Tautinis kostiumas – gražiausias šalies drabužis

Jovita Ponomariovienė
,
Vitlio licėjaus vadovė
Jurga Kisieliūtė
,
neformaliojo ugdymo mokytoja

Tautinis kostiumas yra vienas iš nacionalinių simbolių, atskleidžiantis lietuvių tautos būdą, pabrėžiantis tautos išdidumą, orumą, pasitikėjimą savimi. Tautinis kostiumas, kaip ir šalis, tauta ir žmogus, turi savo istoriją. Jis prilyginamas vėliavai, himnui, herbui. VšĮ Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjus, vykdydamas „Erasmus+“ projekto „Aš labai myliu savo šalį“ (angl. „I’m Really Proud of my Country“) veiklas, supažindino vaikus su įvairių Lietuvos regionų tautiniais kostiumais: spalvomis, raštais, skirtumais ir panašumais.

 

Apie tautinį kostiumą mažieji žino nedaug, todėl svarbu jau ikimokyklinio ugdymo pedagogams, supažindinant su šalies istorija, papročiais, ir pasakoti, ir parodyti regionų skirtumus, tautinių kostiumų savitumą, spalvų ir ornamentų, kurie yra ilgaamžis istorinis reiškinys, įvairovę. VšĮ Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjuje ikimokyklinukams buvo pristatytos pagrindinės tautinio kostiumo dalys, kurios yra būdingos visiems Lietuvos regionams, ir parodyti skirtingi raštai, spalvų deriniai, sukirpimo būdai, būdingi tik tam tikriems regionams.

Priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai buvo skatinami pastebėti ir atpažinti regionų tautinio kostiumo skirtumus, pabrėžiant savitas, ypatingas kostiumo detales, pavyzdžiui, aukštaičių kostiume dominuoja balta spalva, moterys nešioja nuometus, žemaičių drabužiuose daug raudonos spalvos, gausybė skarų, vienu metu dėvimi net keli stambiadryžiai sijonai, suvalkiečių ypač puošnius, tamsesnių spalvų kostiumus puošia išskirtinės spalvingos kaišytinės prijuostės, dzūkų itin smulkūs drabužių raštai, o Klaipėdos krašte saviti dekoratyvūs delmonai, pagyvinantys tamsų kostiumą.

 

Vaikai susipažino su dekoratyviausia ir spalvingiausia tautinio kostiumo dalimi – juostomis. Buvo pristatyti pagrindiniai juostų raštų simboliai ir aptartos jų reikšmės. Juostų ornamentika yra savotiškas raštas, kurį reikia mokėti šifruoti ir skaityti. Jose aptinkame pačių archajiškiausių elementų: dangaus kūnų, paukščių, įvairių gyvūnų, augmenijos, magiškų ženklų. Juostų raštai turi savo pavadinimus: eglutės, saulutės, žalčiukai, vištkojėlės, ožkanagėlės, žirgeliai, ąžuolėliai, roželės, langeliai. Geometriniai raštai dažnai jungiami su augaliniais, gyvūniniais motyvais. Vaikai turėjo galimybę paliesti, apžiūrėti austas juostas, surasti ir atpažinti jose esančius simbolius, o paskui patys, piešdami juostas, kūrė ornamentinį piešinį jungdami įvairius simbolius.

 

Iki pat šių dienų tautinis kostiumas yra suvokiamas kaip tradicijos tęsimo būdas – jais puošiamasi atstovaujant tautai užsienio šalyse, per valstybines šventes, įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Taigi vaikų tautiniam ir pilietiniam sąmoningumui formuoti ypatingą reikšmę turi savo tautos tradicinių kultūros vertybių pažinimas ir puoselėjimas. Vaikus supažindinant su gražiausiu šalies drabužiu buvo ugdomos pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos, skatinta domėtis etnokultūra, tradicijomis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.