Tarptautinis seminaras „Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“

Spalio 29 d. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro aktų salėje vyko tarptautinis seminaras „Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“, kuriame dalyvavo lektoriai iš Austrijos, Latvijos, Vilniaus universiteto.

 

Remiantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos otolaringologės Jekaterinos Byčkovos disertacijos „Vaikų kochlearinės implantacijos funkciniai rezultatai ir prognostiniai veiksniai“, apgintos 2019 m. Vilniaus universitete, mintimis, mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad klausos implantacija ne tik sudaro sąlygas girdėti, bet ir palankiai veikia kalbos vystymąsi, gerina mokymosi pasiekimus, galimybes įsidarbinti ir gyvenimo kokybę. Kokie yra svarbiausi veiksniai, lemiantys pooperacinius rezultatus? Tai vaiko amžius, kurtumo etiologija, vaiko intelektas, specialiojo ugdymo galimybės, tėvų įsitraukimas į ugdymą. Vaiko su kochleariniu implantu (KI) klausos / kalbos abilitacija prasideda surdopedagogo kabinete. Lietuvos medikų atliekamų kochlearinių implantacijų (nuo 1998 m.) skaičiui artėjant link pusės tūkstančio, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras nepaliauja rūpintis surdopedagogų, logopedų, kitų specialistų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimu šioje srityje, kasmet organizuodamas įvairius metodinius renginius, seminarus, konferencijas. Centre paskaitas skaitė ir mokymus pedagogams bei tėvams vedė žymiausi užsienio specialistai iš Rusijos, Australijos, taip pat kolegos iš Latvijos, Estijos.

 

Tarptautinį seminarą pradėjęs dr. Daumantas Stumbrys iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto pristatė Vilniaus universiteto mokslininkų – Eugenijaus Lesinsko (vadovas), Jurgos Mataitytės-Diržienės, Jekaterinos Byčkovos ir savo paties – atlikto mokslinių tyrimų projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ (tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba) rezultatus. Dėl 2014 m. įvestos visuotinės naujagimių patikros Lietuvoje implantuojamų vaikų amžius mažėja, taip sudaromos palankios sąlygos sėkmingai kurčių vaikų raidai ir integracijai į visuomenę. Nors Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama jau daugiau nei du dešimtmečius, tačiau, kaip pabrėžė D. Stumbrys, sudėtingas vaikų su klausos implantais socialinės integracijos procesas Lietuvoje iš viso netyrinėtas. Be to, iki šiol mūsų šalyje klausos implantacijos sistema yra fragmentuota, ribotas skirtingų sistemoje dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas: trūksta integracijos ir koordinacijos tarp sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų. Tam, kad implantacijos rezultatai būtų optimalūs, itin padėtų vienos koordinuojančios institucijos ar bent specialisto, kuris žinotų visus implantacijų atvejus, stebėtų abilitacijos eigą ir suteiktų šeimoms informaciją, egzistavimas. Pagal užsienio šalių pavyzdį tokia pareigybė galėtų būti atvejo vadybininkas arba socialinis darbuotojas. Pavyzdžiui, Estijoje už tai atsakingas tik vienas žmogus!

 

Pasak mokslininko, Lietuvoje atliekama klausos implantacija užtikrina daugumos vaikų integraciją į bendrojo ugdymo sistemą. Vis dėlto vaikų klausos ir kalbos raidos rezultatų skirtumai gana dideli, pavyzdžiui, vertinant kalbėjimo ir kalbos pasiekimus nustatyta, kad pusė tyrimo dalyvių pasiekė labai gerą ir gerą, ketvirtadalis – patenkinamą, mažiau nei ketvirtadalis – nepatenkinamą kalbos raidos lygį. Kokie veiksniai turi įtakos klausos implantus turinčių vaikų kalbos suvokimo ir kalbos raidos rezultatams? Per tyrimą atlikta vienaveiksnė regresinė analizė parodė, kad tai daugiausia yra susiję su vaiko šeimos bei ugdymo ir lavinimo veiksniais. Vaikų su kochleariniais implantais kalbos raidai svarbus tėvų išsilavinimo lygis, šeimos lankymosi klausos implantacijos centre dažnis, tėvų dalyvavimas, lavinant vaiką, ir surdopedagoginės pagalbos prieinamumas. Remiantis atliktos anketinės apklausos rezultatais, surdopedagogo paslaugų prieinamumas Lietuvoje ribotas: geras pagalbos prieinamumas buvo tik 50 proc. vaikų, vidutiniškas – 30 proc., o blogas – 20 proc. vaikų. Kalbant apie tėvų indėlį, tik pusė šeimų, auginančių vaikus su klausos implantais, aktyviai dalyvavo lavinant vaiką. Apie 30 proc. šeimų dalyvavimas buvo pasyvus, o penktadalis šeimų nedalyvavo išvis. Pranešėjo D. Stumbrio teigimu, surdopedagogo kabinete per užsiėmimą vyksta ne vien tik vaiko, bet ir tėvų ugdymas. Jei tėvai įgyja žinių, lavina vaiką namuose, rezultatai bus!

 

Pranešimo pabaigoje mokslininkas pristatė 13 kochlearinės implantacijos sistemos tobulinimo rekomendacijų kiekvienai šių sričių: „Diagnozė“, „Klausos aparatų kompensavimas“, „Sprendimas atlikti implantaciją“, „Informacijos prieinamumo užtikrinimas ir korupcijos prevencija“, „Informacija tėvams“, „Ankstyvosios pagalbos šeimai sistema“, „Klausos implantų įrangos individualizavimas“, „Pacientų stebėsenos užtikrinimas“, „Implantacijos rezultatų stebėsena ir duomenų analizė“, „Lygių galimybių gauti paramą užtikrinimas“, „Vaikų, turinčių klausos sutrikimų, socialinė integracija“, „Mokslu grįstos informacijos sklaida“ ir „Strateginių dokumentų rengimas ir atnaujinimas“. Išsamiau susipažinti su Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto mokslinių tyrimų projekto „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ rezultatais galima čia.

 

MED-EL – garsi pasaulinė technologijų bendrovė, kurios centrinė būstinė yra Insbruke (Austrija). Ji jau daugiau nei keturis dešimtmečius vykdo tyrimus, susijusius su klausos sutrikimu, taip pat kuria ir gamina implantuojamas klausymo sistemas, tarp jų ir kochlearinius implantus. Viešnia iš Austrijos Diana Zegg, MED-EL reabilitacijos vadovė, pristatė pagrindines strategijas, skatinančias klausymąsi ir sakytinę kalbą. Tarptautinio seminaro dalyviams buvo naudinga išklausyti jos pranešimą ir pasitikrinti, kaip iš tikrųjų surdopedagogų veikloje su kochlearinius implantus turinčiais vaikais taikomos tokios strategijos, kaip: „Daugiau kalbėk ir būk arčiau manęs“, „Pirmiau pasakome, paskui parodome“, „Laukimo strategija“, „Pratąsa ir praplėstis“, „Siūlome alternatyvą arba pasirinkimą“, „Ant tos pačios mąstymo bangos“, „Sukuriame problemą arba priežastį kalbai ugdyti“, „Mano balsas svarbus“, „Užbaigimai“ ir kt. Pranešėja dirba surdopedagoge, tad pasidalijimas svarbiais praktiniais pastebėjimais, padedančiais geriau organizuoti ugdomąją veiklą, buvo labai naudingas tarptautinio seminaro dalyviams. Ji taip pat pristatė MED-EL kompanijos išleistas klausos / kalbos reabilitacijos priemones. Pavyzdžiui, „Klausos klausimyne“ yra 35 klausimai, kurie padeda įvertinti vaiko kalbą nuo gimimo iki 24 mėnesių amžiaus. Priemonė „Kasdienių objektų testas“ skirta įvertinti, kiek elementų gali prisiminti vaikas. Suaugęs žmogus gali prisiminti 7 elementus, o kiek jų gali atsiminti vaikas, priklauso nuo jo amžiaus: 1 metų – 1 elementą („Kur traukinys?“), 2 metų – 2 elementus („Paduok žalią lėktuvą“), 3 metų – 3 elementus („Parodyk mėlyną laivą ir traukinį“), 4 metų – 4 elementus („Paimk raudoną mašiną ir įdėk į geltoną dėžę“). Priemonė „Vaiko kelionė“ padeda įvertinti vaiko nuo gimimo iki 7 metų amžiaus 8 pagrindines sritis, tarp jų ir ekspresyviąją bei pasyviąją kalbą, žaidimą, pažinimą, lingvistinę pragmatiką ir kita, nustatyti pagrindines vaiko kalbos raidos problemas, kad būtų galima išsikelti tikslus terapijai.

 

Seminaro dalyviai, pasidaliję į komandas, praktiškai išbandė pranešėjos atvežtas priemones, skirtas tėvų ir kochlearinius implantus turinčių vaikų bendrai komunikacinei veiklai namuose. Viešnia iš Austrijos parodė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos pagrindinės klausos / kalbos ugdymo strategijos bei surdopedagogo ir tėvų bendradarbiavimo namuose metodikos ypatumai. Beje, visos MED-EL vaikų su kochleariniais implantais klausos / kalbos reabilitacijai skirtos metodinės priemonės yra visiems prieinamos čia. Tiek specialistai, tiek tėvai gali atsispausdinti reikiamą priemonę ir sėkmingai taikyti veikloje su vaiku, turinčiu implantą.

 

Tarptautiniame seminare dalyvavusios kolegės iš Rygos kurčiųjų mokyklos pristatė Latvijos patirtį ugdant sutrikusios klausos vaikus. Beje, jų mokykla yra viena seniausių Europoje, įkurta dar 1840 m. Mokykloje ugdoma apie 80 mokinių: 78 proc. mokinių turi žymų ir labai žymų neprigirdėjimą, didesnė dalis jų turi kochlearinius implantus. Dirba 42 mokytojai: 50 proc. jų turi magistro laipsnį, 56 proc. – specialųjį išsilavinimą. Mokykloje mokoma latvių kalbos (sakytinės ir rašytinės), vartojama pirštų abėcėlė ir latvių gestų kalba. Švietimo pagalbą teikia psichologas, socialinis pedagogas, švietimo pagalbos centro specialistai, 8 mokytojo padėjėjai, sensorinio kambario asistentas, specialusis pedagogas, 2 gestų kalbos vertėjai, 2 socialinės karjeros specialistai, dirba net 4 slaugytojos, gydytojas pediatras ir psichiatras. Mokyklos misija – ugdyti klausos negalią turinčius vaikus specializuotoje mokymosi aplinkoje, ruošiant visaverčiam bendruomeniniam ir profesiniam gyvenimui. Latvijos mokytojai dalyvauja tarptautiniuose („Erasmus+“) ir respublikiniuose projektuose bei programose, siekia, kad jų mokykla taptų švietimo centru klausos negalią turintiems vaikams. Mums yra ko vieniems iš kitų pasimokyti!

 

Vilniaus universiteto mokslininkų teigimu, „klausos sutrikimas turi ilgalaikių padarinių vaiko ir jo šeimos gyvenimui. Labiausiai kurtumas veikia sakytinės kalbos raidą. Tai riboja kasdienį bendravimą, menkina mokymosi galimybes ir raštingumą, dėl to ne tik nukenčia vaiko mokymosi pasiekimai ir galimybė ateityje įsidarbinti, bet ir kyla psichosocialinių problemų“. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre organizuotas tarptautinis seminaras „Kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas bei klausos reabilitacija“ – svarus indėlis, keliant surdopedagogų, logopedų ir kitų specialistų, ugdančių kochlearinius implantus turinčių vaikų sakytinę kalbą, profesinį pasirengimą, o kartu ir sutrikusios klausos vaikų ugdymo(si) bei gyvenimo kokybę. Tai rodo ir seminaro refleksija: pasak renginio dalyvių, pranešimai buvo informatyvūs ir įdomūs. Ypač naudinga buvo praktiškai pritaikoma medžiaga: du trečdaliai dalyvavusiųjų išskyrė Austrijos MED-EL reabilitacijos vadovės Dianos Zegg pristatytas pagrindines strategijas, skatinančias kochlearinį implantą turinčio vaiko klausymąsi ir sakytinę kalbą, taip pat jos parodytus vaizdo įrašus su ugdomųjų veiklų pavyzdžiais vaiko namų aplinkoje. Nė vieno abejingo nepaliko MED-EL reabilitacijos produktų ir išteklių pristatymas – stalas su viešnios atvežtomis puikiai parengtomis metodinėmis ugdymo priemonėmis. Daugelis tik padūsavo, kad reikėtų viską greičiau išversti į lietuvių kalbą! Jei dar turime ambicijų realizuoti gerovės valstybės viziją, tai tikrai įvyks, juk kalbame apie pažeidžiamiausių visuomenės narių – specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų – ateitį!