Tautiškumo ugdymas mažųjų gyvenime  

Mes negimstame pilietiški. Tautinę savimonę reikia ugdyti. Kas labiausiai formuoja vaiko tautiškumo jausmą – šeima, darželis, draugai? Atsakymas vienas – šeima! Šis jausmas formuojasi ikimokykliniame amžiuje, o šeima tam turi didžiausią įtaką. Jei tėvai laikysis liaudies tradicijų, jas perduos ir savo vaikams. Visų pirma, šeimoje, o paskui – ugdymo įstaigoje.

 

Ir tėvai ir pedagogai turi būti kūrybingi, kad ugdymo tikslai pasiektų mūsų vaikų širdis. Šiandien tautinio auklėjimo problema yra gana aktuali. Ikimokyklinis ugdymas pilietinių vertybių aspektu aptariamas retai. Retai kalbama ir apie vieną iš ugdymo principų vaikų darželyje – tautiškumo principą. Vis labiau visuomenė ima nutautėti…

Kadangi dirbu ikimokyklinio auklėjimo pedagoge, tad nuo pat mažens vaikams ugdau tautinės savimonės jausmą, etninę dorovę, pagarbą tradicijai. Pabandykime į vaiko ugdymą ankstyvojoje vaikystėje pažvelgti pilietiškumo ugdymo aspektu.

Su ugdytiniais švenčiame ir minime valstybines šventes. Visą savaitę kartu darome teminius darbelius: piešiame, aplikuojame trispalvę, mokomės eilėraščių, dainų apie Lietuvą, gimtąjį kraštą. Vaikams patinka minti mįsles. Tačiau svarbiausia – kalbame ir aiškinamės, kodėl ši diena yra reikšminga ir minima kasmet. Dalyvaujame Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimuose ir kituose renginiuose, kuriuose atžalos itin ryškiai pajaučia bendrumą. Per tautines šventes vaizduotė savaime mus perkelia į tolimus amžius.

 

Prisiminkite savo šeimos istoriją. Pažintis su giminės šaknimis paskatina bendrumo ir tęstinumo jausmą, leidžia vaikui pasijusti svarbia šeimos dalimi. Dalinkimės prisiminimais apie protėvius ir gimines, ką jiems teko patirti ir nuveikti.

Rudenį vykdžiau trumpalaikį projektą tema „Mano šeima“, kurio įgyvendinimo laikotarpiu kiekvieną dieną į grupę ateidavo ugdytinių šeimos nariai. Jie sekė savo vaikučio mėgstamą pasaką, rodė šeimos albumus, buvo aptarinėjama: ką nuotraukoje šeimos nariai veikia, kokia jų nuotaika, kada šeima būna linksma, kada susirūpinusi, kokius valgius mėgsta gaminti ir pan. Vaikai ragavo skirtingų šeimų mėgstamus tradicinius valgius, klausėsi tautinių dainų, žaidė lietuvių liaudies žaidimus: „Ganau, ganau aveles“, „Garnys, garnys“, „Jurgeli, meistreli“ ir kt. Žemėlapyje vaikai parodė, iš kur jie atvyko, kur gyvena jų seneliai, pažymėjo tą vietą joje priklijuodami savo šeimos narių nuotraukas. Kalbėjosi apie tai, koks ten oras, kokie gyvūnai gyvena, kas panašu, o kas skiriasi…

 

Keliaukite po savo kraštą, savo miestą. Tai yra geriausias būdas supažindinti atžalas su gimtuoju kraštu. Juk kiekvienas regionas turi vis šį tą savita ir nauja. Organizavome ekskursijas po Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštę, Poezijos parką, Kraštotyros muziejų. Aptarėme, kas puošia mūsų kraštą.

Ankstyvoji vaikystė – tai pats geriausias laikas ugdytis gyvenimo nuostatas. Ugdome pagarbą tiems, kurie tarnauja valstybei. Supažindiname atžalas su policijos pareigūnų, ugniagesių, kareivių darbu, kalbame apie meilę Tėvynei ir patriotizmą.

Ugdydami tautiškumą, nepamirštame ir tautinės atributikos. Grupėje turime įsirengę kampelį, kuriame yra vėliavėlė, herbas, turime knygelių apie Lietuvos istoriją, lėlių tautiniais drabužiais ir kt. Labai svarbi etninės kultūros dalis yra tautosaka. Daina – pirmoji mūsų tautos auklėtoja, todėl su vaikais dainuoju pagal jų amžių įvairias liaudies daineles, lopšines. Taip mes prisidedame prie modernios, demokratinės valstybės kūrimo.

 

Linutė GRIŠKELIENĖ

Marijampolės vaikų l.-d. „Vaivorykštė“ auklėtoja

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.