Švietimo įstaigų vadovai nuo šiol skiriami penkerių metų kadencijai

Švietimo įstaigų vadovų kadencijos apribojamos penkeriems metams, jų veikla vertinama kasmet, o metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai – tokie nauji, skaidrumą skatinantys pokyčiai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų laukia įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms.

Ši nauja sistema galioja visų švietimo įstaigų, pradedant ikimokyklinėmis, vadovams. Siekiant užtikrinti personalo išteklius taip pat kuriamas Švietimo įstaigų vadovų rezervas.

Švietimo įstaigų direktorių Lietuvoje yra beveik trys tūkstančiai.

 

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė

Aš ne prieš. Apmąsčiau tai iš visų pusių. Mano tikslas – sukurti gerą mokyklą! Bet penkeri metai yra per mažas laiko tarpas, kad galėtum mokykloje įgyvendinti tai, ką sumanei. Tikrai per mažas. Ir neteisinga, kad bet kuriuo atveju, nežiūrint į tai, kaip gerai bebūtum vadovavęs, vėl turi eiti į konkursą… Naujas vadovas tavo darbų netęs. Pradės savus…

 

„Atsisakyta iki šiol buvusios vadovų atestacijos, kuri kėlė nemažai klausimų dėl skaidrumo. Dabar švietimo įstaigų vadovų skyrimas ir vertinimas bus skaidresnis, atvers daugiau galimybių šias pareigas užimti tinkamai pasirengusiems ir kvalifikuotiems žmonėms. Aiškiau apibrėžiama jų atsakomybė, kvalifikaciniai ir moraliniai reikalavimai. Norėdami užtikrinti žmogiškųjų išteklių pasiūlą, ypač į atokesnėse vietovėse esančias įstaigas, siūlome sukurti Švietimo įstaigų vadovų rezervą, kuriame „cirkuliuotų“ galimi įstaigų vadovai“, – vadovų skyrimo tvarkos pokyčius vardija švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

 

Panevėžio r. Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis

Nemanau, kad kadencijų sistema yra bloga, bet ar ji tinkama Lietuvai – tai didelis klausimas. Nesu tikras, ar būsime vertinami adekvačiai. Vienus vertins Švietimo ir mokslo ministerija, kitus – savivaldybės. Visur veikia politiniai vėjai. Be to, Lietuvoje vis dar daug kas priklauso nuo giminių, savų, pažįstamų ir pan. Sunkiai įsivaizduoju, kaip bus vertinama ir vadovų veikla? Mokyklose siaubingai trūksta mokytojų ir vadovai nuolat susiduria su šia problema. Per 5-erius metus turime parodyti gerus rezultatus, o kaip vadovas gali užtikrinti kokybę, jeigu net neturime su kuo dirbti? Neturime ką motyvuoti? Žinoma, vadovų lygis taip pat labai įvairus. Stiprieji tikrai išlaikys savo darbo vietą. Nemanau, kad atsiras daug naujų vadovų pozicijas norinčių užimti žmonių. Pavyzdžiui, pažįstu puikų mokytoją, kuris galėtų kandidatuoti į vadovus, bet tikrai to nedarys. Anot jo, o jei nepavyks, kur atsidursiu po 5-erių metų?

Kadencijos reikalingos, kasmetinis vertinimas taip pat. Bet:

• Ar užteks skaidrumo vertinant vadovus?
• Ar neatsiras kriterijus – lojalumas ir prisitaikėliškumas?
• Turi būti labai aiškūs, visoje šalyje vienodi kasmetinio vertinimo kriterijai.

Ir klausimas, kas iki šiol trukdė steigėjui keisti vadovus, jei jie prastai dirbo? Vadovų atestacija, įstaigų reorganizacija, mokyklų tinklo tvarkymas buvo ir yra steigėjo rankose. Vertinimui diriguos ne vieną dešimtmetį „dirbantys“ valdininkai, už mokyklos veiklos kokybę atsakomybės iki šiandien vis dar neprisiimantys žmonės.

Gerai dirbančioms mokykloms labai trūksta savarankiškumo. O dabar vadovams savarankiškumo dar sumažės.

 

Pasibaigus kadencijai, mokyklos vadovas vėl galės dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar 5 metams tapti vadovu. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Jeigu vadovas per savo 5 metų kadenciją bus įvertintas gerai ir labai gerai, jam nebereikės vertintis kompetencijų pakartotinai, galės iš karto eiti į antrą etapą – konkursą.

Papildytas Švietimo įstatymas nustato, kad būsimas ir dirbantis švietimo įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Daugiausia pakeitimų numatoma vadovų vertinimo sistemoje: veikla bus vertinama kasmet, metų veiklos ataskaita bus skelbiama viešai, vadovo rezultatus galės matyti ir apsvarstyti visa bendruomenė, mokyklos taryba ir savivaldybės taryba.

 

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas

Žiūriu neigiamai, nes penkeri metai yra per menkas laiko tarpas, kad galėtum mokykloje ką nors nuveikti. Jeigu ateina naujas direktorius, tarkime, jam reikia metų susipažinti, prisitaikyti. Tada tik prasideda tikroji jo, kaip vadovo, kūryba. Ir atsiranda laikinumo jausmas. Tai žmogiška. Manau, ne visiems direktoriams užteks ryžto. Sakote, yra galimybė vėl dalyvauti konkurse? Taip. Bet yra ir galimybė nelaimėti.

 

Pasak viceministro, atsiradus kadencijoms nesumažėtų kandidatų į mokyklų vadovus, ypač į atokesnėse vietovėse esančias įstaigas. Sukurtas Švietimo įstaigų vadovų rezervas bus visų galimų vadovų bazė, į kurią pateks keturios asmenų grupės:

1. Tie, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso nelaimėjo ar jau baigė 5 metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas.
2. Pageidaujantys tapti švietimo įstaigos vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų. Pavyzdžiui, studijuojantys vadybą ir turintys pedagoginės praktikos. Pasimokę jie galės įsivertinti kompetencijas ir dalyvauti konkurse.
3. Vadovai-mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams. Mentorius skirs savivaldybė pagal tai, kurioje srityje žmogus turi daugiausia patirties.
4. Tie pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

 

Redakcija