Ugdymas per žaidimus – svarbiausia veiklos forma priešmokykliniame amžiuje

Anot edukologės Gretos Kacinauskaitės-Ivanauskaitės, žaidimas yra biologiškai nulemtas būdas mokytis. Tai – natūralioji mokykla, kurioje apstu spontaniškumo, motyvacijos, kur kiekvienas yra geras ugdytinis.

Vaikui žaidimas – labai rimta veikla. Žaisdami mažieji siekia tobulėti, nugalėti kliūtis, išbandyti savo jėgas. Per žaidimą atsiskleidžia vaikų asmenybė, charakterio savybės: jei vienam nesudėtinga paklusti taisyklėms, bendradarbiauti, tai kitas – iš prigimties lyderis. Vienam vaikui patinka žaisti vienam, kitam – būtina draugija.

Žaidimų metai. Vaikams iki 2 metų beveik nereikalingi žaislai, nes jų pagrindinis objektas yra tėvai, stebėjimas ir mėgdžiojimas (mama plauna indus – ir vaikas nori daryti tą patį; geriausias užsiėmimas – iškraustyti stalčius, išimti puodus, kur nors įlįsti).

3–4 metų vaikai daugiausia vaizduoja gyvenimą šeimoje, bet juos jau traukia ir pasakos, apsakymai, noras vaizduoti žaidime tai, ko nematė gyvenime. Žaidimai greitai keičiasi, nes kinta fantazija.

5 metų vaikų fantazija leidžia kurti sudėtingesnius žaidimus. Šio amžiaus vaikai daugiau žaidžia su statybinėmis medžiagomis, lėlėmis.

6 metų vaikų žaidimai dar turiningesni ir įvairesni. Jie jau sugeba planuoti žaidimą, išsamiau ir tikroviškiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Žaidimai trunka ilgiau, kartais net kelias dienas. Vaikai jau bando pasigaminti žaislus patys. Atsiranda organizatoriai ir vadai.

Žaidžiant patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdamas tu gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Žaidimas – puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Norėdamas panaudoti žaidimą ugdymo procese, pedagogas turi mokėti tinkamai juo pasinaudoti. Jis turi leisti plėtotis savarankiškam žaidimui, o ne primesti savo, bet kartu pakreipti reikiama ugdymui linkme. Per žaidimus nesudėtinga pastebėti ir vaiko pažangą, augimą. Tinkamai „surežisuotas“ žaidimas leidžia mokytis spręsti konfliktus ir problemas.

Šiaulių lopšelyje-darželyje „Coliukė“ priešmokyklinio ugdymo kompetencijos ugdomos pasitelkiant žaidimus, nes jie atspindi priešmokyklinio ugdymo tikslą. Žaidimas yra pagrindinė kūrybinė veikla, būtina psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo.

Priešmokykliniame amžiuje ugdomos kompetencijos ir žaidimai, padedantys jas ugdyti:

• Socialinė kompetencija – santykis su savimi, bendraamžiais, suaugusiaisiais: įvairūs stalo žaidimai, padedantys atsiskleisti asmeninėms savybėms, pačių kurti žaidimai, vaidmenų žaidimai.
• Pažinimo kompetencija – domėjimasis, smalsumas, informacijos rinkimas, mąstymas: bandymai, tyrinėjimai, žaidimai su gamtinėmis medžiagomis, žaidimai interaktyvioje lentoje, diagramos, atminties lavinimo žaidimai.
• Sveikatos saugojimo kompetencija – fizinis aktyvumas, higienos įgūdžiai, saugus elgesys: judrūs, sportiniai žaidimai, žaidimai su tėvų kurtu sporto inventoriumi, žaidimai lauke.
• Komunikavimo kompetencija – klausymas ir kalbėjimas, skaitymo ir rašymo pradmenys: „Žodžių grandinėlė“, „Jaunieji bibliotekininkai“, „Mažieji žurnalistai“.
• Meninė kompetencija – dailės, muzikos, šokio, vaidybos gebėjimai: vaidmenų žaidimai, meniniai kolektyviniai darbai, parodų grupėje organizavimas, koncertas su savo atsineštais muzikos instrumentais, įvairių erdvių kūrimas lauke.

Buvo labai smalsu sužinoti, kaip vaikai patys supranta, kas yra žaidimas. Štai keletas mažųjų minčių: „Žaisti galima viską, net pirštais“ (Jonas), „Kai liūdna, galima žaisti gyvūnų varžybas“ (Oskaras), „Reikia laikytis taisyklių ir atsargiai elgtis su spineriais“ (Gabrielius) ir pan.

Dauguma tėvų su vaikais žaidžia stalo žaidimus, užsiima aktyvia žaidybine sporto veikla. Bet žaidimo svarbą vaikų gyvenime tėveliai suprato dalyvaudami popietėje, skirtoje žaisti kartu su savo mažyliu, kur žaidimų prasmę išdavė spindinčios vaikų akys – juk žaidimas ir vaikystė tartum vienas ir tas pats.

+18

0