Tarptautinio bendradarbiavimo renginys „Personalo mobilumo poveikis“ Nyderlanduose

Nyderlandų nacionalinė „Erasmus+“ agentūra birželio 13–15 d. organizavo Europos šalių bendradarbiavimo suvažiavimą-seminarą „Personalo mobilumo poveikis“ (angl. The Impact of Staff Mobility). Jame dalyvavo ir keturios Lietuvos atstovės: Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos projektų vadovė Rita Balsevičienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos projektų koordinatorė Edita Rumbutė (šio straipsnio autorė), Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Renata Pavlavičienė ir Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė Jurgita Melaikienė.

Nyderlandų nacionalinės „Erasmus+“ agentūros nuotrauka

 

Renginyje Zandvorte, Nyderlandų Šiaurės jūros mieste, jos įsiliejo į būrį dalyvių, kurie atstovavo savo šalių švietimo organizacijoms. Tai buvo projektų koordinatoriai, direktoriai, mentoriai ir kiti „Erasmus+“ entuziastai. Ši tarptautinė veikla ypatinga tuo, kad joje susibūrė visų švietimo lygių darbuotojai – nuo pradinių mokyklų mokytojų, kurie iš meilės Europos idėjai kuria „Erasmus+“ projektus, iki aukštojo mokslo profesorių, kurie prisideda prie tarptautiškumo strategijos Europoje formavimo. Visi galėjo dalytis savo matymu ir patirtimi su „Erasmus+“, vienas kitą papildyti ir mokytis vieni iš kitų.

„Erasmus+“ kontekste žodis „mobilumas“ turi judrumo, keliavimo mokymosi ir pažinimo tikslais prasmę. „Erasmus+“ mobilumo idėja ir praktika sujungia Europos švietimo bendruomenes, leidžia pažinti, dalytis gerąja patirtimi, siekti mokymo ir išmokimo kokybės, suteikiant tarptautiškumo lygmens ir prasmės.

 

Hagos taikomojo mokslo universiteto profesorius Josas Beelenas savo pranešime pabrėžė, kad mokytojų mobilumas yra profesinio tobulėjimo įrankis. Kiekvienas individas bendrojo lavinimo, profesinio mokymo mokykloje, universiteto akademinėje bendruomenėje turi projektuoti savo karjerą, atsižvelgdamas į tarpkultūrinių kompetencijų vystymosi svarbą. Vadinasi, siekti tarptautinio bendradarbiavimo veiklų ir taip kelti savo kaip specialisto kvalifikaciją. Šiuolaikinis mokytojas, dėstytojas privalo gebėti profesionaliai funkcionuoti daugiakultūrėje aplinkoje, adekvačiai elgtis, susidūręs su kultūrine įvairove, gebėti išreikšti save bendradarbiavimo procese su užsienio profesinės srities kolegomis. Tam ypač svarbūs užsienio kalbos įgūdžiai. Pilnavertis bendravimas yra įmanomas tik vartojant bendrą kalbą. Taigi anglų, kitų Europos ir ne Europos kalbų mokymasis yra raktas į aukštesnę profesinę savivertę, drąsą duoti ir semtis žinių iš kolegų europiečių. Valstybių prioritetu ir toliau turi išlikti investavimas į profesinį švietimo darbuotojų tobulėjimą per mobilumo veiklas, anglų kalbos tobulinimą. Kitu atveju, pastebi dr. J. Beelenas, didėja atotrūkis tarp švietimo sektoriaus personalo, kuris tobulina savo kvalifikaciją svetur, dalyvauja tarptautinėse veiklose, kitaip tariant, yra „mobilumo elitas“, ir tų kolegų, kurie renkasi ar dėl kitų objektyvių priežasčių lieka už mobilumo verpeto ribų. Profesinių gebėjimų ir iniciatyvumo prasme skirtumas yra ne pastarųjų kolegų naudai. Galėjimas greičiau ir sėkmingiau adaptuotis nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje, užsienio kalbų mokėjimas, veiksmingas bendravimas ir priėjimas prie informacijos resursų, orientavimasis tarptautinėje aplinkoje, drąsus kūrybiškumas, savarankiškumas ir tolerancija, empatija – tai tik keletas bruožų, būdingų moderniam, konkurencingam Europos mokytojui.

 

Hanze taikomojo mokslo universiteto profesorė Els van der Werf pabrėžė, kad švietimo organizacijos tarptautiškumo politika ir sėkminga praktika yra tiesiogiai susijusi su pedagoginiu personalu. Pedagogų bendruomenė yra ta sąsaja, kuri, būdama pakankamai pasirengusi, turinti struktūrišką suvokimą apie kompetencijų tobulinimą per tarptautines veiklas, siekianti teigiamo poveikio sau ir organizacijai, aprūpinta ištekliais mobilumui, gali atnešti trokštamų fundamentalių pasikeitimų. Nyderlandų nacionalinės „Erasmus+“ švietimo ir mokymo agentūros koordinatorė Petra de Greeve teigė, kad didžiausiam poveikiui pasiekti per personalo mobilumus reikalingas geras tarptautinių projektų planavimas. Būtina suprasti, kokie ištekliai yra pavaldūs organizacijai, kokių veiksmų reikės imtis, kokių konkrečių rezultatų reikia pasiekti (patobulėję mokytojai, kažko konkretaus išmokę mokiniai ir studentai, sukurtos elektroninės mokymo(si) priemonės, edukaciniai leidiniai, interneto platformos), kaip įgyvendinamas mobilumų projektas prisidės prie tikėtino pokyčio (išaugusių personalo ir besimokančiųjų kompetencijų, pasitikėjimo, suinteresuotų šalių glaudesnio bendradarbiavimo). Ir svarbiausias projekto planavimo akcentas – kokio pageidaujamo poveikio sieksime. Poveikio pavyzdžiai gali būti: aktyvus pilietiškumas, vienodos galimybės, įsidarbinimas, darbo produktyvumas.

 

Puikios renginio organizatorių ir pakviestų kalbėtojų įžvalgos, pasidalyta metodinė medžiaga bus naudojamos kaip ateities projektų gairės. Dalyvių diskusijos aktualiais projektų įgyvendinimo ir mobilumų poveikio klausimais padėjo artimiau susipažinti, užmegzti tarptautinius ryšius, suplanuoti bendrus projektus ateityje.

Tikėtina, kad svajonės apie didesnį „Erasmus+“ projektų personalo mobilumo poveikį pildysis. Daugiau tarptautiškumo, profesionalumo švietimo „kalvėse“ – mokyklose, profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose – didesnė Europos sanglauda, geriausia įmanoma švietimo praktika ir aukštesnis pasitenkinimas darbine veikla ir mokymusi.