mokslo metų trukmę. Taip pat vertinome tai, kad ganėtinai drąsiai sulieja mokslą ir praktiką, atneša mokslą į bendrąjį ugdymą ir pratina vaikus prie tyrimo, skatina ir palaiko tarptautiškumą, telkia profesinę bendruomenę, veda diskusijas“, – komisijos sprendimą argumentavo viceministras.

 

Prieš įteikdama premiją, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kreipėsi į visus kandidatus, ankstesnių metų laureatus: „Drąsa, kurios reikia norint tęsti M. Lukšienės išsakytas mintis ir idėjas, pasireiškė tuo, kad jūs esate čia. Atėję patys ar kitų palydėti, parekomenduoti, nes kažkas jumis pasitiki. Tikiu, kad yra už ką. Šiandien švietimui keliami dideli visuomenės, tėvų, mokyklos vadovų, mokinių lūkesčiai. Jūs esate tie žmonės, kurie kiekvieną dieną kuria santykį tarp jauno žmogaus ir žinių bei patirties, kuria švietimą.“

 

„Linkiu, kad ateityje būtų daugiau premijų, galbūt pavadintų ne tik šios garbingos pedagogės, bet ir jūsų, esančių čia, vardu“, – dėkodama už apdovanojimą kalbėjo A. Navickaitė. Pasak jos, per tas keletą valandų, kai vyko pretendentų diskusija, skambėjo daug vertingų minčių, nes visi šiandien susirinkę pedagogai yra Meilės Lukšienės mokiniai.

 

2016 m. M. Lukšienės premijos laureatas Antanas Kalinauskas, Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, linkėjo laureatei nenustoti tobulėti, prisiimti atsakomybę, kurią suteikia ši premija, dėkojo Švietimo ir mokslo ministerijai už gražų M. Lukšienės ideologijos įprasminimą ir susirinkusiesiems, kurie tas idėjas skleidžia. „Meilės Lukšienės ideologija tais sunkiais laikais išskyrė mus kaip savitą švietimo sistemą turinčią valstybę, nors oficialiai jos dar nebuvo. Ši premija įpareigoja skleisti tas idėjas ne tik savo rate, bet kuo galima plačiau“, – sakė pedagogas.

 

Meilės Lukšienės premija ne vyresniems nei 35 metų pedagogams teikiama nuo 2010 m. Ja siekiama paskatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus ir įprasminti M. Lukšienės atminimą. Apdovanojimas skiriamas už bendruomeniškumo, tautiškumo, pilietiškumo, demokratiškumo ir kitų idėjų sklaidą bei įgyvendinimą.

 

Dovilė ŠILEIKYTĖ