Svarbiausias ateitininkų tikslas – ugdyti save

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

2020-ieji – Ateitininkų metai

Ateitininkai – lietuviška, mūsų šalyje ir išeivijoje veikianti katalikiška jaunimo organizacija, kurios misija – „vadovaujantis katalikiška pasaulėžiūra, ugdyti patriotiškai nusiteikusius jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai prisidėti prie religinės, visuomeninės, kultūrinės, intelektualinės bei pilietinės veiklos“. Kadangi LR Seimas 2020-uosius paskelbė ateitininkų metais, atsižvelgiant ir vertinant ateitininkų istorinį indėlį atkuriant ir puoselėjant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei išsaugant lietuvybę, šiemet planuota daug įvairių renginių, deja planus teko keisti ir susitikimus bei veiklas perkelti į virtualią erdvę: balandžio 20 – gegužės 8 d. vyko Moksleivių ateitininkų nuotolinė akademija (MANA) 8–12 klasių mokiniams ir studentams. Kiekvieną savaitės darbo dieną siūlyta prisijungti prie skirtingų MANA’20 rubrikų. Iš viso jų buvo 4: „Ateitį regim jau šiandien“ (kviečianti susipažinti su šiandienos ateitininkijos asmenybėmis), „Ateitį kurkime“ (kultūriniai vakarai, skirti kūrybai), malda ir „Studijų mugė“ (studentai ateitininkai mokiniams pasakojo apie pasirinktas studijas, aukštąsias mokyklas). Be to, ateitininkai nusprendė jungtis prie platformos „Stiprūs kartu“ – savanoriauti ir padėti tiems, kam dėl karantino labiausiai reikia įvairios pagalbos.

 

Daugiau apie organizaciją ir jos planus atmintiniems metams paprašėme papasakoti pačių ateitininkų – į mūsų klausimus atsakė Karolina Sragauskaitė, studentė ateitininkė, projektų vadovė Vilniaus piligrimų centre.

 

Ką jaunam žmogui suteikia dalyvavimas ateitininkų veikloje, buvimas šioje organizacijoje? Kuo ateitininkai išsiskiria iš bendraamžių tiek mokyklos, studijų metais, tiek vėliau?

Dalyvavimas bet kokioje organizacinėje veikloje, jaunam žmogui padeda atrasti save, moko bendrauti su kitais ir ieškoti kompromisų. Ateitininkų organizacija nėra išimtis, joje yra stiprus bendruomeniškumo jausmas. Aš pati savęs ugdymą įvardinčiau kaip vieną iš labiausiai išskirtinų bruožų – ateitininkai visais įmanomais būdais stengiasi nuolat tobulinti savo žinias skirtingose srityse. Manau, kad tai ir yra tas išskirtinumas tarp bendraamžių – domėjimasis daugiau nei privaloma, skaitymas to, kas primiršta.

 

Kodėl nusprendėte dalyvauti šioje veikloje? Kuo ši organizacija pritraukia, sudomina kitus?

Praktiškai šalia ateitininkų esu jau daugiau nei 5-erius metus, oficialia nare tapau tik 2019 m. lapkritį. Kadangi nuo mokyklos laikų dalyvavau ir priklausiau įvairioms jaunimo organizacijoms, įgijau pakankamai patirties ir žinojimo, ko man reikia šioje organizacijoje. Man ateitininkai tobulai tai išreiškia per savo penkis principus. Be abejo, nėra idealaus žmogaus, kuris gyventų absoliučiai pagal šiuos įsitikinimus, bet mane žavi tai, kad šios organizacijos nariai visada siekia idealo ir žino, kaip dar gali tobulėti. Būtent tobulėjimas ir buvimas kartu leidžia ne tik susipažinti su panašiai mąstančiais, bet ir, svarbiausia, ugdyti(is) skirtingose plotmėse.

 

Mane žavi ir tai, kad ateitininkai, nors iš šalies gali atrodyti kitaip – labai skirtingi žmonės. Pradedant jų pomėgiais ir baigiant profesiniais keliais. Buvimas tokioje terpėje leidžia pažinti kitas sritis, apie kurių buvimą net nežinojai esant.

O kodėl kitus sudomina? Nežinau. Yra daugybė skirtingų priežasčių. Gal vienus sudomina tai, jog tai katalikiška organizacija, kiti galbūt susižavi istoriniu ateitininkų palikimu ir noru prisidėti kurti naują istoriją būnant organizacijos dalimi.

 

Iš kur ateitininkai sužino apie organizaciją – ar dažniau vieni iš kitų, ar mokyklose, bažnyčiose ir pan.?

Aš pati apie ateitininkus sužinojau tik 11 klasėje. Dabar tai kelia šypseną, bet kai pirmą kartą išgirdau organizacijos pavadinimą, man jis nuskambėjo kaip kokių ateistų sambūris. Visgi sakyčiau, kad daugiausiai apie organizaciją sužinoma iš tikybos mokytojų; aktyvesnėse parapijose ir tvirčiausias, ir labiausiai nenutrūkstamas naujų narių šaltinis yra senieji ateitininkai, jie prie ateitininkiškų veiklų kviečia prisidėti savo vaikus.

 

Ateitininkų misija – vadovaujantis katalikiška pasaulėžiūra – ugdyti patriotiškai nusiteikusius jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai prisidėti prie religinės, visuomeninės, kultūrinės, intelektualinės bei pilietinės veiklos. Kaip vyksta ugdymas? Papasakokite kiek plačiau, kaip vyksta kuopų susitikimai, akademijos – ką vaikai ir jaunuoliai veikia, ko ir kaip mokosi?

Ateitininkų organizacijos nariai skirstomi į jaunučius, moksleivius, studentus ir sendraugius ateitininkus. Jaunučiai ir moksleiviai ateitininkai rengia kassavaitinius kuopų susitikimus, kurių veikla priklauso nuo už kuopą atsakingo žmogaus (kuopos globėjo). Pavyzdžiui, viena kuopa gali būti labiau orientuota į parapijinę veiklą, t. y. pagalbą atlaidų, švenčių metu, o kita kuopa – į mūsų tautinio paveldo puoselėjimą. Be abejo, kiekvienas kuopos globėjas stengiasi sudominti veikla moksleivius ir nenutolti nuo visų penkių ateitininkų principų, kad per mokslo metus jie visi būtų paliesti ir moksleivis galėtų toliau augti.

 

Moksleiviai ateitininkai taip pat dalyvauja akademijų veiklose, rengiamose tris kartus per metus (žiemą, pavasarį ir vasarą). Akademijos, kurios trunka kelias dienas, skirtos moksleiviams nuo 8 klasės. Jų metu dėmesys skiriamas vienai pagrindinei temai, stengiamasi suteikti daug skirtingų, įvairias sritis apimančių žinių. Akademijos – puiki galimybė moksleiviams pasijausti studentais – užsiėmimus veda ne tik studentai, bet ir universitetų dėstytojai ar profesoriai.

 

Studentai ateitininkai – ta pagrindinė grandis, jungianti ir dirbanti su jaunučiais ir moksleiviais ateitininkais. Dažnas studentas ateitininkas vienaip ar kitaip prisideda prie moksleivių ugdymo: organizuoja kuopų veiklas, akademijas, jų metu ir patys tobulėja, skaito paskaitas ar moko dalyko, kuriuo domisi. Studentai ateitininkai taip pat turi savo akademijas, kuriose stengiamasi atliepti šių dienų aktualijas, padiskutuoti svarbiais klausimais.

 

Ką reikia daryti, norint sukurti naują ateitininkų kuopą (jei mokinys nori prisidėti prie veiklos, bet jo mokykloje, miestelyje kuopos dar nėra)?

Būtent į tokią situaciją mes su drauge ir patekome, kuomet sužinojome apie ateitininkus. Jei norite dalyvauti veikloje – paprasčiausiai parašykite ateitininkams socialiniuose tinkluose ar el. paštu af@ateitis.lt, o jau po to bendromis jėgomis rasime geriausią sprendimą.

 

Papasakokite, kokie renginiai planuojami šiemet, jei bus galima juos organizuoti?

Nieko nenustebinsime pasakę, kad karantinas smarkiai pakoregavo mūsų planus, bet vis tiek radome išeitį. Šiuo metu puikiai veikia ateitininkų iniciatyva „Du nulis du nulis“, kviečianti sportuoti namuose ar lauke ir tokiu būdu įveikti 2020 kilometrus. Dalyvauti gali kiekvienas.

 

Vasaros metu planuojamos vaikų stovyklos Berčiūnuose, vasaros akademija moksleiviams. Visa kita dar labai neaišku, tad susidomėjusius kviečiu mus sekti socialiniuose tinkluose ir sužinoti visas naujienas.

 

****

Ateitininkų ženkle vaizduojama tulpė, simbolizuojanti dvasinę jaunystę, o penki jos žiedlapiai reiškia penkis ateitininkų principus (katalikiškumą, tautiškumą, šeimyniškumą, visuomeniškumą, inteligentiškumą). Ženklo centre iš trijų linijų, simbolizuojančių dieviškąsias dorybes (tikėjimą, viltį ir meilę) sudarytas kryžius (kuris reiškia krikščionybę), jo centre esanti saulė simbolizuoja tikėjimo šviesą. Ženklo apačioje puslankis reiškia pasaulį, o Gediminaičių stulpai – Lietuvą. Ateitininkų šūkis: „Visa atnaujinti Kristuje!“.

 

Trumpa organizacijos istorija

1899 m. Friburgo universitete (Šveicarija) studijavę lietuviai susibūrė į katalikiškos ideologijos draugiją „Rūta“, panašios draugijos imtos steigti ir kituose Vakarų Europos bei Rusijos universitetuose. Tai buvo idėjinė ateitininkų organizacijos pradžia. Norėta kurti gerai organizuotą sąjūdį, siekiantį kilnių idealų, turintį aiškią veiklos programą. Iniciatyvos jį sukurti ėmėsi Petrapilio dvasinės akademijos auklėtiniai. 1909 m. įkurta Lietuvių katalikų studentų sąjunga, o po metų Kauno moksleiviai katalikai išleido rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. Dar po metų jis pasirodė kaip spausdintas leidinys – priedas prie žurnalo „Draugija“. „Ateities“ skaitytojai ėmė burtis į kuopeles ir save vadinti ateitininkais. Vėliau ateitininkų sąjūdis oficialiai tapo organizacija, ir ateitininkai aktyviai veikė nepriklausomoje Lietuvoje, skatino steigimąsi ir kitų organizacijų veiklą: krikščionių darbininkų sąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Ateitininkų veiklos pradžia sudarė pagrindą katalikų organizaciniam gyvenimui. Ateitininkų gretose išaugo daug garsių asmenybių: Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Lukša-Daumantas, Vincas Mykolaitis-Putinas. 1930 m. tautininkų partija uždraudė moksleivių ateitininkų sąjungos veiklą, kuri ir abiejų sovietinių okupacijų laikotarpiu (1940 m. ir nuo 1944 m.) laikyta antivalstybine. 1989 m. lapkričio 25−26 d. Vilniuje įvyko Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas, tais pačiais metais rudenį Vilniaus moksleivių rūmuose − Atkuriamasis Ateitininkų federacijos suvažiavimas „Dievas yra meilė!“.

 

Ką veikia ateitininkai?

Norint tapti ateitininku, nepakanka tik lankytis susitikimuose, tam laikomi egzaminai, atliekamos užduotys, iškilmingai duodamas įžodis.

Ateitininkai dalyvauja rekolekcijose, studijų savaitgaliuose ir diskusijose (mokomasi viešai kalbėti, išklausyti, atsakyti turintiems kitokią nuomonę), kursuose (savanoriams, jaunimo vadovams, kuopų globėjams) ir dirbtuvėse (pavyzdžiui, rašymo dirbtuvėse mokiniams), vykdo paramos iniciatyvas (labdaringus pokylius, renka lėšas pardavinėdami pačių iškeptus sausainius ir pan.), švenčia valstybinės šventes.

Nuo 1990 m. Lietuvoje organizuojamos moksleivių ateitininkų akademijos, vykstančios keturis kartus per metus, trunkančios kelias dienas. Pavasario, vasaros, rudens ir žiemos (MAPA, MAVA, MARA ir MAŽA) akademijose dalyvauja 70–110 moksleivių, šiuose renginiuose vadovais savanoriškai dirba studentai bei sendraugiai ateitininkai. Akademijų metu, mokiniai, vadovaujami ir padedami lektorių bei vadovų, gilinasi į įvairias temas, aktualijas, atskleidžia savo talentus kultūrinėse programose. Šios akademijos mokiniams vyksta tris, o studentams – du kartus per metus.

Vyksta vasaros stovyklos, o ateitininkai ten dalyvauja šios organizacijos principus ugdančiose edukacinėse veiklose, įvairiuose meniniuose ir kituose užsiėmimuose, žaidžia žaidimus, dalyvauja šv. Mišiose. Kiekviena diena prasideda ryto malda ir vėliavos pakėlimu giedant Lietuvos himną, o pasibaigia nuleidžiant vėliavą bei atliekant ateitininkų himną. Jaunųjų ateitininkų sąjunga kasmet organizuoja vaikų vasaros stovyklas Berčiūnų ateitininkų stovykloje. Į stovyklas kviečiami ir organizacijai nepriklausantys nariai, vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Stovyklose vaikai ugdosi kūrybiškumą, kritinį mąstymą, toleranciją, mokosi draugauti ir bendradarbiauti, teigiamai save vertinti ir pan.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.