Tėvai – ugdymo proceso partneriai, dalyviai, organizatoriai

Janina Šyvokienė
,
Kauno vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ mokytoja

Šeima yra pati pirmoji vaikų mokykla. Turėdama didelę pedagoginę patirtį, dirbdama ikimokyklinėje įstaigoje, pastebėjau, kad kuo atviriau tėvus įsileidžiame į įstaigos vidų, grupę – tuo didesnę naudą turime efektyviam vaikų ugdymui. Taip vyksta ugdymosi tęstinumas, stiprinami mūsų santykiai, labiau pasitikime vieni kitais, suartėjame. Tėvų domėjimasis vaikų veikla ir ugdymosi procesu leidžia vaikams pajausti ir suformuoti stiprų santykį tarp mokyklos ir namų, skatina vaikų motyvaciją, veiklumą, aktyvumą, smalsumą, įsitraukiant į procesą ir gerina jų pasiekimus ugdymo įstaigoje. Aktyvus tėvų dalyvavimas ugdymo įstaigos veikloje ir procese skatina didesnę vaikų savivertę, skatina pasitikėjimą savimi, pedagogais ir tėvais. Tėvus reikia nuolat supažindinti su ugdymosi procesu ir įtraukti į jį. Stebint Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ugdymo įstaigų patirtį, tėvų savanorystė ir įsitraukimas į įstaigos ir ugdymo proceso veiklą, dalyvavimas vaikų ugdymosi procese traktuojama kaip įprasta praktika, padedanti jiems geriau pažinti vaikų raidą, jos ypatumus, tinkamą auklėjimą ir ugdymo principus. Tėvai tampa lygiaverčiais vaikų ugdymosi partneriais.

 

Mūsų įstaigoje, Kauno lopšelyje-darželyje „Vaivorykštė“ bendradarbiavimas su tėvais turi senas tradicijas. Kiekvienais metais tėvai kviečiami į tradicinius renginius: „Susipažinkime“, „Tėvai puošia darželį“, „Advento vakaras šeimai“, „Kepu kūčiukus su močiute“, „Gyvybės medžio puošimas“, „Tėvų, vaikų ir pedagogų diena“, Akcija „Darom“ ir kt. Visuose renginiuose sudaromos sąlygos vaikams dirbti kartu su tėvais, akcentuojamas bendradarbiavimas įvairiose meninėse, sportinėse, kūrybinėse veiklose. Tokių renginių dėka, tėvus ir ugdymo įstaigą sieja tarpusavio pagalba, vaikai jaučiasi saugiai, tai padeda pažinti aplinką. Vaikai mokosi iš tėvų ir pedagogų elgesio pavyzdžio. Vaiko motyvacija didėja matant, jog tėvams aktuali jų veikla įstaigoje, vaikai stengiasi parodyti, kaip jiems puikiai sekasi, jaučiasi pastebėti.

 

2018–2019 mokslo metais priešmokyklinėje grupėje dvylika šeimų įsitraukė į savanorystę, suprasdami kokią naudą turi jų organizuojamos veiklos. Tėveliai, seneliai, tetos ir dėdės savanoriavo vesdami įvairias ugdomąsias veiklas: kartu su vaikais važiavo į sporto varžybas, gamino sveiką maistą. Organizavo ekskursijas: buvome LSMU farmacijos muziejuje, Lietuvos geležinkeliuose, gaisrinėje, stomatologo kabinete, bibliotekoje, aviacijos muziejuje, restorane „Agave“. Supažindino su savo profesijomis: farmacininko, geležinkelininkų darbu, gaisrininko, virtuvės šefo. Pristatė įvairias sporto šakas: fechtavimą, ledo ritulį, futbolą ir t. t. Atliko su vaikais dailės darbelius, puošė jais įstaigos ir grupės aplinką, mokė pasigaminti rankdarbių, organizavo pasakas prieš miegą, vežė vaikus į renginius ir sporto varžybas.

 

Bendradarbiavimas – tai nuostabus kelias stiprinti tarpusavio santykius, siekiant geriausio rezultato ugdant jauną asmenybę. Bendradarbiavimas su vaiko įstaiga, tėvams suteikia galimybę ne tik stebėti, bet ir dalyvauti vaiko dienotvarkėje ugdymosi įstaigoje, pažinti kaip jis jaučiasi ne namų aplinkoje. Įsitraukimas į įstaigos veiklas leidžia jiems atrasti naujus kelius bendravimo procese, stiprinti tarpusavio ryšį namuose ir įstaigoje. Dirbant kartu, išlaikomas tęstinumas: panašios ribos, kurios yra sutartos ugdymosi įstaigoje turi išlikti ir namuose. Ten turi vyrauti tos pačios taisyklės kaip ir ugdymosi įstaigoje. Tėvų savanorystė ne vienadienis procesas. Geriausias rezultatas pasiekiamas esant tęstinumui.

Nuolatinis tėvų palaikymas padeda gerinti vaikų gerovę ir saugumą ikimokyklinėje įstaigoje. Tai – didžiulė pagalba mokytojams. Tėvai turi galimybę geriau pažinti savo vaiką, mato, kaip elgiasi su bendraamžiais. Tėvai – ugdymo proceso partneriai, dalyviai, organizatoriai.

 

Dėl ko verta tapti savanoriu vaiko ugdymosi įstaigoje:

  • vaikai pasiekia geresnių rezultatų ugdymosi procese, vaikų mokymosi rezultatai tampa daug geresni, jie labiau pasitiki savo jėgomis ir žiniomis. Taip pat jie tampa orientuoti ir koncentruoti į rezultatą;
  • savanoriaudami tėvai praleidžia daugiau laiko su savo vaiku. Savanorystė suteikia tėvams galimybę dalyvauti procese ir kartu praleisti daugiau laiko su vaiku, kurti bendrumo jausmą ir išlaikyti artimą ryšį.
  • Savanorystė padeda kurti bendruomenę. Savanorystė suteikia galimybę bendrauti su kitais tėvais, juos pažinti ir įgyvendinti tikslus bei rasti sprendimus įvairiose situacijose;
  • savanorystė suteikia galimybę pažinti pedagogus ir įstaigos personalą – komandos narius, dalyvaujančius visuminiame vaiko ugdymosi procese;
  • savanorystė daro ugdymosi įstaigas stipresnėmis. Bendradarbiaujant tėvams, pedagogams ir visam įstaigos personalui ugdymosi įstaigos tampa stipresnės, įgyvendinant bendrus įstaigos tikslus, siekiant gerovės savo vaikams;
  • savanorystė suteikia galimybę panaudoti/realizuoti savo stiprybes. Tėvai gali atskleisti ir panaudoti savo kasdieniniame gyvenime nepažintas stiprybes, dalyvaudami ugdymo(si) procese. Pilnai realizuodami save, patiria naudą sau ir savo vaikui. Vaikas gali pamatyti tėvus kitokius nei yra įpratęs matyti namuose;
  • savanorystė yra naudinga tėvų sveikatai, nes savanoriaujantys žmonės jaučiasi stipresni tiek fiziškai, tiek protiškai, gyvena ilgiau, patiria mažiau streso.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.