Utenos Adolfo Šapokos gimnazija palaiko tarpkultūrinio dialogo idėją

Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad viešoje erdvėje yra daug informacijos apie šalies mokyklų dalyvavimą įvairiuose projektuose ir tikriausiai niekas neabejoja tokios veiklos nauda, t. y. vykdant projektines veiklas atsiranda galimybė pažinti kitų šalių švietimo sistemas, semtis patirties, ugdyti kūrybiškumą, tobulinti socialines kompetencijas ir kt. Galima teigti, kad projektai šiandien tikrai originalūs ir kokybiški, todėl priežasčių, kodėl švietimo įstaigų vadovai skatina ir palaiko kiekvieną iniciatyvą, susijusią su tarpkultūrine partneryste, yra daug. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad mokyklos veiklos veiksmingumas priklauso ne tik nuo vadovų vadybinės kompetencijos, gebėjimo motyvuoti, bet ir nuo visos bendruomenės noro įsitraukti į idėjų mainus.

Kartais girdime nuomonę, kad mokytojai, ypač ne iš didmiesčio mokyklų, jaučiasi tarsi užribyje, nes yra įsprausti į kultūrinius rėmus, besidomintys tik tuo, kas vyksta jų aplinkoje, bet Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bendruomenės narių patirtis ir naujos iniciatyvos laužo tokį stereotipinį mąstymą. Visada palaikydamas tarpkultūrinio dialogo idėją, kaip gimnazijos vadovas galiu teigti, kad bendruomenė, sėkmingai įsitraukdama į tarptautinius projektus, yra atvira ir šiuolaikiška, nes dalyvaudama projektinėse veiklose generuoja savo idėjas, dalijasi patirtimi, skatina tolerantišką mąstymą. Turime ir praktinių pavyzdžių. Šiuo metu dalyvaujame Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame „Erasmus+“ tęstiniame projekte „Inception 2.0“ su partneriais iš Vokietijos, Turkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos, Latvijos, Kroatijos. Projekto tikslas – pasidalyti patirtimi, kaip motyvuoti jaunimą, rasti naujų sprendimų, kaip neformaliojo švietimo metodus integruoti į formalųjį švietimą. Būtent profesinis skirtingų šalių bendrumas yra svarbiausia jungiamoji grandis, o temų ir veiklų įvairovė skatina supažindinti ir su mūsų gimnazijoje taikomais metodais, kurie savo kūrybiškumu bei praktiškumu niekuo nenusileidžia kitų šalių patirtims. Dar vienas pavyzdys – „Erasmus+“ KA2 projektas „Efektyvus mokymas – geresnė ateitis“ su partneriais iš Latvijos, Kipro, Lenkijos ir Slovakijos.

Galbūt skeptikai teigs, kad tarptautiniai projektai yra skirtingų kultūrų metodų mišinys, todėl kai kurie mokymo būdai, visiškai netinkami mūsų šalies švietimo sistemai, tarsi primetami, tačiau mes įsitikinę, jog šalių skirtybės ir dialogai ne tik skatina skleisti lietuvių mokytojų idėjas, orientuotas į pažintinę, socialinę ir kultūrinę veiklas, bet ir svetur išmoktas patirtis pavyksta sėkmingai pritaikyti mokykloje ir taip kurti unikalų mokinių tobulėjimo procesą. Nuo 2017 m. gimnazijos bendruomenė dalyvaudama „Erasmus+“ KA2 projekto „Efektyvus mokymas – geresnė ateitis“ veiklose turi galimybę pažinti daugiakultūrę aplinką. Projekto programos intensyvios, nes veiklos orientuotos į verslumo ugdymą ir užsienio kalbų tobulinimą, verslo plano kūrimą ir verslo plėtotės galimybes internete. Vadinasi, tarpkultūrinis bendradarbiavimo etapas svarbus tuo, kad skirtingų šalių atstovai kurdami kažką nauja kartu inicijuoja pokyčius, o dalydamiesi patirtimi skatina tobulėti ir džiaugtis darbo rezultatais.

Žinoma, dalyvaudami projektinėje veikloje turime galimybę keliauti, pažinti naujas kultūras, prisidedame prie atviros, laisvos, kuriančios asmenybės ugdymo, bet ne ką mažiau svarbūs ir kiti Adolfo Šapokos gimnazijos kryptingos veiklos rodikliai. To puikus įrodymas – kiekvienais metais patirties mūsų gimnazijoje semiasi partneriai iš kitų šalių. Galima pastebėti, kad labiausiai svečius domina ugdymo proceso organizavimas. Daugpilio (Latvija) 10-osios vidurinės mokyklos administracijos ir mokytojų delegacija domėjosi, kokios mokinių mokymosi ir popamokinės veiklos organizavimo formos ir kaipgi mums sekasi naujas patirtis bei idėjas, įgytas dalyvaujant projektinėse veiklose, adaptuoti ugdymo procese. Galima teigti, kad viešnagė buvo sėkminga, nes vėliau sulaukėme Daugpilio miesto 35 mokyklų vadovų delegacijos. Labiausiai vadovai domėjosi gimnazijos veiklos stipriosiomis pusėmis: aukštais mokinių mokslo, meno ir sporto pasiekimais, aktyvia mokinių savivalda, saugios ir jaukios mokymosi aplinkos kūrimu, kryptingu gimnazijos erdvių pritaikymu edukacinei veiklai. Ypač svečius sudomino neseniai įrengtas biotechnologijų kabinetas. Džiugu, kad kaimyninės šalies mokyklų vadovų delegacijai viešnagė buvo naudinga, todėl jau šių mokslo metų gruodį semtis patirties atvyko Latvijos Daugpilio miesto mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui delegacija. Šį kartą svečius domino klasės vadovų metodinės grupės veikla ir socialinės, pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo modelis A. Šapokos gimnazijos mokiniams. Pasidalijome patirtimi, kaip sekasi kurti pagalbos mokiniui komandą ir įgyvendinti pagalbos teikimo modelį.

Viena asmenybės ugdymo formų – savo gerąją patirtį perduoti kitiems. Šis perdavimas vyksta ne mechaniškai, bet priimamas protu, išgyvenimais, potyriais, todėl kyla didžiulė rodomo pavyzdžio svarba. Man, kaip gimnazijos vadovui, belieka džiaugtis, sakyčiau, europietiškais mūsų gimnazijos bendruomenės nariais ir linkėti, kad jie toliau taip sėkmingai imtųsi iniciatyvos, semtųsi patirties ir skleistų savąsias idėjas, t. y. įgyvendintų asmeninius ir profesinio tobulėjimo poreikius.

+6

-5