Tyrimas: technologijų amžiuje būtina galvoti apie mokinių emocinę gerovę

Martynas Pasiliauskas
,
„Integrity PR“ vyr. projektų vadovas

Mokinių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji dalis mokytojų sutinka, kad aukštesnį emocinės gerovės lygį turintys mokiniai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, lengviau plėtoja savo komunikacinius įgūdžius. Tačiau tik pusė apklaustų mokyklų turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires – pedagogai pasigenda resursų ir lyderystės iš savo vadovų.

„Microsoft“ užsakymu atliktas „The Economist Intelligence Unit“ tyrimas rodo, kad mokyklose emocinės gerovės ir su ja susijusių socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo svarba pastaruoju metu labai padidėjo. 70 proc. apklaustų pedagogų sutinka, kad šios srities svarba nuo tada, kai jie pradėjo savo karjerą, išaugo.

 

Apklausus beveik 800 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 15 skirtingų pasaulio šalių (nuo Švedijos iki Meksikos), paaiškėjo bendra tendencija – 80 proc. jų sutinka, kad pozityvios emocijos yra svarbios geresniems akademiniams rezultatams, o emocinė gerovė padeda plėtoti komunikacijos ir kitus mokinių įgūdžius.

„Technologijoms keičiant darbo rinką, į kurią vėliau įsilies dabartiniai mokiniai, vis svarbesni tampa tokie įgūdžiai kaip kūrybiškumas, empatija ir tarpusavio supratimas. Mokyklų vadovams neišvengiamai teks įtraukti šią sritį į savo prioritetus, o mokytojams – išnaudoti ir naujus įrankius, padedančius ugdyti savybes, prisidedančias prie aukštesnio mokinių emocinės gerovės lygio“, – sako Evaldas Stalioraitis, „Microsoft“ Akademinio segmento vadovas Baltijos šalims.

 

Kaip rodo tyrimas, pusė apklaustų pedagogų jau turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires, penktadalis jas kuria, o dar tiek pat – skatina emocinę gerovę be jokių oficialių vidinių gairių. 64 proc. apklaustų pedagogų nurodė, kad mielai tai darytų aktyviau, bet jiems trūksta resursų ar laiko. 71 proc. mano, kad pokytis jų mokyklose pirmiausia turėtų prasidėti nuo vadovų.

Pedagogai, kurie save įvardijo kaip mokyklos lyderius, dažniau nei kiti apklaustieji turi formalias emocinės gerovės skatinimo gaires ir yra labiau linkę sekti konkrečiais kriterijais, kaip sekasi įgyvendinti pokyčius. Be to, jie dažniau nei kiti mokytojai sutinka, kad saugi ir svetinga klasės aplinka bei laisvė mokiniams reikšti savo mintis daro teigiamą įtaką emocinės gerovės lygiui.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu nenurodant svietimonaujienos.lt kaip šaltinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *