Trys pedagogų rengimo centrai – iššūkis visai švietimo bendruomenei…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Birželio pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijoje švietimo bendruomenė susipažino su naujai steigiamais nacionaliniais pedagogų rengimo centrais, kurių būsimą veiklą pristatė Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų atstovai.

 

Susitikime švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėjo: „Sisteminė pedagogų rengimo pertvarka ne tik įteisina naują pedagogų rengimo sampratą, apibrėžia pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinas kompetencijas, bet ir įtvirtina pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos įgijimo įvairovę, nustato aukštesnius studijų programų vykdymo reikalavimus, pradeda vykdyti pedagoginę stažuotę pradedančiajam mokytojui, numato naujus profesinio augimo būdus.“

Pasak jos, pedagogų rengimas – didelis iššūkis visiems: „Kaip rengti mokytojus – vienas sudėtingiausių klausimų, keliamas net ir stipriausias švietimo sistemas turinčiose šalyse. Siekdami į jį atsakyti, turime žinoti atsakymą į klausimą – kokį žmogų turi rengti XXI a. švietimo sistema? Mokytojų rengimo kaita, sėkmingas pedagogus rengiančių centrų startas yra vienas svarbiausių tikslų švietimo pertvarkoje. Tai procesas, kurio rezultatas neatsiras per metus.“

 

Išlieka klasikinis kelias tapti mokytoju, renkantis pirmosios pakopos pedagogikos studijas. Taip pat yra galimas pedagogikos modulis greta kitų studijų programų arba profesinės studijos, kurias renkasi daugelis žmonių, turinčių įvairią darbinę patirtį. Dar viena galimybė tapti mokytojais, kurios iki šiol nebuvo, – pripažinti kitose institucijose pedagoginį darbą dirbančio asmens kompetencijas (pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų dėstytojų)

„Švietimas – visą gyvenimą trunkanti kelionė“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė ir priminė, kad esama skirtingų galimybių, vedančių link tikslo: „Išlieka klasikinis kelias tapti mokytoju, renkantis pirmosios pakopos pedagogikos studijas. Taip pat yra galimas pedagogikos modulis greta kitų studijų programų arba profesinės studijos, kurias renkasi daugelis žmonių, turinčių įvairią darbinę patirtį. Dar viena galimybė tapti mokytojais, kurios iki šiol nebuvo, – pripažinti kitose institucijose pedagoginį darbą dirbančio asmens kompetencijas (pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų dėstytojų).“

„Priimant į ugdymo krypties studijų programas, numatyta kandidatų atranka, kai vertinami ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir motyvacija bei asmeninės savybės“, – sakė ministrė ir pabrėžė, kad pradeda veikti naujos studijų programos, kuriose numatyta rengti dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų mokytojus – tai integruotų dalykų mokytojų rengimas.

 

Ministrė J. Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad naujieji pedagogų rengimo centrai orientuosis į tų dalykų pedagogų rengimą, kurių poreikis – akivaizdus.

„Konstatuojama, kad artimiausiu metu didžiausias bus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, taip pat fizikos, chemijos, matematikos, informatikos specialistų poreikis. Būtent šių sričių specialistams skirtos naujų pedagogų rengimo centrų kuriamos programos. Vilniaus universitetas parengė naujas studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtos mokslų pedagogams. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas ruoš pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistus bei dalyko pedagogus. Šiaulių universitetas rengs integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistus, specialiuosius pedagogus ir logopedus. Šiuo metu dar vyksta paskutinieji žingsniai, atliekant programų vertinimą, bet LAMA BPO programos turėtų pasiekti artimiausiu metu“, – kalbėjo ministrė. (Susirinkusieji apgailestavo dėl susidariusios situacijos, nes LAMA BPO norinčiųjų studijuoti prašymus priima jau keletą savaičių, o pedagogų rengimo centrai savo pasiūlymų, deja, pateikti negali, – red. past.)

 

Pasak J. Petrauskienės, mokyklose dirbantys mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, jau šiais metais turės galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti reikiamas kompetencijas. Tam yra skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 tokių studijų vietų.

Šiemet universitetuose numatoma 195, kolegijose – 120 valstybės finansuojamų studijų vietų. 185 valstybės finansuojamos vietos šiemet numatomos pedagogikos profesinėms studijoms.

 

„Vis dar esame išskirtiniai tuo, kad daugelį metų mūsų pedagoginė sistema yra be galo reglamentuota, biurokratizuota, tiek kalbant apie mokytojų darbą, tiek ir apie rengimą. Turime ieškoti lankstesnių sprendimų. Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. kasmet į pedagogikos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstodavo mokytis iki 1000 studentų, bet tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais“, – vienas iš esminių kaitos priežasčių vardijo ministrė.

 

Prisistato pedagogų rengimo centrai

 

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), rektorius Juozas Augutis

Pedagogų rengimą mūsų centre pavadinome naujosios kartos mokytojų rengimu. Pakeistos pedagogų rengimo programos, peržiūrėta, ką universitete galime rengti, manome, kad šios studijos labai skirsis nuo tų, kurios buvo iki šiol. Naujos kartos mokytojų rengimą sudarys keletas dalykų: platus visapusiškas išsilavinimas, daugiakalbystė, tarptautiškumas, skaitmeniškai kompetentingas mokytojas (IT taiko visame ugdymo procese), tyrėjo kompetencijos, pedagoginių inovacijų kūrimas.

 

Manome, kad mokytojams turi būti suteikiami ir verslumo pagrindai. VDU turime atskiras studijas, kuriose per Verslo praktikų centrus galima įgyti verslumo įgūdžių ne tik teoriškai, o su geriausių Lietuvos įmonių darbuotojais spręsti jų įmonėse iškylančius klausimus ar problemas. Šiame studijų procese dalyvaus ir būsimieji pedagogai.

 

Esame užmezgę stiprų užsienio partnerių tinklą. Su Talino, Turku, Liucernos, Edinburgo ir kitais universitetais sudarytos specialios sutartys dėl pedagoginių praktikų, stažuočių ir doktorantūros studijų. Norime pabrėžti, kad, nors ir vadiname mokytojus naujosios kartos pedagogais, tai nereiškia, jog kursime didelę atskirtį tarp to, kas buvo, ir to, kas bus. Į rytdieną žadame eiti tolygiai.

Stiprus partnerių tinklas – būtinas. Pradėsime nuo savivaldybių, nuo kurių darbo ir požiūrio į mokytoją priklauso didžioji dalis sėkmės.

VDU taip pat galios visos galimybės tapti mokytoju, apie kurias jau ne kartą kalbėjo ministrė. Universitete veikia Artes liberales principas, kai studijuojant vieną programą galima įgyti kitos programos pagrindus.

 

Kaip apie naują dalyką mūsų centre būtų galima kalbėti apie lygiagretųjį mokytojų rengimo modelį.

Mokomojo dalyko pedagogika, mano supratimu, išskirtinė programa – tai vienas dalykas, skirtas visų dalykų mokytojams. Jis susidės iš STEAM, kalbų ugdymo, socialinio ir meninio ugdymo.

Parengtos programos:

  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogika (STEAM, įtraukusis ugdymas, daugiakalbystės ugdymas, neuromokslų naujovės).
  • Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbų ugdymas (ankstyvas užsienio kalbos ugdymas, integruotas ugdymas, edukacinių aplinkų kūrimas, atsakingas technologijų taikymas ugdant).

 

Itin svarbu paminėti neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą, taip pat nuotolinį mokymąsi ir meistriškumo pamokas ne tik su Lietuvos, bet ir su iš užsienio atvykusiais ekspertais.

 

Partnerystė su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Kovo mėnesį pasirašėme memorandumą su Kauno regiono aukštosiomis mokyklomis. Pagrindiniai susitarimai:

  • studijų programos nedubliuojamos;
  • telkiami žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūra;
  • bendradarbiavimas su kolegijomis vykdomas paritetiniais pagrindais;
  • stiprinamas mokslo potencialas;
  • sukuriama Patariamoji taryba.

 

Infrastruktūra: Pedagogų rengimo centras ir Šiuolaikinių didaktikų centras.

Pedagogų rengimo centre bus siekiama įrengti šiuolaikinę XXI a. švietimo sistemos poreikius atitinkančią pedagogų ir švietimo specialistų rengimo bazę. Pedagogų rengimo centro aplinkos bus kuriamos renovuojant esamas patalpas.

Šiuolaikinių didaktikų centre bus įkurtos įvairios laboratorijos, skirtos tirti, adaptuotis ir naujoms patirtims skleisti, diegti jas į studijų ir mokymo mokykloje procesus.

 

Vilniaus universitetas (VU), dr. Valdas Jaskūnas

Manome, kad pedagogikos studijos turi būti grindžiamos naujausiais moksliniais tyrimais. Mūsų manymu, labai svarbu rengiant mokytojus suteikti tikrą mokslinę aplinką.

Naujos kartos pedagogų ugdymas: naujausiais tarptautiniais tyrimais ir inovacijomis grįstos studijos; sutelktas ugdymo mokslų potencialas; užtikrinta pedagogų profesinio rengimo sričių įvairovė ir kt.

Lygiagrečios studijos (2018 m.). Parengtos pedagogų ugdymo programos, kurios šiuo metu pateiktos Studijų kokybės vertinimo centrui:

  • Vaikystės pedagogika (su ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specializacijomis);
  • Gamtamokslis ugdymas (su chemijos, fizikos arba biologijos dalykinėmis specializacijomis).

Taip pat universitete bus vykdomos Profesinės pedagoginės ir Gretutinės studijos.

 

Magistro studijų programos. Edukologijos magistro programa jau vykdoma (specializacijos Švietimo politika ir administravimas bei Švietimo kultūra). Planuojama rengti tarpdalykines magistro studijų programas (Gamtamokslis ugdymas bei Meninis ir humanitarinis ugdymas). Dėl pastarųjų studijų vyksta svarstymai.

Manome, kad itin svarbus mūsų universitete esantis Nacionalinis STEAM centras. Jame mokiniams ir mokytojams pritaikytas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų bei eksperimentinės veiklos atviros prieigos centras, kurio ugdymo turinys, metodikos ir proceso organizavimas suderintas su pedagoginių studijų veiklomis.

 

Užmegztas bendradarbiavimas su Vilniaus regiono aukštosiomis mokyklomis. Kol kas esame pasirašę sutartį su Vilniaus kolegija, taip pat parengtos sutartys su Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos universitetais, Vilniaus dailės akademija ir kt.

Viena specifinių VU pedagogų rengimo sričių – tai mokytojų rengimas tautinių mažumų mokykloms, t. y. mokykloms lenkų arba rusų mokomąja kalba.

 

Baigdamas norėčiau paminėti, kokias pedagogų rengimo vertes ir iššūkius matome.

Vertės: lyderiaujančio Lietuvoje įvairiapusio universiteto akademinė aplinka ir aukšta kokybės kartelė, palanki realizuoti pedagogų rengimo „perkrovą“; perėjimas nuo pedagogų rengimo kiekybės prie kokybės; stipriausias gamtos mokslų potencialas Lietuvoje, įgalinantis kokybišką dalyko mokytojų parengimą.

Iššūkiai: išorinė studijų programų kontrolė, kelianti riziką įgyvendinimo proceso veiksmingumui ir finansiniam studijų tvarumui; nesuvokta II ir III studijų pakopos teikiamos kvalifikacijos vertė pedagogų profesinei karjerai; aukšti visuomenės lūkesčiai trumpuoju laikotarpiu ir (ne)dermė su ilgalaike pedagogų kaitos perspektyva.

 

Šiaulių universiteto (ŠU) pedagogų rengimo centras, prof. Diana Strakšienė

Šiaulių universitetas jau šiandien yra atpažįstamas pagal tam tikras išskirtines studijų programas. Mes rengiame visų pedagoginių specializacijų švietimo pagalbos specialistus, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus bei dalykų mokytojus. Turime išskirtinę integruotų gamtos mokslų mokytojų rengimo programą.

Pedagogų rengimo centro Šiauliuose tikslas – studijas grindžiant aukšto lygio moksliniais tyrimais, ugdyti ateities pedagogus, prisidedančius prie tvarios, inkliuzinės visuomenės stiprinimo.

 

Prioritetinės mokslo kryptys ir tematikos. Šiaulių universiteto stiprybė yra ugdymo proceso inovacijos ir valdymo tyrimai, inkliuzinės visuomenės stiprinimas ir pan.

Universitete sukaupti ištekliai turi didelę įtaką pedagogų rengimo kokybei: logopedijos laboratorija-centras, multisensorinio ugdymo laboratorija, paslaugos „Pagalbininkas“ laboratorija, studentų, turinčių negalią, informacinių išteklių centras, vaikystės studijų, interaktyvių didaktinių technologijų, mokymosi mokytis laboratorijos, 3 lingofoninės laboratorijos-auditorijos, garso studija, biologijos, fizikos, chemijos laboratorijų kompleksas ir kt.

Artimiausiu metu ŠU pradės funkcionuoti daugiafunkcinis Šiaulių apskrities STEAM centras, kurio tikslas – sutelkus skirtingas iniciatyvas ir pastangas tapti inovacijų kūrėju – atviru centru kiekvienam.

 

Specialiosios pedagogikos katedros vedėja Lina Miltenienė

Kaip pedagogų rengimas vyks ateityje?

Iki šiol rengdami pedagogus buvome įsitikinę, kad kiekvienas turi būti savo dalyko specialistas, turėti žinių ir gebėjimų. Bet suprantama, kad žinios savaime nieko nereiškia. Daug svarbiau, kaip mes gebame jas perteikti savo mokiniams. Todėl nusprendėme, kad Šiaulių pedagoginiame centre esminis prioritetas yra vertybinis būsimųjų mokytojų ugdymas. Sieksime, kad kiekvienas mūsų universitetą baigęs studentas įgytų inkliuzinio ugdymo vertybinį pamatą, t. y. gebėtų pamatyti kiekvieną mokinį: gabų, mažiau gabų, diskriminuojamą ir t. t.

Manome, kad neužtenka programos, kelių programų ar dalyko, įtraukto į pedagogines studijas, todėl sistemiškai peržiūrime visą pedagogų rengimo turinį.

 

Turime nepamiršti, kur išeina kiekvienas parengtas pedagogas, todėl esame pasitvirtinę Geros mokyklos koncepciją, kurioje pagrindinė ašis yra personalizuotas ugdymas. Personalizuoti ugdymą studentas gali išmokti tik per savo patirtį, todėl mūsų pedagoginės studijos bus grindžiamos šia koncepcija, atsigręžiant į studentą ir suteikiant jam galių pačiam valdyti savo mokymąsi.

Taikysime inovatyvius ugdymo metodus, t. y. probleminį mokymąsi, kooperuotas studijas, tyrinėjimu grįstą mokymąsi, mūsų galva, tai padės studentams įgyti bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų gebėjimų.

 

Universitete vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas. Jau šiandien į universitetą atvyksta dėstytojų iš užsienio, bet numatome, kad kiekvienoje pedagogų rengimo programoje bus dirbantis užsienio dėstytojas. Studentai vyks mažiausiai semestro praktikai į užsienį. Taip pat skatinsime dėstytojų stažuotes, kad jie pasisemtų naujų idėjų.

Tyrimais grįsime savo žinias, kurias pateikiame studentams, taip pat leisime patiems studentams mokytis tyrinėjant.

 

Sieksime, kad mūsų studentai taptų mentoriais vienas kitam, pavyzdžiui, į tą pačią mokyklą atlikti praktikos išleisime specialųjį pedagogą ir lituanistą, kad jie galėtų vienas kitam talkinti.

Sieksime, kad mūsų parengti mokytojai būtų mokymosi scenarijų kūrėjai, gebantys tenkinti kiekvieno ugdytinio poreikius.

 

Metas diskutuoti…

 

Savivaldybių asociacijos vadovas Jonas Mickus nuogąstavo, kad visi universitetai dirbs „kas sau“: „Dabar prisistatė trys skirtingi universitetai, pateikė savo matymą. VU kalbėjo apie Vilniaus regioną, VDU apie Kauno regioną, o kur kita Lietuvos dalis?.. Kaip Jūs matote bendradarbiavimą tarpusavyje? Kas atliks koordinatoriaus darbą, kad universitetai netaptų atskirais, vienas nuo kito nepriklausančiais objektais? Panašu, kad po 5-erių metų galime sulaukti prastos situacijos…“

 

„Nė vienas universitetas apskritai nepriklauso tik atitinkamiems regionams. Jie yra skirti visos Lietuvos jauniems žmonėms. Šiandien pristatytas pasirinkimas ir galimybės, o tapti mokytojais kviečiame visus, kurie apie svajoja. Nemanau, kad centrinė planavimo sistema, kuri gyvavo anksčiau, turėtų sugrįžti, bet, matydami pokyčius ir prognozes, turime užtikrinti, kad parengti mokytojai ateitų į tas mokyklas, kur jų labiausiai reikia: regionuose, kaimiškose vietovėse ir pan. Todėl yra pertvarkoma kvalifikacijų sistema, užtikrinanti pagalbą visiems mokytojams. Taip pat yra numatytos (jau šiemet buvo skirtos) stipendijos, skatinančios rinktis ugdymo krypties studijas. Kaip žinome, pertvarkoma ir mokytojų darbo apmokėjimo sistema, kad jie galėtų oriai pragyventi“, – ramino švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

 

VDU rektorius, pritardamas ministrei, sakė: „Esame pasirašę sutartį ir su Klaipėdos universitetu, todėl manome, kad praktiškai visa Lietuva yra uždengta. Pritariu dėl būtino bendradarbiavimo ir manau, kad jis tikrai vyks, bet dėl unifikavimo – abejoju. Mano nuomone, pats didžiausias trūkumas iki šiol rengiant mokytojus buvo laisvės trūkumas. Nemanau, kad reikia rengti visiškai vienodus pedagogus, galbūt kaip tik geriau, kad jie suėję į mokyklas dalytųsi savo išskirtinėmis patirtimis. Unifikuotą sistemą jau turėjome…“

 

Koks yra tas naujos kartos pedagogas? Galima kurti įvairias programas, bet turėtume žinoti siekį… Jeigu kalbame apie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, tai, matyt, turėtume kalbėti ir apie „Švietimą 2030“ bei transformuojamąsias kompetencijas, bet apie turinį niekas nešneka.

„Susidarėme vaizdą, kaip planuojama organizuoti studijas, kokie numatyti scenarijai. Kai kalbame apie ateities pedagogą, naujos kartos pedagogą, man kyla asociacija su gruzinų filmu „Atgaila“. Jame klausiama, kur veda ta gatvė, kai atsakoma, kad ne į cerkvę, tada kyla klausimas, o kam tokia gatvė reikalinga?..

Tad koks yra tas naujos kartos pedagogas? Galima kurti įvairias programas, bet turėtume žinoti siekį… Jeigu kalbame apie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, tai, matyt, turėtume kalbėti ir apie „Švietimą 2030“ bei transformuojamąsias kompetencijas, bet apie turinį niekas nešneka. Vienur vartojame sąvoką įtraukusis ugdymas, kitur – inkliuzinis. Nesusitariame net dėl terminų… Siūlau pagalvoti apie turinį…“ – savo pastebėjimus išsakė prof. Vilija Targamadzė.

 

Anot dr. V. Jaskūno, kaip ir kodėl keičiasi turinys, turėtų pasakyti dalykininkai ir mokslininkai: „Labai abejoju, ar tai yra ŠMM kompetencija, lygiai kaip ir abejoju, ar tai turėtų daryti universitetų rektoriai. Mūsų tikslas yra sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės galėtų studijuoti, atlikti mokslinius tyrimus ir pan., bet apie turinį kalbėti gali žmonės, dirbantys su studentais auditorijose.“

„Žinoma, kad tai nėra ministerijos reikalas, bet nematau bendro susitelkimo Lietuvoje, visi dirbame pavieniui. Nesame gausi šalis, kad negalėtų susėsti skirtingų universitetų mokslininkai ir susitarti, koks turi būti naujos kartos mokytojas“, – pastebėjo V. Targamadzė.

 

Švietimo ir mokslo ministrė, nesutikdama su profesorės pastabomis, atsakė: „Šis pasisakymas yra panašus į posakį, kai žvelgiama į stiklinę ir klausiama: ji pustuštė ar puspilnė?.. Jau nebe pirmą kartą sėdime čia ir kalbamės. Manau, kad šioje auditorijoje sėdi žmonės, kurie jau daugybę metų dirba švietimo srityje, ir mums nereikėtų kartoti, kokios kompetencijos yra vienos svarbiausių. Bet išgirdus profesorę, nuolat keliančią šį klausimą, reikės kitą susitikimą pradėti nuo priminimo, koks turi būti XXI a. žmogus, kaip jį turime ugdyti, kokios kompetencijos yra svarbiausios…“

 

Švietimo centrų asociacijos vadovė Vitalija Bujanauskienė kvietė bendradarbiauti: „Mums itin aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimas ir patirtis, kurią esame sukaupę. Galbūt galėtume sutarti su Pedagogų rengimo centrais ir rudenį susitikti į kelių dienų kūrybines dirbtuves bei susidėlioti, koks tas kelias galėtų būti?“

Šiam siūlymui pritarė visi trys pedagogų rengimo centrai.

 

„Įdėmiai klausiausi ir į pabaigą ėmė rėžti ausį frazė „mokytojo rengimas“. Tarsi malkas žiemai… Atrodytų, lyg mokytojas būtų bejausmis kūnas, kuris, atnešus į universitetą, bus perdirbtas, apkapotas, išleistas ir tada vykdys, įgyvendins tai, ką esate numatę. Kur yra tas mokytojas, kuris bus laisvas, kūrybingas, savarankiškas?

Didžioji dalis tyrimų rodo, kad atėję į mokyklas per pirmus dvejus metus mokytojai yra „sudeginami“. Kaip užtikrinsite, kad jūsų tobulai parengti mokytojai liktų dirbti? Negirdėjau, kad universitetai ketintų dirbti su mokyklų vadovais ir pan. Kada mokytojai virs žmonėmis?..“ – klausė istorijos mokytoja Jūratė Litvinaitė.

 

„Aš kaip tik ir kalbėjau apie mokytojų laisvę… Esu įsitikinęs, kad mūsų universiteto Artes liberales sistema yra pirmaujanti, suteikiant laisvę studijuojantiesiems ir dirbantiesiems. Mokytojų įsidarbinimas – kompleksinis klausimas, kurio atskirai negali išspręsti nė vienas universitetas“, – pastebėjo J. Augutis.

 

Geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna pasigedo pedagogų centrų iniciatyvos bendradarbiauti su asociacijomis: „Per visą šį susitikimą nė karto nebuvo įvardytos dalykininkų asociacijos. VDU pristatyme, kur buvo nurodyti visi partneriai, nebuvo pažymimas joks bendradarbiavimas su dalykininkais, nė karto į mus, kaip į asociaciją, nesikreipė nė viena aukštoji mokykla. Galbūt čia yra vieta, kur galėtume užmegzti bendradarbiavimą? Juolab kad nei VDU, nei VU neturi praktinių žinių rengiant mokytojus, o mes tikrai turime pageidavimų ir žinome, kokių mūsų srities specialistų reikia mokykloje.“

Švietimo ir mokslo ministrė paskutinėmis susitikimo minutėmis kalbėjo: „Dalykininkų asociacijos pasiūlymas bendradarbiauti – tai dar vienas gražus pavyzdys, kad čia gera vieta susitikti ir rasti tinkamus sprendimus.“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.