Švietimo ekspertai: Lietuvai reikalinga integrali elektroninė mokymosi sistema

Vis dar išliekant neaiškiai naujų mokslo metų organizavimo tvarkai, švietimo ekspertai įsitikinę: iš anksto reikia ruoštis kombinuoto ugdymo scenarijui. Jie teigia, kad sklandžiam tokio ugdymo procesui užtikrinti reikalingas integralus technologinis sprendimas mokykloms.

Netylant kalboms apie vienodos elektroninės mokymosi sistemos kūrimą Lietuvoje, švietimo bendruomenė diskutuoja, kokia ji turėtų būti.

Padėjo išankstinis pasirengimas

 

Vienas iš dažniausiai įvardijamų nuotolinio ugdymo iššūkių – mokymosi proceso organizavimas skirtingose platformose. Pamokos įvairiose aplinkose ne tik blaškė moksleivių dėmesį, bet ir apsunkino mokytojų darbą. Tik mokyklos, kurioms elektroninės mokymosi sistemos jau pažįstamos ne vienerius metus, nuotolinio mokymosi pradžioje išvengė streso.

„Šalyje prasidėjus nuotolinio mokymosi procesui, nebuvo jokios panikos – mes jau kelis metus ruošėmės nuotolinio ugdymo galimybėms. Nuotolinis mokslas iššūkiu tapo tik tai daliai pedagogų, kurie netikėjo, kad mokymasis namuose kada nors gali tapti realybe“, – sako Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė akcentuoja, kad institucijai svarbu kuo greičiau pasirinkti visuotines platformas.

„Rinkomės nuotolinio ugdymo platformą, kurią naudosime pateikdami ugdytiniams mokomąją medžiagą, bendraudami, konsultuodami, testuodami ir vertindami. Taip pat aplinkas, kurios bus reikalingos elektroninių užduočių skyrimui ar generavimui bei grįžtamajam ryšiui gauti“, – pasakoja R. Filončikienė.

Vienodos daugiafunkcės sistemos idėja

 

Anot švietimo ekspertų, norint sumažinti chaotišką mokymosi procesą šalyje, reikalinga vienoda elektroninė sistema. Ji turėtų susieti rinkoje esamus elektroninio švietimo produktus, kad atlieptų visus mokyklos bendruomenės poreikius vykdant fizinį ir nuotolinį ugdymą. Šioje sistemoje turėtų veikti tarpusavyje integruotos lyderiaujančios virtualios mokymo aplinkos, elektroniniai dienynai, elektroninio ugdymo turinio pateikimo platformos bei kiti plačiai naudojami įrankiai, su kuriais mokytojai įpratę dirbti.

R. Filončikienė mano, kad jei tokia integruota sistema egzistuotų Lietuvoje, ją naudotų visos mokyklos. Gal ne kaip vienintelį mokymo įrankį, bet kaip pagrindinį.

 

Daugiau nei penkerius metus mokymosi sistemas administruojančios TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad įmonės pagrindinis tikslas – palengvinti darbą švietimo bendruomenei.

„TAMO grupė siekia vis papildyti mokymosi platformą naujomis funkcijomis, integruoti lyderiaujančius elektroninio švietimo sprendimus. Nuolat ieškome partnerių tarp esamų mokomojo turinio ir kitų reikalingų elektroninių įrankių kūrėjų, kad užtikrintume kuo sklandesnį, patogesnį, laiką taupantį mokymosi procesą bei kurtume bendrą sprendimą mokyklai“, – sako E. Jasalinis.

Jo teigimu, dideliu žingsniu bendrumo link tapo partnerystė su ugdymo turinio leidėjais bendra Lietuvos-Rusijos-Olandijos leidykla TEV, UAB „Baltų lankų“ vadovėliai, leidyklomis „Briedis“, „Didakta“. Tik prasidėjus nuotoliniam mokymui ir į TAMO sistemas perkėlus leidyklų mokomąją medžiagą, jau pirmąją savaitę informacija peržiūrėta daugiau nei 0,5 mln. kartų.

 

Skeptiškai vertindamas vienodos naujos mokymosi sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybę, V. Bacys siūlo leisti mokytojams nuspręsti, kokią tokios sistemos dalį šie norėtų naudoti savo veikloje.

„Kai kurios Vakarų Europos šalys turi sukurtas vienodas elektronines švietimo sistemas, kuriose tarpusavyje sąveikauja įvairios platformos, o mokytojai turi teisę pasirinkti: naudoti visas jos galimybes ar tik mažą gabaliuką“, – pristato V. Bacys.

Jam pritaria E. Jasalinis teigdamas, kad tikslu turėtų tapti rinkoje esančių sprendimų integravimas bei naudojimasis, o ne visiškai naujų sistemų kūrimas.

Reikalinga abipusė komunikacija

 

Švietimo ekspertai akcentuoja bendravimo ir grįžtamojo ryšio svarbą pamokoms vykstant nuotoliniu būdu.

„Mokymasis turi daugybę komandinio žaidimo elementų, tad pamokoms vykstant elektroninėje erdvėje, svarbu išsaugoti grįžtamąjį ryšį, socialinę sąveiką: tarp moksleivių, tarp mokytojų, mokyklos bendruomenės“, – dar vieną elektroninei mokymosi platformai reikalingą funkcionalumą pristato V. Bacys.

 

Jam pritaria R. Filončikienė sakydama, kad integravus bendravimo funkciją elektroninėje mokymosi platformoje, moksleiviai galėtų bendrauti su klasės draugais ir su dėstančiais mokytojais toje pačioje aplinkoje.

Svarbus duomenų saugumas ir konfidencialumas

 

Ugdymui iš mokyklos suolo persikėlus prie ekranų, patyčios taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Prisidengę kai kurių bendravimo platformų suteikta galimybe išsaugoti anonimiškumą, moksleiviai įgavo laisvę tyčiotis iš klasės draugų neatskleisdami savo tapatybės.

„Norėdami integruoti bendravimo funkciją savo sistemose, ieškome patikimų partnerių, kuriems, ne mažiau nei mums, svarbūs saugumo ir autentifikavimo reikalavimai. Matėme, kaip mokytojams ir moksleiviams trūko tiesioginio kontakto – jau per pirmąjį mėnesį integruotą virtualių susitikimų platformą „Microsoft Teams“ išbandė daugiau nei keli tūkstančiai vartotojų“, – pristato E. Jasalinis.

 

Jis akcentuoja, kad elektroninių mokymosi sistemų valdytojams labai svarbu užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir jautrios asmeninės informacijos konfidencialumą.

„Sistemų kūrėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių bei garantuoti jų sistemose esančios informacijos saugumą“, – kalba E. Jasalinis, pridurdamas, kad TAMO grupė atsakingai rūpinasi duomenų saugumu: kiekvienas vartotojas naudojasi asmenine paskyra, gali matyti tik savo duomenis. Informaciją įmonė saugo aukščiausius saugumo reikalavimus bei TIER III standartus atitinkančiuose duomenų centruose, sistemingai daro atsargines duomenų kopijas, saugosi nuo programišių atakų.

 

UAB „Publicum“ inf.