Tauragės „Versmės“ gimnazijoje – rekordinis susidomėjimas Tarptautinio bakalaureato programa

Miglė Lopetaitė

Įgyti Tarptautinio bakalaureato diplomą Lietuvos mokiniai gali ne tik šalies didmiesčiuose – pagal pasaulyje vertinamą programą jau šešerius metus mokomasi Tauragės „Versmės“ gimnazijoje. Naujoves sekanti vakarų Lietuvoje įsikūrusi mokykla rugsėjį planuoja atverti duris iki šiol gausiausiai tarptautine programa susidomėjusių vienuoliktokų grupei. „Tikimės, kad šios programos populiarumas tik didės“, – teigia gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos koordinatorė Ingrida VAIČIENĖ, iš arti stebinti programos reikalingumo augimą, pedagogų tobulėjimą, mokinių pažangą ir visu tuo sutikusi pasidalyti su „Švietimo naujienų“ skaitytojais.

 

Tarptautinio bakalaureato (toliau – TB) programos koordinatorė Ingrida Vaičienė, paklausta, kodėl kilo idėja nedideliame Žemaitijos mieste mokyti pagal tarptautinę vidurinio ugdymo programą anglų kalba, atsako, kad toks sprendimas atitinka jų gimnazijos filosofiją – neatsilikti nuo naujovių: „Mūsų gimnazija visada buvo kitokia: inovatyvi, besikeičianti, ieškanti, todėl ir TB programos pasiūlymas mokyklos bendruomenei tapo intencija siekti išskirtinumo, tik platesniu, tarptautiniu, mastu. Prie to prisidėjo ir kitų Lietuvos mokyklų, jau vykdžiusių šią programą, geroji patirtis.“

 

Vis dėlto švietimo srityje dirbanti moteris neslepia, kad toks žingsnis ir ypač programos įgyvendinimo pradžia Tauragės „Versmės“ gimnazijos administracijai suteikė ne tik džiaugsmo, bet ir pasiruošimo rūpesčių: „Sunkumas, su kuriuo susidūrėme pirmiausia, buvo finansavimas – reikėjo sumokėti autorizacijos mokestį, paruošti administracijos darbuotojus ir mokytojus darbui programoje (vienų kursų kaina 600 JAV dolerių), aprūpinti biblioteką mokomąja medžiaga (TB diplomo programos vadovėliai labai brangūs, vieno kaina – 40–60 eurų). Tai buvo iššūkis visiems: mokyklos administracijai, mokytojams, pasiryžusiems dirbti šioje programoje, mokiniams, nepabijojusiems nerti į nežinomybę stačia galva. Tačiau mokyklos administracija įdėjo daug pastangų, kad įtikintų mokyklos bendruomenę ir rajono savivaldybę, jog ši programa yra naudinga ne tik mūsų mokiniams, bet ir visai mokyklos bendruomenei.“ Kaip teigia I. Vaičienė, reikėjo atrasti lėšų ne tik autorizacijos procesui, bet ir numatyti finansavimą 5 metams į priekį: „O kur dar laiko sąnaudos, analizuojant šūsnį TB dokumentų, planuojant procesą, ruošiant tvarkas… Programa tikrai brangi, o ypač valstybinei mokyklai, tačiau viskas yra įmanoma, tik reikia noro ir valios.“

 

Tauragės „Versmės“ gimnazijos TB programos koordinatorė pripažįsta, kad prie visų šių iššūkių prisidėjo ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Pasak jos, mokytojams, pasiryžusiems dirbti pagal pasaulyje pripažintą programą, buvo nelengva, nes reikėjo ne tik įsigilinti į programą, suprasti jos filosofiją, baigti mėnesio trukmės privalomus kursus (kursai taip pat privalomi mokyklos direktoriui ir TB programos koordinatoriui), bet ir ištobulinti anglų kalbos žinias. „Per visą šį pasiruošimą mums talkino kitos Lietuvos mokyklos, tuo metu jau turėjusios TB diplomo programą. Būtent jų palaikymas padėjo nepasiduoti, susidūrus su pirmosiomis problemomis“, – pabrėžia pedagogė.

Darbas TB programoje iš pedagogų reikalauja daug pastangų: kadangi turinys yra labai išsamus, reikia itin daug ruoštis. Taip pat svarbu neatsilikti nuo šiuolaikinių aktualijų ne tik vietiniame, bet ir globaliame kontekste.

 

Tačiau baigiantis šeštiesiems TB diplomo programos įgyvendinimo metams „Versmėje“, pasak I. Vaičienės, pagal netradicinę ugdymo programą dirbantys mokytojai jaučiasi tvirtai, yra perpratę programos filosofiją, išsiaiškinę ugdymo turinį ir įsisavinę mokymo bei mokymosi metodiką. „Mokytojų nebebaugina vadovavimas rašant išplėstinį rašinį ir pažinimo teorijos darbą bei vertinimas. Žinoma, darbas TB programoje iš pedagogų reikalauja daug pastangų: kadangi turinys yra labai išsamus, reikia itin daug ruoštis. Taip pat svarbu neatsilikti nuo šiuolaikinių aktualijų ne tik vietiniame, bet ir globaliame kontekste, o dar visa tai anglų kalba! Deja, bet šios pastangos nėra pakankamai įvertintos finansiškai“, – pastebėjimu pasidalija pašnekovė.

Ši programa ypač naudinga būsimiems studentams, nes joje daug akademiškumo: atliekami tyrimai, kurie paskui yra aprašomi, rašomas išplėstinis rašinys (lyg nedidelis kursinis darbas), kurį rašydamas mokinys išmoksta ne tik kaupti informaciją, bet ir ją analizuoti, sisteminti.

 

Pedagogės teigimu, TB programos mokiniai susiduria su reikalavimais, kurių nacionalinėje ugdymo programoje nėra: „Iš esmės pati metodika TB programoje yra kitokia – per atradimą, per projektinę veiklą. Todėl ir užduočių pobūdis yra kitoks – čia daugiau analitinio, kritinio mąstymo reikalaujančių užduočių, lyginimo, reikalingas globalaus konteksto išmanymas, nuolat reflektuojama.“ Ingrida Vaičienė priduria, kad programa aktualiausia tiems mokiniams, kurie planuoja savo mokymosi kelią tęsti aukštojoje mokykloje: „Ši programa ypač naudinga būsimiems studentams, nes joje daug akademiškumo: atliekami tyrimai, kurie paskui yra aprašomi, rašomas išplėstinis rašinys (lyg nedidelis kursinis darbas), kurį rašydamas mokinys išmoksta ne tik kaupti informaciją, bet ir ją analizuoti, sisteminti.“

 

I. Vaičienė pripažįsta, kad mokiniams, atėjusiems iš įprastos ugdymo programos į vienuoliktą TB klasę, nėra lengva – adaptacija paprastai užtrunka iki 2 mėnesių: „Šioje programoje visai kitoks mokymosi stilius, be to, mokomasi anglų kalba. Kita vertus, mokiniams sunku dar ir todėl, kad patiems tenka atsakomybė už jų mokymosi rezultatus ir pasiekimus, žinoma, yra daugiau ir savarankiško darbo, daugiau papildomo skaitymo tam, kad tema būtų suprasta plačiau ir globaliau. O ir užsienio kalbą ne vienam tenka patobulinti. Atsakomybė, planuojant socialines ir kūrybines veiklas, laikantis numatytų atsiskaitymų terminų, taip pat reikalauja pastangų ir įgūdžių. Prireikia poros mėnesių, kol mokiniai supranta, kas yra TB, kokia programos filosofija, koks yra TB mokinys, kokius įgūdžius reikia turėti arba lavintis, kokia yra mokymosi metodika, koks siektinas rezultatas.“

 

Kaip teigia pašnekovė, mokymąsi ir laisvalaikį mokiniams suderinti pavyksta ne iš karto, nes programos apimtis yra tikrai plati, reikalaujanti daug laiko, veiksmingai mokytis pagal ją reikia įgūdžių, kurių, tik įstojus į programą, mokiniai dar neturi. „Mūsų patirtis tokia – kiekvienų pirmųjų TB mokslo metų pradžioje klasės vadovė inicijuoja susitikimus su psichologe, kuri veda klasės valandėlių ciklą mokiniams apie laiko planavimą, motyvaciją, mokėjimą mokytis. Per mokslo metus vyksta refleksija. Kita vertus, programoje dirbantys mokytojai pastebi, kokios pagalbos reikia planuojant ir atliekant darbus laiku, todėl bendromis pastangomis (įsitraukiant koordinatorei, klasės vadovei, mokytojams) pavyksta mokiniams padėti. Beje, planuoti laiką ir atsiskaityti laiku padeda atsiskaitymų terminų kalendorius, kurį turi visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai“, – patirtimi dalijasi I. Vaičienė. Ji priduria, kad mokiniai, išmokę veiksmingai išnaudoti laiką, po pamokų skuba į sporto ar muzikavimo veiklas, nuo įtemptų mokslų atsikvepia draugų ir artimųjų būryje.

 

Be to, pasak I. Vaičienės, prisitaikę prie ugdymo programos subtilybių, daugelis TB programos gimnazistų tampa aktyviais bendruomenės ir mokinių parlamento nariais. „Jų aktyvumas matomas visur: renginiuose, konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose… TB mokiniai kartu su mokyklos mokinių parlamentu jau yra suorganizavę ne vieną renginį bendruomenės nariams: Vaflių dieną, Arbatos dieną, šv. Kalėdų renginius, protmūšius… Taip pat inicijuotas ne vienas renginys Senelių globos namuose, Vaikų dienos centre, vaikų darželiuose, vykdytos paramos akcijos gyvūnų prieglaudoms paremti. Nors TB programoje nėra kūno kultūros pamokų, mokiniai mielai lanko sporto būrelius mokykloje, dalyvauja įvairiose varžybose – tinklinio, krepšinio, badmintono, futbolo“, – teigia TB programos koordinatorė gimnazijoje.

 

Mokinio asmenybei labai naudinga yra ir tai, kad TB diplomo programos filosofijoje svarbūs tarpdalykiniai ryšiai, todėl mokinys įgyja konceptualų suvokimą apie tam tikrą problematiką ir mąsto plačiau.

I. Vaičienė įsitikinusi, kad TB mokinys pirmiausia yra atviras naujovėms, smalsus, tolerantiškas, kritiškai mąstantis, empatiškas. „Be galo svarbu, kad TB mokinys supranta akademinio sąžiningumo esmę. Taip pat jis lavina įvairius įgūdžius: laiko planavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, akademinio raštingumo, atsakingumo. CAS veikla, skirta savęs pažinimui ir tarnystei, yra ypač svarbi asmenybei formuoti ir ūgčiai. Mokinio asmenybei labai naudinga yra ir tai, kad TB diplomo programos filosofijoje svarbūs tarpdalykiniai ryšiai, todėl mokinys įgyja konceptualų suvokimą apie tam tikrą problematiką ir mąsto plačiau“, – mintimis dalijasi TB programos koordinatorė gimnazijoje.

Esu tikra, kad padėjus pagrindus jaunesnėse klasėse akademinė diplomo programa nebeatrodytų tokia sunki ir neįveikiama.

Pedagogės nuomone, tam, kad mokymasis pagal tarptautinę programą mokiniams sukeltų kuo mažiau streso dėl nepažįstamų mokymosi metodų, TB programą mokyklose būtų naudinga pradėti vykdyti jaunesnėse nei vidurinio ugdymo klasėse, ypač tose mokyklose, kur jau mokoma pagal tarptautinę ugdymo programą. „Pagrindinė tokios praktikos priežastis būtų tęstinumas, nes tai padėtų ugdyti ir formuoti TB mokiniui reikalingus įgūdžius, įvyktų lengvesnis perėjimas iš nacionalinės programos į TB programą. Jaunesnėse klasėse ne visas turinys turi būti dėstomas anglų kalba – galima pamažu pereiti prie dalykų mokymo anglų kalba, tačiau svarbiausia, kad net ir jaunesni mokiniai turėtų galimybę vykdyti projektinę veiklą, mokantis būtų ugdomi jų analitinio, kritinio mąstymo įgūdžiai. Be to, programa reikalauja tirti, atrasti, vertinti, reflektuoti. Esu tikra, kad padėjus pagrindus jaunesnėse klasėse akademinė diplomo programa nebeatrodytų tokia sunki ir neįveikiama“, – teigia I. Vaičienė.

Tarptautinės ugdymo programos koordinatorė įvardija Tauragės „Versmės“ TB programos absolventų kelio baigus mokyklą pasirinkimų statistiką – iš 38 mokinių 35 studijuoja, 17 iš jų – Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Tarp buvusių „Versmės“ gimnazijos TB mokinių yra būsimų ir jau esamų inžinierių, medikų, veterinarų, finansininkų, ekonomistų, vadybininkų, literatų, menininkų. Daug absolventų studijuoja Jungtinės Karalystės universitetuose, nemažai – Olandijoje, Danijoje“, – pasakoja anglų kalbos mokytoja.

 

Pasak pašnekovės, artėjančiais metais norinčių mokytis pagal tarptautinę programą nedidelio miesto gimnazijoje kaip niekad daug – sulaukta 21 paraiškos. „Pirmoje TB laidoje buvo 16 mokinių, paskui skaičius kito nuo 9 iki 15. Džiaugiamės, kad kitiems mokslo metams turime rekordinį prašymų skaičių. Manyčiau, kad padėjo susitikimai su mūsų buvusiais TB mokiniais, kurie visada noriai grįžta į mokyklą ir II klasių mokiniams pasakoja apie savo mokymosi patirtį ir studijas. Tikimės, kad šios programos populiarumas tik didės“, – pabrėžia Ingrida Vaičienė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *