Sveikatingumas ir asmens gerovė – sritis, kurią privaloma ugdyti(s) šiuolaikiniams vaikams

Dauguma mūsų skubame ir lekiame per gyvenimą. Pasitaiko pervargimo, perdegimo momentų, prastėja savijauta ar puola įvairios ligos. Matydami pavargusius tėvus ar mokytojus, vaikai suvokia tai, kaip normalią savijautą. Nors sveikatingumas ir asmens gerovė nėra dėstoma kaip atskira disciplina mokyklose, vis daugiau tarptautinių tyrimų bei projektų tai įtraukia į prioritetus, formuojant kokybišką pilnavertės šiuolaikinės asmenybės ugdymą(si).

Kaip padėti vaikams ugdyti(s) šias kompetencijas, pataria tarptautiniame projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujančios pradinio ugdymo pedagogės.

 

„Augindami vaikus, mes norime, kad jie būtų pajėgūs įveikti iššūkius, sveiki ir energingi, empatiški, įsitraukę gyvenimo dalyviai, gebėtų suprasti, priimti kitus ir augtų pilnaverčiais piliečiais, norinčiais ir galinčiais užimti savo vietą gyvenime“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Gera savijauta – neatsiejama nuo akademinių rezultatų

 

Airių inicijuotos tarptautinės programos „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ koordinatorius Mikey Prout pabrėžia, jog per pastaruosius keletą metų vis daugėja vaikų mokyklose su įvairiomis nerimo problemomis. Šios problemos turi neigiamos įtakos vaikų gebėjimui išnaudoti savo potencialą, mažina norą bei motyvaciją mokytis bei kelia elgesio problemų. Todėl vaikų asmeninė gerovė yra itin svarbi: kai vaikai yra laimingi ir gerai jaučiasi mokykloje, jiems pavyksta geriau išnaudoti visas savo galimybes, užmegzti darnius santykius su aplinkiniais, siekti savo tikslų.

 

„Mokytis sveikos gyvensenos yra būtina, norint gerinti savo savijautą, bei emocinę būklę. Todėl svarbu jau nuo mažumės vaikams rodyti tinkamą pavyzdį, kaip pasiekti, kad jaustumėmės emociškai ir fiziškai gerai. Ugdymo procese nuolat akcentuojame, jog tai kelių svarbių dedamųjų visuma: kalbame ne tik apie fizinį aktyvumą, bet ir sveiką mitybą, emocinę gerovę, atsakingumą. Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke, primindami vaikams gryno oro naudą. Dažnai kalbame apie gamtos tausojimą“, – pasakoja pradinio ugdymo mokytoja Rūta Andreikėnaitė.

 

Emocinė ir socialinė gerovė – pagrindas stiprios asmenybės augimui

 

Nors socialiniai įgūdžiai nuolat formuojami ugdymo įstaigose, daugumą iš jų vaikas jau atsineša iš savo patirties šeimoje. Vaikai mokosi iš aplinkoje esančių pavyzdžių, dažniausiai kopijuodami matomą elgesį. Tėvai, kiti šeimos nariai, giminaičiai ar draugai tam turi itin daug įtakos. Šiuolaikinius vaikus taip pat formuoja ir kompiuteriniai žaidimai, filmai, televizija. Savo ruožtu, tėvai, kontroliuodami savo emocijas, natūraliai moko vaikus elgtis socialiai. Taip pat, stebėdami jo gyvenimą virtualiame pasaulyje, domėdamiesi jo pomėgiais ir veikla, gali užkirsti kelią didelių bendravimo problemų pasireiškimui.

 

„Mokykloje vaikai mokosi pažinti jausmus, o vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – „kaip tu jautiesi?“. Pradinukui dar sunku kalbėti apie savo jausmus, juos tinkamai įvardyti. Todėl mokykloje nuolat plečiamas žodynas, mokiniai susipažįsta su įvairiausiomis emocijomis, mokosi jas atpažinti. Taip pat, svarbu kalbėti ir apie problemų sprendimą: jei vaikas jų nesprendžia pats, o nuolat prašo suaugusiųjų įsikišimo, ilgalaikėje perspektyvoje vaikas taps vis labiau savimi nepasitikinčiu, negebančiu priimti sprendimo. Todėl mokome vaikus nusiraminti, apgalvoti kilusią situaciją ir kaip dėl to jaučiasi pats bei aplinkiniai. Tada, sugalvojus sprendimą, kuris nežeidžia aplinkinių, jį įgyvendinti. Tai sudėtingas procesas, tačiau skatindami vaiką savarankiškai spręsti problemas mes stipriname jo asmenybę, todėl rekomenduojame ir tėvams mokyti vaikus to paties namuose kylančiose situacijose“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja R. Jurgelevičienė.

 

Netinkamai išreiškiamas pyktis dažnai sukelia konfliktus, todėl svarbu mokytis suprasti, jog pyktis – natūralus jausmas, tik reikia mokėti jį reikšti tinkamais būdais. „Kilusį impulsyvų pyktį pirmiausia mokome vaikus nukreipti nuo impulsyvaus sprendimo ar atsako. Galima pasiūlyti vaikui tiesiog ramesnes veiklas: piešimą, meditaciją arba atvirkščiai – susijusias su sportu ir fizine „iškrova“. Skirtingų pratimų metu vaikai mokosi atsipalaidavimo, susikaupimo, kvėpavimo pratimų. Jie noriai įsijungia į šią veiklą“, – pasakoja „Erasmus+“ projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujanti R. Andreikėnaitė.

Fizinis aktyvumas – viena iš būtinų sąlygų

 

Mokykloje vaikai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį. Čia jie turėtų jaustis kaip namuose, todėl svarbi ne tik emocinė, bet ir fizinė savijauta. „Didelę laiko dalį vaikai sėdi, dirba protinį darbą ir judėjimas yra būtinas, norint pailsinti protą bei prasimankštinti. Pradinių klasių vaikai dar auga, formuojasi jų stuburas bei laikysena. Sveika gyvensena svarbi augant jaunam organizmui.

 

„Su mokiniais nuolat kalbame, kad judėjimas neturi būti sunkus ar nuobodus, jis gali būti ir linksmas bei atpalaiduojantis. Pasitelkiant žaidimą, vaikai ne tik būna fiziškai aktyvūs, taip jie mokosi pažinti savo kūną, raumenyną“, – pastebi R. Andreikėnaitė.

„Iš stažuotės Airijoje parsivežiau labai puikių pavyzdžių, skatinančių ne tik fizinį aktyvumą, bet ir vaikų kūrybiškumo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kuriuos taikome mokykloje: praktikuojant jogą, vaikams rodau įvairių pozų nuotraukas, kai kurios pozos gana sudėtingos arba joms atlikti reikalinga pora, tačiau vaikai puikiai su tuo susitvarko. Dažnai įvairius pratimus vaikams perteikiame per vizualizaciją bei asociacijas: pasakojame, kad dabar jie turi atsistoti kaip skorpionai, arba įsivaizduoti, kad yra koalos ir leidžiasi nuo šakos pasiimti maistą, o iš tiesų vaikai tiesiog stovėdami rankomis bando pasiekti pėdas. Net ir vaikai savo galvelėje turi daugybę skirtingų minčių, tai įrodo jų dažnas šokinėjimas nuo minties prie minties, joga padeda atsikratyti įtampos ir nuraminti tą šokinėjantį padarėlį smegenyse, kuris vis galvoja, kokių darbų dar neatliko arba, ką dabar turėtų padaryti“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Gintarė Liorančaitė.

Tarptautinė patirtis – tie patys iššūkiai

 

„Erasmus+“ sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinančioje programoje dalyvauja ir patirtimi dalijasi pedagogai bei administracijos darbuotojai iš penkių šalių: Airija, Turkija, Portugalija, Ispanija ir Lietuva. Projekto tikslas – plėtoti iniciatyvas, diegti ugdymo įrankius bei veiklas, skatinančias darbuotojų ir mokinių gerovę mokyklose pagal sąmoningumo suvokimo, jogos, kovos su patyčiomis, meditacijos, draugystės ir atsparumo stiprinimo kryptis. Stažuotėse per du metus dalyvauja 15 Šiaurės licėjaus pedagogų.

 

„Šiaurės licėjaus“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Zita

    Daug sveikesni ir dėl to laimingesni būtų užaugę,jei nuo mažens jiems fizinio lavinimo ir kultūros pamokose būtų naudojamas ,,Cantienica“ metodas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *