Švietimas Europos Sąjungos klausimais

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lapkričio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko forumas „Įvairiapusis moksleivių švietimas ir ugdymas Europos Sąjungos klausimais Lietuvoje: ką nuveikėme iki šiol ir ko reikia rytdienai?“, jame aptarta dabartinė švietimo Europos Sąjungos (ES) klausimais Lietuvoje situacija, kalbėta apie tai, kaip sustiprinti europinį ugdymą ir švietimą Lietuvos mokyklose. Per pastaruosius metus atnaujinta mokymo apie ES metodika, atlikta profesionali analizė apie esamas formalaus ir neformalaus švietimo ES klausimais spragas, organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursai mokytojams.

 

Renginio pradžioje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasakojo apie Korko, antro pagal dydį Airijos miesto, universitete vykusią diskusija apie ES ateitį – mieste tai buvo svarbus įvykis. Susirinko šviesuomenė – politikai, valdininkai, intelektualai. Vyko neformalus bendravimas, kur pagrindinius vaidmenis atliko studentai, kalbėję apie konkrečius dalykus – mokesčius, užsienio politiką, balsavimo teisę ir pan. Ministrui stebint renginį kilo mintis, kodėl to negalima padaryti Lietuvoje? Mažesniuose miestuose, ne Vilniuje ir Kaune, tokie renginiai žmonėms įdomūs, nes jų nėra daug, jais siekiama ne tik suteikti žinių, bet ir formuoti naują mentalitetą, kad piliečiai būtų neabejingi šalies likimui apskritai, ne tik kalbant apie ES. „Prabėgus metams matome bendradarbiavimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) reikalingumą, prasmę ir pridėtinę vertę. Mūsų tikslas – aprūpinti naujausia informacija apie pokyčius, nes apie įvykius reikia žinoti „šviežiai“, ne istoriškai. Tada įtrauksime jaunus žmones, jie žinos, už ką atsakingos yra įvairios institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija, kokia jų prasmė“, – kalbėjo L. Linkevičius.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pastebėjo, kad 2003–2004 m. jaunimas prisidėjo prie Lietuvos pasirinkimo įstoti į ES, buvo tarp entuziastų, kurie suvokė atsiveriančias galimybes tobulėti, augti, būti atviriems, pasirinkimą save realizuoti tokiu būdu, kuris veda į kūrybiškumą, didesnę vertę. Už teorines žinias, kurias mokiniai gauna, daug svarbesnė yra praktinė patirtis – tokių galimybių mokykloms būtų galima suteikti daugiau. Bendrųjų programų atnaujinimo gairės atvers daug galimybių praktiškai rengiant mokymo priemones, vadovėlius, keliant mokytojų kvalifikaciją ir kompetencijas. ES parama šiai veiklai yra didžiulė, be jos šių dalykų įgyvendinti nepavyktų.

 

Agnės Jankauskaitės nuotraukos

Esamos situacijos analizė ir rekomendacijos

 

VšĮ „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė pristatė ES temų dabartinėse ugdymo programose analizę ir rekomendacijas dėl jų įtraukimo į atnaujinamas ugdymo programas: „Teigiamai vertiname tai, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) inicijavo nuoseklų ES klausimų integravimą į bendrąjį ugdymą. Vasarą susitikome su ŠMSM atstovais, šią analizę parengėme kartu su Arminu Varanausku. Manau, kad ji – pačiu laiku. Šiuo metu yra parengtos bendrųjų programų atnaujinimo gairės, ketinama atnaujinti ugdymo turinį, kuris jau gerokai paseno. Tikimės, kad ateityje jis nebus atnaujinamas kas 10 metų, nes pokyčiai vyksta daug greičiau ir tai bus reguliari ugdymo turinio peržiūra, ne tik ES, bet ir kitų klausimų, ypač socialinių mokslų.“ Pasak J. Akromienės, nepaisant to, kad visuomenės pasitikėjimas ES yra didelis, vis dar nematome savęs aktyviais veikėjais. Iki šiol visuomenė (įskaitant ir jaunimą) mato save kaip naudos, paramos gavėjus (tai yra pasyvus požiūris), o ne kaip galinčius daryti pokyčius. Rengdami analizę jos autoriai apžvelgė įvairius švietimo ir strateginius dokumentus, organizavo diskusijas su mokiniais ir mokytojais, suinteresuotų organizacijų ir institucijų atstovais. Analizėje pateiktas indikatyvus ES klausimų ir temų sąrašas, kuris gali būti koreguojamas ir keičiamas, daugiausia dėmesio kreipiant į aktualijas, nes iki šiol dažniausiai mokyklose ES temos pristatomos tik kaip faktai, duomenys, kurių mokiniai neįsimena. Analizėje pateikti ir integravimo, kaip būtų galima pateikti vienas ar kitas temas, pavyzdžiai.

 

Rekomendacijos – tai praktiniai žingsniai, kaip galėtų būti įgyvendinti tikslai, numatyti šioje analizėje ir bendrųjų programų atnaujinimo gairėse. Siūloma į šias rekomendacijas žiūrėti integruotai, tai kompleksinis paketas, būtinas norint, kad ES klausimai bendrajame ugdyme būtų pateikti ir aktualizuoti, visos jos turėtų būti įgyvendinamos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduojama atnaujinant ugdymo turinį numatyti programą / modulį, skirtą praktinei veiklai; plėtoti ir remti neformaliojo švietimo ES temomis veiklas, projektus ir iniciatyvas; ugdymo programose aiškiau ir dažniau brėžti konkrečias sąsajas su ES; integruoti darnaus vystymosi temas į vidurinio ugdymo programas ir susieti jas su ES; statines ES temas integruoti į atskirų dalykų (ar sričių) ugdymo programas, susiejant jas su konkrečiomis dalykinėmis temomis ir aktualizuojant. ŠMSM kartu su pedagogų rengimo centrais turėtų įgyvendinti ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą (-as) mokytojams. Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) siūloma inicijuoti organizacijų, dirbančių su ES temomis, tinklo kūrimą, viešinti ES ir Lietuvos aktualijų apžvalgą, geruosius formaliojo ir neformaliojo švietimo apie ES pavyzdžius žiniasklaidoje, švietimo bendruomenei skirtuose portaluose, renginiuose, kartu su Užsienio reikalų ministerija inicijuoti reguliarios ES ir Lietuvos aktualijų apžvalgos mokytojams rengimą, nurodant, į kuriuos dalykus ir kokias temas galima ją integruoti. Visoms trims minėtoms institucijoms kartu rekomenduojama finansuoti elektroninio nemokamų įrankių rinkinio, kuris būtų lengvai pritaikomas klasėje pristatant ir analizuojant ES temas, parengimą.

Visa ši analizė (analitinė dalis, išvados) yra viešai prieinama internete čia.

„Mano Europa“

 

VšĮ „Nectarus“ mokymų vadovas Laimonas Ragauskas pristatė metodų rinkinį „Pažink Europą“: „Tai puikus aptartų rekomendacijų pavyzdys, sukurtas 2012 m., buvo naudojamas, mokytojai išmokyti su juo dirbti, o dabar atnaujintas, nes keitėsi nuorodos, duomenys, prisidėjo naujų temų. Rinkinys susideda iš keturių teminių blokų: „Kodėl susikūrė ES, kuo ji svarbi?“, „Kaip veikia ES? Sprendimų priėmimas, Lietuvos vaidmuo“, „Kaip piliečiai gali dalyvauti ES?“, „ES galimybės jaunimui“. Šiuo rinkiniu siekiama sudominti jaunus žmones Europos Sąjunga ir padėti jiems susiformuoti argumentuotą ir faktais grįstą nuomonę, suteikti idėjų, kaip galima dirbti su jaunimo grupėmis temomis, susijusiomis su ES, tobulinti ES švietimo / ugdymo / informavimo srityje dirbančių asmenų metodinę kompetenciją (per mokymus). Daugelis metodų yra interaktyvūs, kviečia diskutuoti, reflektuoti, dirbti individualiai ir grupėse, naudoti korteles, vizualinę medžiagą. Metodus mokytojai gali koreguoti pagal poreikį.

 

Kuriant metodų rinkinį, remtasi neformaliojo ugdymo principais ir praktika, atrenkant turinį, orientuojamasi į 14–19 metų jaunimą, rinkinio turinys turi būti nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, daugiausia pritaikytas darbui grupėse, jis praturtina metodų įvairovę, bet neatsako į visus klausimus, suteikia laisvę improvizuoti ir adaptuoti siūlomus metodus. Rinkinį sudaro 22 metodai: 8 metodai įvadui į temą, 9 „pagrindiniai“ metodai, 5 metodai aptarti, apibendrinti temai. Šis rinkinys ypatingas tuo, kad tai nėra vadovėlis apie istoriją ar faktų įsiminimą, metodai skatina interakciją grupėje ir yra skirti asmeninei nuostatai formuotis, ragina atrasti asmeninį ryšį su Europos Sąjunga. Rinkinį galima rasti internete (čia) – pasirinkti temą, atsirinkti metodus pagal laiką, grupę, erdvę. L. Ragauskas kvietė bandyti metodus, juos adaptuoti, galbūt sukurti savo variantą, dalytis patirtimi, informavo, kad, 2021 m. atsinaujinus ES programoms jaunimui, metodinis rinkinys bus atnaujintas.

 

Švietimas ES klausimais reikalingas tam, kad žinotume, kas vyksta ES ir kaip jos teisėmis, laisvėmis galime pasinaudoti, kurdami nepriklausomą Lietuvą – skambėjo viena iš renginyje išsakytų minčių. Forumą inicijavo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius. Šių ministerijų bendradarbiavimas prasidėjo prieš metus, 2018 m. spalį tuometinei švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui pasirašius deklaraciją dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo ES klausimais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *