Universiteto misija – kurti žinias ir suteikti plataus masto išsilavinimą

Doktorantų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja arba išlieka panašus. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2017–2018 mokslo metais Lietuvoje studijavo 2 419 doktorantų, o praėjusiais metais – jau tik 2 388. Praėjusiais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) daktaro disertaciją apsigynusi vilkaviškietė Rimantė Sedziniauskienė pastebi, kad Lietuvoje doktorantai apskritai nepakankamai vertinami.

„Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą siečiau su darbu visu etatu“, – teigia R. Sedziniauskienė.

 

Anot jos, daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu, mokslinį laipsnį turinčiu, ir specifinėje srityje kompetencijas įgijusiu, akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu.

„Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančių jais tapti prestižas ateityje kils“, – tikina R. Sedziniauskienė.

 

Iš Suvalkijos kilusi moteris, baigusi studijas, šiandien sėkmingai dirba Kauno technologijos universitete. Būdama šio universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadove, Rimantė stengiasi palaikyti ir plėtoti universiteto bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, viešosiomis įstaigomis ir kitomis organizacijomis bei jų poreikius integruoti į studijų procesus.

 

Apie studijų patirtį KTU, studentišką gyvenimą ir laisvalaikį, dabartines veiklas bei tai, kaip šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas veikia verslo įmones su R. Sedziniauskienė kalbamės išsamiau.

Kodėl karjeros perspektyva pasirinkote viešojo administravimo sritį?

Pamenu, kad dar mokydamasi mokykloje vis juokaudavau, kad kandidatuosiu į Seimą. Galbūt tai buvo susiję su idealistiniu užmoju pakeisti pasaulį. Visgi politikos mokslų pasirinkti nedrįsau – viešasis administravimas atrodė saugesnis variantas. Pasidomėjusi, ko bus mokomasi šioje programoje, tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti būtent tai.

 

Kas lėmė jūsų pasirinkimą atvykti studijuoti būtent į KTU?

Prisipažinsiu, jog pirmasis kriterijus, renkantis, kur studijuoti, buvo studijų programa. Tik suradusi patikusią, pradėjau domėtis ją siūlančiu universitetu ir kokiame mieste jis yra. KTU man atrodė vienas iš stipriausių universitetų Lietuvoje, tad nė nesudvejojau šį pasirinkimą savo sąraše įrašydama pirmu numeriu. Žinau, kad šiandienos studentai daug atidžiau analizuoja universitetus, jų reitingus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste, todėl, priimdami sprendimą, jau gali numanyti, kas jų laukia įstojus mokytis.

 

Kokie buvo pirmieji metai, iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną?

Pirmieji keletas mėnesių iš tiesų nebuvo lengvi. Juk pasikeitė viskas – gyvenamoji vieta, mokslo institucija, pėsčiomis ne visuomet įveikiami atstumai, daug nepažįstamų žmonių. Suprantama, kad iš pradžių drąsiai nesijaučiau, tačiau vėliau apsipratau, vis labiau susipažindama su Kaunu ir palaipsniui atrasdama šio miesto grožį.

 

Studijų metai, daugelio manymu – vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?

Tikrai pritariu, kad tai vienas geriausių gyvenimo etapų. Tikiu, kad gyvenime visuomet reikia išlaikyti balansą, todėl studijuodama buvau stropi studentė, bet ir aktyviai leisdavau laisvalaikį su studijų draugais.

Gyvenimas bendrabutyje taip pat nebuvo nuobodus, sugalvodavome įvairių veiklų: vakarodavome žaisdami stalo žaidimus ar stalo tenisą bendrabučio sporto salėje. Kelis metus savanoriavau tuomečiame KTU Karjeros centre, o doktorantūros studijų laikais priklausiau Doktorantų draugijai, kurioje ėjau Žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas. Visos šios veiklos praturtino laisvalaikį, suteikė galimybę išbandyti save bei atsiskleisti.

 

Kas paskatino tęsti mokslus magistrantūroje, o vėliau ir doktorantūroje? Kokie esminiai skirtumai tarp bakalauro ir tolimesnių studijų?

Tęsti mokslus magistrantūros studijose atrodė savaime supranta. Tik šįkart norėjosi plėsti žinias, todėl po bakalauro studijų apie viešąjį sektorių, nusprendžiau studijuoti ir daugiau sužinoti apie verslo ypatumus. Tuo tarpu doktorantūros studijas pasirinkau paskatinta savo mokslinės vadovės, kuomet, rengiant magistrantūros baigiamąjį darbą, ji pastebėjo mano gabumus ir, tikriausiai, atkaklumą, taip reikalingą vykdant mokslinius tyrimus. Pati iki tol niekada negalvojau tęsti studijų trečioje pakopoje.

 

Manau, buvimas doktorantu Lietuvoje nepakankamai vertinamas. Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja paskaitų lankymu ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinu su darbu visu etatu, kurio metu doktorantas atlieka tyrimus savo domėjimosi srityje, rengia mokslinius straipsnius, vyksta į Lietuvos ir užsienio konferencijas, rengia paskaitas studentams, ruošia paraiškas ar prisideda prie įvairių mokslinių projektų, t. y. visiškai įsitraukia į akademinės bendruomenės veiklas.

 

Ne veltui daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti visateisiu, mokslinį laipsnį turinčiu, akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu. Tikiu, kad jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančių jais tapti prestižas kils ir Lietuvoje.

 

Magistrantūroje studijavote tarptautinį verslą, vėliau doktorantūroje tęsėte tyrimus šioje srityje. Kokią technologijų ir inovacijų perspektyvą matote šiuolaikiniame verslo sektoriuje?

Įvairūs tyrimai atskleidė, kad sėkmingai veikiančios vidutinio dydžio įmonės į technologijas kasmet investuoja apytiksliai 5 proc. metinių pajamų. Tai rodo, kad naujausių technologijų ir inovacijų integracija versle yra ne tik didžiųjų korporacijų prerogatyva, tai tampa savaime suprantamu dalyku ir smulkesniam verslui.

 

Bandymas ignoruoti technologijų pažangą ne vienai tarptautinei milžinei baigėsi katastrofiškai: prisiminkime fotografijos ir filmavimo rinkoje dominavusios įmonės „Kodak“ pavyzdį, kuri, nenorėdama pripažinti skaitmeninės fotografijos technologijos reikšmės, buvo visiškai sutriuškinta konkurentų.

 

Kitas gerai žinomas pavyzdys – gerokai pavėluotas suomių mobiliųjų telefonų lyderės „Nokia“ nenoras keistis. Visgi norisi pabrėžti, kad inovacijos ir technologijos padeda ne tik atrasti naujas rinkas ar tobulinti produktus, jos taip pat padeda optimizuoti kasdienius procesus, sumažinti rizikas, gelbsti priimant strategiškai svarbius sprendimus.

 

Kokia jūsų nuomonė apie dirbtinio intelekto integraciją verslo sektoriuje? Ar tikite, kad ateis diena, kai robotai pakeis žmones?

Manau, kad baimintis, jog robotai ateityje pakeis žmones nevertėtų. Labai pritariu garsaus Kinijos magnato, bendrovės „Alibaba Group“ įkūrėjo Ma Jun (žinomo, kaip Jack Ma) išsakytai minčiai, kad tik žmogus gali sukurti kompiuterį, bet dar neatsirado nė vieno kompiuterio, galinčio sukurti žmogų. Taigi, dirbtinį intelektą ir robotizaciją vertinu kaip akivaizdžią žmonijos pažangą, ateityje palengvinsiančią žmonių darbus – rutininius ir monotoniškus darbus galės atlikti robotai, o žmonėms liks daugiau laiko kūrybiškumui ir dar didesnėms inovacijoms.

 

Tačiau tai nereiškia, kad reikės mažiau stengtis – priešingai, norint pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais, juos integruoti į verslo procesus, verslininkai turės nuolat kelti kvalifikaciją, ypatingai informacinių technologijų, duomenų analitikos, prognozių technologijos, srityse.

 

Neretai įsivaizduojama, kad verslo studijų kryptis labai plati ir būsimiems studentams kartais kyla klausimų, koks tolimesnis jų karjeros kelias laukia baigus šias studijų programas. Kokių kompetencijų įgijote studijuodama?

Turbūt reikėtų akcentuoti ir universiteto, kaip institucijos, misiją – kurti žinias ir suteikti plataus masto išsilavinimą, kurį įgijęs asmuo geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, turi pakankamai žinių ir kompetencijų objektyviai priimti sprendimus. Universitetinės studijos nėra siauros specialybės mokymai, todėl jas baigę absolventai gali rinktis įvairius darbus. Studijuodama verslo krypties studijose, įgijau žinių apie tarptautinį konkurencingumą, verslo modelių inovacijas, logistikos ir tarptautinių finansų pagrindus.

 

Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Kuo jus žavi šie pokyčiai?

Studentų kartų pokyčius turėjau galimybę pajausti ir kelerius metus dėstydama universitete. Šių dienų studentai labai aktyvūs, gebantys argumentuotai išsakyti savo poziciją, orientuotis į tikslą ir jo sistemingai siekiantys. Kita vertus, pastebima ir tai, kad jiems sunku sutelkti dėmesį ilgesniam laikui, tad dėstytojams, norintiems studentus sudominti paskaitų metu, tenka pabūti išradingais. Labai džiugu, kad galimybės šių dienų studentui ypatingai didelės, todėl dar studijuodami jie gali augti ne tik profesinėje srityje, bet ir tobulinti kitas svarbias kompetencijas.

 

Puikių galimybių suteikiama ir jaunos kartos dėstytojams – galimybė tobulinti kvalifikaciją užsienyje, bendrauti ir dalintis patirtimi su akademine viso pasaulio bendruomene. Jaunosios kartos dėstytojai deda ypatingai daug pastangų, ieškodami naujų mokymo metodų, įtraukia verslo ar viešųjų organizacijų atstovus, siekdami, kad tai, ką jie dėsto, atitiktų šių dienų rinkos poreikius.

 

Kauno technologijos universiteto inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.