Ugdyti vaikus ateičiai

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Nuo kovo 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo aprūpinimo centras pradės vykdyti naują projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ veiklą „STEAM atviros prieigos centrų kūrimas“ – Lietuvoje bus kuriama 10 gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų (STEAM) atviros prieigos centrų. Trys tokie centrai įsikurs didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir taps metodiniais centrais, o Utenoje, Panevėžyje, Tauragėje, Telšiuose, Alytuje, Marijampolėje ir Šiauliuose veiks regioniniai STEAM centrai. Kiekviename iš šių centrų bus kelios standartizuotos ir viena specializuota laboratorija (išskyrus Telšius). Pagrindinis tokių centrų tikslas – ugdyti mokinius kaip ateities STEAM mokslų sričių tyrėjus, gebančius kurti ir diegti inovacijas, naujus aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kartu stiprinant dalykines ir tarpdalykines, kūrybiškumo, verslumo ir kitas kompetencijas, kurių ateityje reikės sėkmingai jaunų žmonių profesinei karjerai.

 

Miglės Lopetaitės nuotraukos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkė, docentė dr. Romualda Lazauskaitė teigia, kad pastaruoju metu mokslo srityje pastebima tendencija, jog geriausios idėjos ir geriausi atradimai dažniausiai būna tarpdisciplininiai. Todėl Lietuvos mokslas ir verslas (technologijų įmonės) irgi turėtų žengti šia kryptimi, integruoti gamtą, technologijas, inžineriją, menus (kūrybiškumą), matematiką (angl. Science, Technology, Engineering, Arts (Design), Mathematics – STEAM). R. Lazauskaitės manymu, STEAM krypčiai turėtų būti teikiamas prioritetas visoje švietimo sistemoje, nes specialistai, susipažinę su matematikos ir inžinerijos mokslais, ypač reikalingi tam, kad nenukentėtų ekonomika. Kitas svarbus aspektas – mūsų švietimo sistemoje trūksta pusiausvyros, nes ji ilgai buvo orientuota į socialinius ir humanitarinius mokslus. Nuo 2018 m. rugsėjo VDU Švietimo akademijoje vykdoma STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo bakalauro studijų programa.

 

Iš 7 regioninių centrų Panevėžio ir Utenos regionuose atviros prieigos STEAM centrus kurti imsis Panevėžio ir Utenos švietimo centrai, todėl šia tema kalbamės su šių įstaigų direktorėmis – Asta Malčiauskiene (A. M.) iš Panevėžio ir Vitalija Bujanauskiene (V. B.) iš Utenos.

Vitalija Bujanauskienė ir Asta Malčiauskienė

Utenos regiono STEAM atviros prieigos centras ketina išnaudoti savo regiono galimybes ir turės astrofizikos ir aerokosmonautikos laboratoriją, bendradarbiaus su Lietuvos etnokosmologijos muziejumi bei Molėtų astronomijos observatorija. Kaip vyks šis bendradarbiavimas?

V. B. Teorinė veiklų dalis galės vykti STEAM centre, praktinė – observatorijoje (tai, kas susiję su teleskopais, naktiniais stebėjimais). Pas mus vyktų pasirengimo dalis, pavyzdžiui, būtų daromos ir apdorojamos kosmoso nuotraukos. Tai vienas iš iššūkių, bet nepaprastai įdomu kalbėtis su etnokosmologijos muziejaus specialistais, klausytis jų minčių ir idėjų.

Svarbu atsakyti į klausimą, kiek mums, kaip valstybei, yra svarbu ugdyti vaikų gamtamokslius gebėjimus. Turbūt reikia vis garsiau apie tai kalbėti, tai vienas iš ateities klausimų.

 

Kaip ketinama užtikrinti mokinių vežimą į centrą ir iš jo (tiek lėšas, tiek organizacinius dalykus, ypač dėl mokinių iš kitų miestų ar regionų)?

V. B. Galime kalbėti, kad savivaldybės įsipareigoja, bet kol centrai per metus įsisteigs, galbūt atsiras nacionalinių sprendimų, projektų, kurie padėtų paskatinti savivaldybės vežti vaikus. Mokiniai ir mokytojai turi pajausti tikrą naudą, o šiandien apie ją kalbėti, kol dar kuriamės, sudėtinga. Svarbu atsakyti į klausimą, kiek mums, kaip valstybei, yra svarbu ugdyti vaikų gamtamokslius gebėjimus. Turbūt reikia vis garsiau apie tai kalbėti, tai vienas iš ateities klausimų. Savivaldybės žadėjo tuo pasirūpinti, bet metai bėga, politikai keičiasi – galbūt žadėjo vieni, dabar dirba kiti. Žmonės veiksmų imasi tada, kai jaučia naudą ir mato didžiulę prasmę, kad kitiems tai svarbu, kad patinka vaikams. Turime kalbėti ne apie tai, kaip rasime tam lėšų, antrą lydintį mokytoją, kaip sudėliosime tvarkaraštį, bet apie svarbą. Kodėl žmonės dideliuose miestuose randa laiko sportuoti, kas prieš 10 metų atrodė nesąmonė? Nes tai tapo šiuolaikiška, reikalinga.

 

A. M. Dabar kalbame apie tai, kad žmonės daugiau skaito, bet juk daug metų buvo kalbama skaitymo skatinimo tema, organizuojami renginiai, tie pavyzdžiai davė rezultatą. Čia reikia to paties. Projektų, konkursų, įgyvendintų darbų parodų, įtraukti tėvus…

V. B. Yra lengviau statiškai sėdėti pamokoje.

A. M. Ir palaukti skambučio.

V. B. Iš komforto zonos išeiti paprastai yra labai sunku.

Yra vaikų, kurie nenori šokti ir sportuoti – juos domina techninė kūryba. Tokiems vaikams turėjome mažai galimybių. Šie centrai, drįstu sakyti, sudarys lygesnes galimybes visiems pagal gebėjimus ugdytis ir auginti inžinierių, mokslininkų kartą.

 

Vienas iš veiklos tikslų yra „tobulinti mokytojų kompetencijas STEAM mokslų srityse“. Kaip tai bus daroma, kokia forma?

A. M. Man atrodo, tai turėtų būti ilgalaikės programos, kuriose teorija būtų derinama su praktika, o praktinė dalis vyktų šiuose centruose. Labai svarbu apgalvoti, kad tie mokytojai, kurie atvažiuoja su vaikais, patys turėtų galimybę dalytis patirtimi, tai bus ypač naudinga, nes atvažiuos STEAM dalykų mokytojai iš viso regiono (arba iš visos Lietuvos, jei laboratorija specializuota), jų partnerystė bus puikiausia mokymosi forma ir didžiulė sklaida.

Ir standartizuotos laboratorijos, manau, kiekviename regione turės savo gerųjų patirčių, kurios visur bus skirtingos. Daug kas priklauso nuo ten dirbančių žmonių, konteksto, vaikų, veiklos. Manau, kad STEAM centrai labai reikalingi, nes mūsų vaikai turi galimybes ugdytis meno, sporto gebėjimus (Lietuvoje turime susiformavusias tradicijas, kurias reikia išlaikyti), bet yra vaikų, kurie nenori šokti ir sportuoti – juos domina techninė kūryba. Tokiems vaikams turėjome mažai galimybių. Šie centrai, drįstu sakyti, sudarys lygesnes galimybes visiems pagal gebėjimus ugdytis ir auginti inžinierių, mokslininkų kartą. Ugdyti mokslinį raštingumą.

 

V. B. Tai nėra vien gamtos mokslai, o kur kas giliau, plačiau. Mūsų vaikams tikrai to trūksta. Kartais mokytojai klausia, ar mūsų centrai bus panašūs į kadaise veikusias jaunųjų technikų stotis. Tai bus daugiau nei techninė stotis, nes ir renginiai, įranga, laboratorijos, palyginti su praeitimi, bus daug tobulesni. Tie vaikai tyrinės ne tik konstruodami, bet ir suvokdami mokslo pasaulį…

A. M. …ir kaip mokslas susijungia su praktika. Šie centrai ir bus ta laboratorija, kur galėsi išbandyti tai, ką rašo vadovėliai, įsitikinti, kad tai yra tiesa ir veikia šiandien, tai ne mokslininkų prieš šimtmečius sukurti dalykai. Manau, kad ši sritis buvo pamiršta, todėl mums trūksta techninių sričių specialistų.

 

V. B. Gal mums pavyks ir verslą pritraukti, pasižiūrėti, integruoti ne tik mokslą su praktika, bet ir įmonėmis, pateikti joms vaikų idėjas (kad ir nedideles). Nėra neįmanomų dalykų. Turbūt nedaugelis žino, kad Kaune buvo kuriami kosmonautų drabužiai, specialios medžiagos kosmonautų skafandrams ir pan. Kodėl laboratorijoje negali atsirasti maisto tūtelės, reikalingos skrendant į kosmosą, dizainas? Vaikai tam, kad sukurtų tūtelės dizainą, turi klausyti, skaityti, diskutuoti, ieškoti, žinoti, kas yra tas pakilimas, kosmosas ir pan. Pasvajojame su etnokosmologijos specialistais, kad galbūt mūsų mokiniai sukurs kosmonautų drabužių dizainą? Netikėtai galime užauginti tokius ateities vaikus, ko net nepagalvojome, kad turime.

 

A. M. Mes Panevėžyje daug dirbame verslo įtraukimo klausimu, nes miestas savo strateginiuose dokumentuose kaip prioritetą numatė STEAM sritį – turime 20 skandinavų įmonių, kurioms trūksta darbuotojų, todėl verslas mato didelę šių centrų prasmę skatinti vaikus rinktis inžinerines specialybes. Tad ir mūsų specializuota laboratorija bus skirta dirbtiniam intelektui. Jau dabar kalbama apie tai, kad verslo įmonės prie centro išlaikymo prisidės priemonėmis ir kitais reikalingais dalykais. Savivaldybės mąsto apie tai labai realiai, deda daug pastangų, kad šie centrai atsirastų – tas procesas nėra lengvas. Šios idėjos sunkiai keliavo į priekį, dabar jau pradėsime veikti. Manau, kad tai labai prasminga.

Tai darome dėl vaikų

 

Kaip bus organizuojamas darbas, jei vienoje klasėje bus daugiau nei 15 (tiek darbo vietų planuojama kiekvienoje laboratorijoje) mokinių?

V. B. Viename centre yra kelios laboratorijos. Po vieno užsiėmimo, kurio numatoma trukmė 2–3 val., grupės apsikeičia vietomis. Vienai dienai atvykęs vaikas pabūna dviejose laboratorijose.

A. M. Svajoju, kad tvarkaraštyje atsirastų „STEAM diena“.

V. B. Mokiniai galėtų atvažiuoti, tarkime, trečiadieniais – kas mėnesį, jų tvarkaraštis būtų nekintantis, sudėliotas taip, kad tą dieną jis „nesugriūtų“.

A. M. Bus labai gera galimybė integracijai, puiki terpė patyriminiam mokymuisi.

V. B. Vėliau galėtų atsirasti ir meno dalykų.

 

Atviros prieigos STEAM centro veiklos aprašo skyriuje „Centrų veiklos“ rašoma, kad centrai „organizuoja renginius mokiniams, mokinių tėvams, mokytojams STEAM tematika“. Kokius renginius ketinama siūlyti mokinių tėvams? Ir ar tik jiems, ar šeimoms (t. y. tėvams kartu su vaikais)?

A. M. Visaip. Šeštadieniais galėtų vykti mokyklėlės, kur tėvai eksperimentuoja kartu su vaikais ir turi įvairias galimybes veikti kartu, ko iki šiol nebuvo, tokie užsiėmimai turėtų vykti vakarais, savaitgaliais (galbūt trumpesni nei 2–3 val.) arba per vasaros stovyklas. Labai svarbu šviesti visuomenę, o tėvai yra jos dalis: kviesime prisijungti ne kalbėdami, o siūlydami išbandyti naujas galimybes praktiškai.


V. B.
Nereikia kelti klausimo, iš kur tam gausime pinigų – juk savaitgaliais šeimos lanko įvairius Lietuvoje esančius mokamus objektus už 2–4 eurus. Pavyzdžiui, nedidelį apverstą namą (prie jo stovi eilė žmonių), iliuzijų muziejų su kreivais veidrodžiais ir kitais eksponatais, dėl to nekyla problemų. Jei nepritrauksime tėvų ir senelių, neužsiauginsime sau lankytojų.

 

Kurie STEAM atviros prieigos centro kūrimo aspektai Jums kelia daugiausia iššūkių?

V. B. Tvarumas. Kaip visais lygmenimis (nacionaliniu, savivaldybės, vietos) užsitikrinti atsakomybę. Jau steigimo etape turime kelis žingsnius į priekį numatyti tvarumo aspektą.

A. M. Tvarumas teisės aktuose ir strategijose, kad pasikeitus politinei valdžiai visi kertiniai dalykai išliktų. Nes tai darome dėl vaikų, o jiems nesvarbu, koks Seimas, savivaldybė ar prezidentas šiuo metu yra valdžioje.

 

Dėkoju už išsakytas mintis.

 

Pokalbis su pašnekovėmis buvo įkvepiantis, jaučiau jų norą, užsidegimą judėti pirmyn ir kurti. Belieka palinkėti sėkmės.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *