Tarptautinė Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos konferencija „Anglų kalbos mokymas – su technologijomis ir be jų“

Informacijos gausa ir greitis dėl technologijų pažangos verčia imtis pokyčių ugdymo procese. Siekdami ugdymo kokybės, mokytojai kelia nemažai klausimų, susijusių su technologijų naudojimu pamokose: kokias technologijas taikyti, kaip dažnai, kurios yra veiksmingiausios mokant užsienio kalbos? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo anglų kalbos mokymo ekspertai, mokslininkai, mokytojai, dėstytojai ir studentai, susirinkę į tarptautinę konferenciją „Anglų kalbos mokymas – su technologijomis ir be jų“ (angl. „ELT – with and without technologies), kurią organizavo Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA) ir Lietuvos edukologijos universitetas. Dalyviai dalijosi mokslinių tyrimų išvadomis ir gerąja praktine savo darbo patirtimi. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 180 anglų kalbos mokymo specialistų iš Lietuvos ir daugiau nei 12 užsienio šalių.

 

Pranešimus skaitė kolegos iš Baltarusijos, Brazilijos, Bulgarijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos. Plenariniuose posėdžiuose savo įžvalgomis apie technologijų integraciją į ugdymo(si) procesą dalijosi šios srities ekspertai, konsultantai, knygų autoriai: Scottas Thornbury (Britų taryba), Russelas Stannardas (Noridžo kalbų mokymo institutas), Johnas Wolfas („Pearson“), Grzegorzas Spiewakas („Macmillan“) ir Jen MacArthur (JAV ambasada Lietuvoje, RELO). Pranešėjai teigė, kad tik sėkmingai derinant įvairius metodus ir technologijas naudojant tikslingai galima pasiekti pačių geriausių mokymosi rezultatų.

 

Tarptautinių konferencijų lektorius, dėstytojas, metodinių vadovėlių autorius, bendraautoris ir redaktorius S. Thornbury savo plenariniuose pranešimuose apžvelgė technologijų kelią į ugdymo procesą, paminėdamas ir betikslį jų taikymą. Pranešėjas auditorijai priminė, kad tiesioginis pokalbis yra susijęs su mąstymu, jausmais, emocijomis, o technologijos gali būti tik pagalbinė priemonė siekiant kokybiško ugdymo. Svarbu tiksliai žinoti, kuriai ugdymo problemai spręsti mokytojas pasitelkia technologijas. Interneto puslapio www.teachertrainingvideos.com įkūrėjas R. Stannardas pateikė praktinių patarimų, kaip pasitelkiant technologijas tinkamai naudoti metodą „Atvirkštinė klasė“ (angl. „Flipped Classroom“), kai mokiniai su nauja medžiaga susipažįsta namuose, o diskusijos ir praktinės veiklos vyksta klasėje. Anglų kalbos dėstytojas, konsultantas, projektų vadovas dr. G. Spiewakas kalbėjo apie faktorius, kurie daro didžiausią įtaką mokinių pažangai. Jis pateikė mokslinių tyrimų rezultatus, iliustruojančius teigiamų mokytojo ir mokinių santykių svarbą, kalbėjo apie bendravimo su mokiniais prasmę, atgalinio ryšio aktualumą ir įtaką mokymosi rezultatams. „Pearson“ leidyklos atstovas J. Wolfas pateikė pasiūlymų, kaip organizuoti pamokas, pritaikant metodus mokinių poreikiams, pabrėžė, kad tinkamas metodo parinkimas nereiškia „prisijungimo“ prie interneto ar „prisiregistravimo“ tam tikroje mokymosi platformoje. Pasak JAV ambasados RELO (angl. Regional English Language Office) atstovės J. MacArthur, itin svarbu mokinius išmokyti tam tikrų mokymosi strategijų, kurios padėtų jiems savarankiškai tobulėti ne tik klasėje, bet ir gyvenime. Pranešėja pristatė JAV Valstybės departamento siūlomus internetinius šaltinius, skirtus mokytojų profesiniam tobulėjimui, pateikė siūlymų, kaip skatinti mokinių motyvaciją ugdytis reikalingas kompetencijas.

 

Konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta 30 pranešimų, praktinių seminarų, stendinių pranešimų ir projektų pristatymų, per kuriuos kolegos dalijosi gerąja darbo patirtimi. Anglų kalbos mokymo specialistai pateikė sėkmingų pavyzdžių, kaip dirbti su moderniosiomis technologijomis: išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, internetiniais šaltiniais, edukacinėmis platformomis, kaip naudoti įvairiausius informacinių technologijų įrankius („Kahoot“, „Quizlet“, „Padlet“ ir kt.) ir aplinkas („Edmodo“, „ArcGIS online“, „Moodle“ ir kt.) mokant kalbos, integruojant kultūrinius aspektus ir ugdant erdvinį mąstymą. Pranešėjai pabrėžė, kad pasitarnauti gali tik protingai ir sąmoningai taikomos technologijos. Per konferenciją skambėję pranešėjų idėjos ir praktiniai patarimai įrodė, kad technologijos leidžia mokytojui paįvairinti ugdymo procesą, tačiau tai niekaip nemažina tradicinių, su technologijomis nesusijusių (angl. unplugged) metodų veiksmingumo.

 

Šią konferenciją organizuoti padėjo Britų taryba, JAV ambasada Lietuvoje, „Macmillan“, „Pearson“, „MM Publications“ leidyklos, Noridžo kalbų mokymo institutas (angl. Norwich Institute for Language Education, NILE). Konferencijos idėją parėmė ir Baltijos šalių egzaminų taryba (angl. Baltic Examination Board, BEB). Prie renginio sėkmės prisidėjo knygynas „Rotas“, suteikęs galimybę konferencijos dalyviams įsigyti naujausių leidinių.

 

LAKMA ir LEU dėkoja konferencijos pranešėjams, dalyviams, rėmėjams – visiems, kurie dalijosi savo įžvalgomis ir patirtimi. Tikimės, kad ši tarptautinė konferencija praplėtė mokytojų akiratį ir leido aiškiau suvokti technologijų ir įprastų mokymo(si) metodų derinimo galimybes.

 

Konferencijos medžiagą galima rasti LAKMA interneto svetainėje – www.lakmaonline.lt.

 

Eglė PETRONIENĖ

LAKMA prezidentė

Kristina URBONIENĖ

Šiaulių Didždvario g-jos anglų kalbos mokytoja, LAKMA valdybos narė