UPS! – unikali patirtis Suomijoje

Paskutinėmis rudens dienomis mes, Šiaulių sanatorinės mokyklos mokytojos Anželika Grigaliūnė, Rasa Gudaitė-Fediuk ir Asta Veikutienė, dalyvavome darbo stebėjimo vizite Suomijoje pagal „Erasmus+“ KA1 programos projektą „Kokybiškas įtraukusis ugdymas – pozityvus mokytojo profesionalumas kiekvieno mokinio ugdymo(si) sėkmei“, kur sėmėmės šios šalies mokyklų patirties. Lankėmės Kauniainen miestelio pagrindinėje Kasavuoren („Svajonių“) ir pradinėje Mäntymäki mokyklose, stebėjome ugdymo procesą, bendravome su šių mokyklų pedagogais.

Vaikai Suomijoje lankyti mokyklą pradeda nuo septynerių metų ir pradinis mokymas trunka iki 6 klasės. Mokinius moko vienas mokytojas. Nuo 7 klasės atsiranda dalykinė mokymo sistema, pagrindinio ugdymo pakopa trunka iki 9 klasės. Atmosfera, kuri vyrauja Suomijos mokyklose, – tai begalinė ramybė tiek tarp vaikų, tiek tarp mokytojų. Nėra jokio skubėjimo, lėkimo, stumdymosi, triukšmo. Pamokose ir per pertraukas ramu, mažai triukšmo. Jaučiasi didelė pagarba mokytojui, laisvė ir pasitikėjimas, mokinių ir mokytojų atsakomybė siekiant rezultatų, šilti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, tylus susikalbėjimas, mokinių savarankiškumas, atsakingumas. Nors pagrindinėje mokykloje nėra skambučio, tačiau visi laikosi tvarkos – laiku pradeda ir baigia pamoką, mokiniai laiku grįžta po pertraukos į klases.

Mokytojai turi tik savo dalyko pamokas. Jokių neformaliojo švietimo užsiėmimų po pamokų neveda. Mokytojas yra specialistas tik to dalyko, kurio moko. Pamokose jaučiamas laisvumas, gausus IT naudojimas, mokytojų ir mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas, laisvas pamokos temų pasirinkimas.

Klasėse naudojami mobilūs baldai, todėl mokiniai gali laisvai pasirinkti, kokiu būdu nori dirbti – grupėmis ar individualiai. Gerbiamas kiekvieno pasirinkimas. Pagrindiniai mokymo(si) įrankiai – kompiuteris ir sąsiuvinis. Mokytojas yra tik patarėjas. Atkreipėme dėmesį, kad visi mokiniai rašo pieštukais. Jeigu atsakymas klaidingas, vaikas gali jį ištrinti ir perrašyti teisingai. Mokytojai klaidų neakcentuoja, pabrėžia, kad yra mokymas be klaidų. Mokytojai dirba vadovaudamiesi principu „Mažiau yra daugiau“. Jei vaikas teisingai atlieka užduotį, vadinasi, jis temą suprato. Tie mokiniai, kurie baigė užduotį, atsiskaitė už darbą, gali imtis kitos veiklos – ieškoti jį dominančios informacijos arba tiesiog žaisti kompiuteriu. Nustebino, kad vaikai, gavę užduotį, ją gali atlikti įsitaisę kaip jiems patogu – susiraitę ant kėdės, susidėję kojas ant kitos kėdės, atsigulę ant minkštasuolių ar netgi ant palangės. Kai kurie dėvi striukes, kiti sėdi su kapišonais „nuvirtę“ ant suolo, bet niekas į tai nereaguoja. Leidžiama atliekant užduotis klausytis muzikos su ausinėmis. Mokinys mokosi sau, žino, kad į gimnaziją pateks tik su gerais ir labai gerais pažymiais (8,4 vidurkiu).

Mokyklose daug dėmesio skiriama ne tik individualiam mokymui(si), bet ir pagrindinėms vaiko reikmėms: maistui, fiziniam aktyvumui, poilsiui. Stebino mokyklos erdvės poilsiui ir įvairioms veikloms. Pagrindinėje mokykloje netgi įrengtas poilsio kambarys, kuriame mokinys gali „nusnausti“ lovoje, pabūti tylioje, jaukioje aplinkoje niekieno netrukdomas. Tai parodo, kad svarbiausia mokykloje yra vaikai ir kiekvienas jų atskirai. Suomijos mokyklų valgyklose vyrauja švediško stalo principas, savitarna. Mokiniai įsideda to, ko nori, ir tiek, kiek nori, todėl nešvaistomas maistas. Nors mokykloje daug mokinių, bet eilių nėra, mokiniai puikiai apsitarnauja.

Visi turi privalomas pertraukas lauke. Ir nesvarbu, ar lauke lyja, ar sninga, ar vėjuota, tačiau vaikai per pertraukas būtinai turi „pravėdinti galvas“ lauke. Pradinės mokyklos kieme įrengtos sūpynės, laipiojimo sienelės, kalnelis, dengtas dirbtine medžiaga, laipynės, čiuožyklos, stalo teniso stalai. Iš kieme įrengtos patalpos vaikai gali pasiimti įvairių sporto priemonių – šokinėjimo lazdų, kamuolių, badmintono rakečių ir kitų įrankių, reikalingų jų pačių sugalvotai veiklai. Pagrindinės mokyklos mokiniai turi teisę rinktis, kur praleisti pertraukų laiką – lauke ar viduje, tačiau dažnai renkasi aktyvią pertrauką – šoka, juda sporto salėje grojant šiuolaikinei muzikai. Kadangi pagrindinė mokykla įsikūrusi šalia miškelio, tai daugelio mokomųjų disciplinų veiklos organizuojamos būtent čia. Per biologijos pamokas mokiniai keliauja į mišką rinkti įvairių augalų, vabzdžių, tyrinėja miško paklotę. Kūno kultūros pamokos taip pat dažnai vyksta lauke – mokiniai žygiuoja miško takeliais, slidinėja, čiužinėja, dalyvauja orientacinėse veiklose.

Suomijos mokyklose vaikai jaučiasi tarsi namuose. Klasėse vaikšto be batų ar netgi basomis. Pradinių klasių mokiniai (1–6 kl.) įėję į mokyklą nusiauna batus, nusivelka viršutinius rūbus ir viską susikabina atvirose kabyklose, kurios įrengtos tiesiog koridoriuose. Klasėje turi šlepetes, tačiau retai jas apsiauna. Vyresniųjų klasių mokiniai (7–9 kl.) taip pat gali striukes pasikabinti kabyklose, tačiau pastebėjome, kad yra linkę jas nešiotis kartu su savimi iš klasės į klasę. Striukes sumeta po suolu, pakabina ant kėdės atlošo ar numeta klasės kampe ant žemės. Niekas dėl to jų nebara, neduoda pastabų. Lauko avalynę, prieš įeidami į klasę, nusiauna koridoriuje prie kabineto durų ir palieka. Mokytojai taip pat avi lengvus batelius ar šlepetes. Stebėdamos kūno kultūros pamoką, pastebėjome, kad visi mokiniai sportuoja basomis – be avalynės ir kojinių. Paaiškinimas paprastas – mokinys atėjo į pamoką nepasiruošęs – neatsinešė sportinės avalynės, todėl sportuoja basomis.

Du kartus per metus po savaitę vyksta integruotos pamokos. Įprastos pamokos tuo metu nevyksta. Mokytojai turi laisvą dieną pasiruošti integruotoms pamokoms. Dirba poromis po du ir planuoja savaitės veiklas. Pavyzdžiui, septintų klasių mokytojai iškelia problemą, pavyzdžiui, „Gera savijauta“, numato mokymo priemones (vaizdo įrašai, įvairių vietų lankymas), kiek laiko bus skiriama šiai temai (pvz., keturios dienos), kokiu būdu mokiniai atliks užduotį ir kokiu būdu ją pristatys (pvz., vaizdo įrašu, laikraščio formatu ir žodiniu pristatymu). Sutartą dieną atliktus darbus mokiniai pristato mokytojams, gauna įvertinamus. Penki geriausi darbai skelbiami mokyklos elektroniniame žurnale.

Taip pat didelė dalis pamokų vyksta per projektus. Pavyzdžiui, geografijos pamokoje mokiniai rinkosi šalį, į kurią norėtų nuvykti, ir apskaičiavo atstumą, rinkosi kelionės transporto priemonę (tinka visos transporto priemonės, išskyrus lėktuvą), planavo nakvynes, lankytinas vietas, skaičiavo kelionės išlaidas.

Sužavėjo tai, kad specialiojo ugdymo mokytojai, kalbėdami apie mokinius, turinčius mokymo(si) ir / ar elgesio, emocijų sutrikimų, visų pirma pabrėžia jų gerąsias asmenines savybes, gabumus, pomėgius ir tik tada įvardija esančius sunkumus. Mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, mokymosi rezultatai vertinami tik su jo paties padaryta pažanga. Specialiojo ugdymo pedagogai, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kaip darni komanda, stengiasi padėti vienas kitam, kartu ieško geriausių sprendimų individualiu mokinio atžvilgiu. Bet kuriuo metu mokiniai gali užeiti pas šiuos specialistus ir išsakyti savo nuogąstavimus, bėdas. Kartais vaikams būna sunku išreikšti savo mintis ar atsiverti, tokiu atveju naudojamos kortelės su įvairiais piešinėliais ar nuotraukos nuotaikai išreikšti. Specialiojo ugdymo pedagogai taip pat padeda adaptuotis naujai atvykusiems mokiniams. Nors mokykloje mokosi nemažai tamsiaodžių vaikų, bet jokių diskriminacijos problemų, kaip minėjo pedagogai, neiškyla, vaikai draugiškai bendrauja vieni su kitais. Šios srities specialistai, kaip vieną didesnių problemų, keliančių nerimą jų mokykloje, įvardijo socialinius tinklus, mokinių bendravimą juose ar vienas kito ignoravimą, išbraukimą iš draugų grupės ir pan.

Projekto dalyviai, kupini naujų idėjų ir minčių, įkvėpti įgytos teigiamos ir unikalios patirties Suomijos mokyklose, ketina ją pritaikyti savo mokykloje.

Šis projektas finansuojamas iš Europos Komisijos „Erasmus+“ programos lėšų.

+18

0