Tarp šviesos ir šešėlių, arba prisimenant Tėvą Stanislovą

Tėvas Stanislovas buvo mokytojas: ieškantiems, bet nerandantiems, alkaniems ir persisotinusiems, laimingiems ir nelabai, matyt, ir visiems, kuriuos jis sutikdavo arba kurie jį atrasdavo gyvenimo kelyje…

Seimas, „suvokdamas Tėvo Stanislovo indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, jo pastangas gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais ir ilgametę pagalbą socialiniame užribyje esantiems žmonėms“, 2018-uosius paskelbė Tėvo Stanislovo metais. Ir tai – tarsi žinia, kad šio žmogaus puoselėtos amžinosios vertybės – meilė, pagarba, atjauta, pasiaukojimas – priimtinos kiekvienam iš mūsų…

 

***

„Kas gyvenime svarbiausia? Išgyventi kuo daugiau laimingų akimirkų“, – teigė Tėvas Stanislovas. Besibaigiantys 2018-ieji padovanojo tokių akimirkų, ruošiant atvirukų komplektą „Tarp šviesos ir šešėlių“, skirtą Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Tai buvo tos akimirkos, kai mes, jo kūrėjos, pajutome sielos pilnatvę, išgirdome žodžių, užfiksuotų vaizdų ir emocijų sąšaukas, išvydome gyvenimo dermės raibuliavimą. Rodos, nieko atsitiktinio, viskas subrandinta laiko ir šiuo kūrybiniu darbu tiesiog išgryninta. Tėvo Stanislovo išmintingos, skaidrios ir sielą gydančios mintys, fotografijose užfiksuotas gimtojo Radviliškio miestelio saulėlydžių ir saulėtekių šviesos bei šešėlių žaismas, tekstų dialogiškumas, forma turiniui perteikti.

 

Šio kūrybinio darbo tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tėvo Stanislovo asmenybę, veiklą ir kūrybą, ieškant sąlyčio taškų ir susiejant su šių dienų žmogaus būtimi bei asmenine patirtimi; ugdyti mokinių kūrybiškumą panaudojant menines, vaizdines ir informacines priemones bei skatinant saviraišką; puoselėti krikščioniškąsias vertybes ir nuostatas per meninę raišką ir komunikaciją. Tokios šviesios asmenybės kaip Tėvas Stanislovas skatina visuomenę, jos narius susimąstyti apie žmogaus paskirtį žemėje, gyvenimo tikslo ieškojimą, šviesių ir prasmingų akimirkų įprasminimą.

 

Kūrybinės grupės narės – Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokytojos Jolanta Kvedarienė (maketavimas), Gitana Abromikienė (fotografijos), Laima Verbickienė (tekstai) – siekė pasibelsti į jauno žmogaus širdį ne tik Tėvo Stanislovo mintimis, bet ir savo apmąstymais, pasaulio matymu ir žodžio, fotografijos ir medijų sinteze.

Atvirukų komplektas „Tarp šviesos ir šešėlių“ kaip metodinė priemonė gali būti naudojamas lietuvių kalbos, dailės, informacinių technologijų, etikos, tikybos, pilietinio ugdymo pamokose. Žmogaus siela – jo darbai. Svarbiausia ne tai, kiek mes darome, o tai, kiek meilės į tuos veiksmus įdedame.

 

***

Mykolas Algirdas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas) gimė 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškyje, geležinkelių tarnautojo šeimoje. Mokėsi Radviliškio pradinėje mokykloje, vėliau – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Besimokydamas gimnazijoje, jaunuolis apsisprendė pasirinkti vienuolio kelią. 1936 m. vasarą, baigęs gimnaziją, jaunasis Mykolas Algirdas išvažiavo į Plungės mažųjų brolių kapucinų, pasižymėjusių griežtais neturto įžadais, vienuolyną.

 

1944 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis gelbėjo žydus. Kadangi po karo, kunigaudamas ir sakydamas pamokslus, ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietų valdžios įtakai, nebendradarbiauti su jos represinėmis struktūromis, remti antisovietinį pasipriešinimą, 1948 m. jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje, apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas, kalėjo Intoje. Grįžęs į Lietuvą, dvasininkas vėl buvo suimtas, įkalintas gulage. Tėvas Stanislovas platino draudžiamą literatūrą, viešai rėmė sovietų valdžios persekiojamus asmenis.

2005 m. birželio 5 d. Tėvas Stanislovas Paberžėje aukojo paskutines savo gyvenime šv. Mišias.

 

Parengta pagal mokytojų Gitanos Abromikienės, Laimos Verbickienės, Jolantos Kvedarienės laišką