Svarbiausia – laimingas vaikas

Dr. Daiva Garnienė
,
Maironio universitetinės g-jos direktorė

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, vadovaujamas direktorės Rasos Bortkevičienės, bendrojo ugdymo įstaigoms rengia ir įgyvendina naujas programas, kurios skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir švietimo sistemos plėtrą, padeda vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, mokytojams susipažinti su kitų šalių gerąja patirtimi, ją pritaikyti savo ugdymo įstaigose. Naujausia parengta programa – stažuotė „Nuotolinio mokymo(si) praktika Islandijos švietimo įstaigose“. Programos dalyviams suteikiama galimybė susipažinti su nuotoliniu mokymu Islandijoje, pasinaudoti jų patirtimi įdiegiant ir tobulinant nuotolinį mokymąsi savo ugdymo įstaigose, išsiaiškinti tokio mokymosi įtaką mokinių ugdymui, jų pasiekimams, pažangai.

 

Nuotolinio mokymo sistema Islandijoje yra išplėtota dėl geografinių šalies ypatumų. Mokiniams sudaroma galimybė rinktis dalykus, kuriuos jie galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Toks mokymas skatina atsakomybę už savo paties priimtus sprendimus ir ypač reikalingas mokiniams, kurie ilgai gyveno kitoje šalyje arba kurių gimtoji kalba nėra islandų. Mokiniai nuotoliniu būdu dažniausiai mokosi savo gimtosios kalbos, studijuoja ją kaip pasirenkamąjį dalyką. Lietuvoje nuotolinis mokymas vis reikalingesnis siekiant padėti lietuvių migrantams užsienyje palaikyti ryšį su lietuvių švietimo sistema ir palengvinti mokinių integraciją, kai jie sugrįžta mokytis iš užsienio į Lietuvos mokyklas.

 

Įpusėjus balandžiui Kauno miesto tarybos narys, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir grupė miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovų – Panemunės pradinės mokyklos direktorė dr. Virginija Rupainienė, Petrašiūnų progimnazijos direktorė Antanina Džiugienė, Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė dr. Dalia Lapėnienė, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas, Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus prezidentas Erikas Griškevičius, Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė ir Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis – pirmieji išbandė šią Kauno pedagogų kvalifikacijos centro programą.

 

Programos pradžioje vyko susitikimai su Švietimo ir jaunimo tarybos atstovais – Hulda Gunnarsdottir, Powelu Bartoszeku, Švietimo ir jaunimo departamento Tarptautinių santykių ir dotacijos vadovu Hjorturu Agustssonu. Jie papasakojo, kad miesto tarybą, kuri renkama kas 4 metus, sudaro 24 žmonės. Švietimo problemas sprendžia septynių žmonių Švietimo komitetas, taip pat dar 9 žmonės, neturintys balsavimo teisės, – mokyklų, tėvų, visuomeninių tarybų, laisvalaikio centrų atstovai.

 

Šiuo metu Islandijos švietimo strategija keičiama, švietimui keliami nauji tikslai. Pradėta nuo idėjų generavimo, į šį procesą įtraukta visuomenė. Švietimo pertvarkos projektui prasidėjus, galvota apie 2030 m. žmogui būtinas kompetencijas ir pagal tai nustatytos 5 prioritetinės kryptys: socialiniai įgūdžiai, kūrybingumas, raštingumas, įgalinimas ir sveikata. Kuriant švietimo strategiją, buvo susikoncentruota į šias sritis. Raštingumo srityje stengiamasi atkreipti dėmesį į raštingumą tų vaikų, kuriems islandų kalba antroji, ieškoma būdų, kaip padėti specialiųjų poreikių vaikams. Miesto taryba įsteigė Švietimo inovacijų fondą, kuris skatina švietimo pažangą, mokinių kūrybingumą, pinigai paskirstomi visoms mokykloms, pateikusioms paraiškas.

 

Mokytojų rengimą Islandijoje ir Islandijos universiteto Švietimo mokyklos bei Jaunimo ir švietimo departamento bendradarbiavimą pristatė Gudrun Ragnarsdottir ir Frida Bjarney Jonsdottir. Pasak lektorių, pageidautina, kad Islandijos mokyklose dirbtų mokytojai, įgiję magistro laipsnį, tačiau tai įgyvendinti sudėtinga, nes Reikjavike labai trūksta mokytojų. Šiuo metu parengtos programos, kad mokytojai galėtų dėstyti kelis dalykus. Veikia inovacinis centras, kurio vaidmuo – palaikyti mokslo ir tyrimų inovacijas siekiant sujungti formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Pirmųjų dvejų pradinės mokyklos metų tikslas – išmokyti mokytis. Pagrindinėse mokyklose vaikai nėra skirstomi į grupes pagal gebėjimus, visi mokosi pagal kiekvienam tinkamą stilių. Beveik 95 proc. pagrindinę mokyklą baigusių mokinių toliau mokosi vidurinėje mokykloje (16–20 m.). Daugumoje šių mokyklų vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu ar meniniu ugdymu.

 

Islandijoje už vaikų ikimokyklinį ugdymą atsakingos savivaldybės. Nuo 6 iki 16 metų vaikai mokosi pagrindinėje mokykloje (1–10 kl.). Pirmųjų dvejų pradinės mokyklos metų tikslas – išmokyti mokytis. Pagrindinėse mokyklose vaikai nėra skirstomi į grupes pagal gebėjimus, visi mokosi pagal kiekvienam tinkamą stilių. Beveik 95 proc. pagrindinę mokyklą baigusių mokinių toliau mokosi vidurinėje mokykloje (16–20 m.). Daugumoje šių mokyklų vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu ar meniniu ugdymu. Baigę vidurinę mokyklą, mokiniai įgyja ir tam tikrą profesiją, pagal kurią gali gauti darbą. Populiarus mokymasis nuotoliniu būdu (net nuo 1 klasės). Mokiniai vyksta į mokyklą susitikti su mokytojais ir klasės draugais, bet dažniau (toliau gyvenantys) mokosi namuose. Vidutinis mokinių skaičius klasėje yra 25 mokiniai, o didžiausias – 30. Pamokos prasideda rugpjūčio 25 d., baigiasi birželio 5 d.

Mokyklose vyrauja šilti, draugiški santykiai, nes švietimo sistemos misija – pasiekti, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą ir joje gerai jaustųsi. Direktorių kadencijų nėra, jie renkami per viešąjį konkursą. Mokiniai mokyklose aprūpinami vadovėliais, mokymo priemonėmis. Jie nesineša daiktų, moka tik už pietus ir būrelius, edukacines išvykas ir ekskursijas.

 

Programos dalyviai apsilankė Reikjaviko universitete. Čia susitiko su Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro (angl. ICSRA) direktoriumi Jonu Sigfussonu. Jis pristatė Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro prevencinio darbo su vaikais ir jaunimu modelį. Šioje šalyje daug dėmesio skiriama prevencijai, tyrimai rodo vis gerėjančią situaciją alkoholio, rūkymo, kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo srityje. Jei vaikas patenka į kokią nors situaciją, pirmiausia stengiamasi jam padėti (pradedant ugdymo įstaigos, baigiant policijos darbuotojais). Savo darbą islandai grindžia tyrimais, įrodymais. Parengta prevencijos programa, skirta 15 metų vaikams. Tyrime ne tik išryškinamas atvejų dažnumas, bet ir analizuojamos jų priežastys. Tyrimai parodė, kad prevencijos ir rizikos veiksniai yra šeima, draugai, popamokinė veikla. Kuo daugiau laiko vaikas leidžia šeimoje, tuo mažiau jam rūpi žalingi įpročiai. Lemiantis veiksnys – laikas, praleistas su tėvais. Atsirado įstatymas, draudžiantis 13–16 metų vaikams būti lauke po 22 valandos žiemą ir po vidurnakčio vasarą. Sistemoje atsirado mokyklą ir šeimas jungianti grandis – tėvų organizacijos ir mokyklų tarybos. Tėvai pradėti mokyti, kaip elgtis su vaikais, kaip prasmingai kartu leisti laisvalaikį, kaip sudominti vaiką, kad jis mažiau būtų gatvėje. Daugelis tėvų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nepirkti gėrimų nepilnamečiams ir nepalikti jų neprižiūrimų vakarėliuose. Psichologų nuomone, tokie susitarimai sutvirtino tėvų autoritetą namuose.

Lygiagrečiai vyriausybė padidino subsidijas sporto, kūrybos, muzikos, šokių klubams, kad vaikai galėtų išmokti ko nors naujo, pajusti bendrystę ir rūpestį, ypač padedama šeimoms, kurių pajamos mažos. Labai svarbus būrelio vadovo, sporto trenerio pavyzdys. Todėl atsirado iniciatyva – ugdyti trenerių sąmoningumą.

 

Ne mažiau svarbūs ir kiti tiesioginės rizikos veiksniai – draugai ir veikla po pamokų. Paaiškėjo, kad nuo kenksmingų įpročių saugo reguliarūs užsiėmimai įvairia popamokine veikla, jausmas, kad tavimi rūpinamasi. Lygiagrečiai vyriausybė padidino subsidijas sporto, kūrybos, muzikos, šokių klubams, kad vaikai galėtų išmokti ko nors naujo, pajusti bendrystę ir rūpestį, ypač padedama šeimoms, kurių pajamos mažos. Labai svarbus būrelio vadovo, sporto trenerio pavyzdys. Todėl atsirado iniciatyva – ugdyti trenerių sąmoningumą. Projekto veiklos didina tėvų įsitraukimą, mažina vaikų buvimo gatvėje laiką. Atkreiptas dėmesys, kad gąsdinimai visokiomis ligomis, vaizdinės medžiagos demonstravimas nepadeda. Svarbiausia – vaikų gyvenimo būdo keitimas, o ne sakymas to, ko nedaryti. Buvo pakeisti įstatymai. Uždrausta cigarečių ir alkoholio reklama, alkoholis parduodamas tik specializuotose parduotuvėse.

 

Islandijos mokinių pasiekimai nėra aukšti, tačiau mokyklose ugdytiniai jaučiasi gerai. Šiuo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia riboti laiką, leidžiamą socialiniuose tinkluose, nes priklausomybė nuo socialinių tinklų skatina depresiją, savižudybes, nerimą. Tam reikia sutelkti tėvus, juos aktyvinti. Auklėjami tėvai, o ne vaikai. Daug dėmesio skiriama vaikams, kurių pasiekimai žemi, kad jie neiškristų iš mokyklos ir neatsidurtų rizikos grupėje. Tai labai svarbu prevencijai.

 

Vertybės – laimė, mokymasis, bendradarbiavimas, rūpinimasis, svajonių siekimas. Kaip teigė direktoriaus pavaduotojas, „jei vaikams nesiseka taip, kaip mokome, tai gal tada reikia mokyti taip, kaip jie nori mokytis“.

Stažuotės dalyviams apsilankius Laugarnesskoli pradinėje mokykloje, juos sutiko direktoriaus pavaduotojas, mokytojai ir mokiniai. Mokykloje mokosi 6–11 metų vaikai, iš viso 540 mokinių (74 mokiniai iš 35 šalių). Didžiulis iššūkis organizuoti jų ugdymą, nes daugelis moka tik savo gimtąją kalbą. Kiekvienas rytas pradedamas mokyklos hole, čia aptariami dienos įvykiai, mokinių elgesio problemos. Pagrindinis tikslas – kad mokiniai jaustų savivertę, mokėtų bendrauti, priimti sprendimus, gerai jaustųsi. Vertybės – laimė, mokymasis, bendradarbiavimas, rūpinimasis, svajonių siekimas. Kaip teigė direktoriaus pavaduotojas, „jei vaikams nesiseka taip, kaip mokome, tai gal tada reikia mokyti taip, kaip jie nori mokytis“. Mokykla meninio profilio, yra orkestras, muzikos studija. Mokiniai nevaržomi, suteikiama daug laisvės, sprendimo teisės. Veikia pozityvaus elgesio programa (pagal amerikiečių modelį). Yra susitarimai, kurių privalu laikytis. Už gerą elgesį vaikai apdovanojami, gauna ženklelį, o klasei surinkus 300 ženklelių, būna ypatinga diena, pavyzdžiui, filmų diena. Yra pozityvaus elgesio darbų sąrašas, kurį administracija sukūrė kartu su mokiniais. Stengiamasi pabrėžti gerą elgesį, o ne blogą. Kalbantis su nusižengusiu mokiniu, jam primenamos mokyklos taisyklės, parodoma, kurio punkto jis nesilaiko. Mokinys iš pateikto pozityvaus elgesio darbų sąrašo pats pasirenka vieną dalyką, kurį stengsis ugdyti, paskui ateina pas direktoriaus pavaduotoją atsiskaityti. Lankomumo problemos nėra, nes mokykloje vaikams įdomu. Anoniminių skundų niekas neskaito ir netiria: jei matai problemą, reikia kalbėtis.

Mokiniams pažymiai nerašomi, jie vertinami lygiais A, B, C, D. Blogiausias vertinimas (D) net neskiriamas, tai galėtų būti specialiųjų poreikių vaikai, bet jie dirba pagal atskirą programą. Mažai namų darbų, daug projektų.

 

Saemundarskoli pagrindinėje mokykloje taip pat bendrauta su mokytojais, mokiniais ir mokyklos direktore Eyglo Fridriksdottir. Tai mokykla, įkurta tik 2004 m., kurios 1–10 klasėse mokosi 496 mokiniai. Mokyklos moto – džiaugsmas, pagarba, bendradarbiavimas. Mokinių paklausus, kas mokykloje labiausiai patinka, jie nedvejodami atsakė: „Mokytojai, nes jie supratingi, mumis labai rūpinasi, pataria, padeda spręsti problemas.“ Kalbinti vaikai ir islandų kalbą įvardijo kaip labiausiai patinkantį dalyką.

Mokiniams pažymiai nerašomi, jie vertinami lygiais A, B, C, D. Blogiausias vertinimas (D) net neskiriamas, tai galėtų būti specialiųjų poreikių vaikai, bet jie dirba pagal atskirą programą. Mažai namų darbų, daug projektų. Mokykla dalyvauja rašant standartizuotus testus tam, kad žinotų situaciją, tačiau jų nesureikšmina, nebijo, pagal juos nelygina nei mokinių, nei mokyklų, nėra reitingų, nes stengiamasi, kad visos mokyklos būtų geros.

Islandijoje vakarais tėvai su vaikais skaito – tai tapo įprasta visuomenei. Niekas blogai nekalba nei apie mokyklą, nei apie mokytojus. Nepatinka – eik į kitą mokyklą.

 

Labai patiko vizitas į Islandijos universiteto Socialinių mokslų fakultetą, kur nustebino draugiška aplinka: dėstytojai kartą per savaitę kartu pietauja, rūsyje įrengta bendra studentų ir dėstytojų erdvė, kavinė. Čia laukiami visi žmonės, net ir nedirbantys ar nestudijuojantys, tuo norima pasakyti, kad universitetas nėra uždara erdvė.

Didelį įspūdį paliko susitikimas su 13 metų Islandijoje gyvenančia ir universitete dirbančia lietuvaite doc. dr. Inga Minelgaite, Projektų vadybos instituto įkūrėja. Ji gerai išmano šios šalies aktualijas, tad įdomu buvo pasiklausyti ir padiskutuoti apie esminius skirtumus tarp Islandijos ir Lietuvos švietimo sistemų. Docentė papasakojo, kad Islandijoje vaikai nelyginami, neatrenkami gabieji. Ji pakartojo jau įsimintą frazę, kad pagrindinis mokyklos tikslas – laimingas mokinys. Islandijoje orientuojamasi ne į gabius mokinius, o į vidurkį: jei esi žemiau vidurkio, tave bandys patempti iki vidurkio, nes vėliau visuomenei kainuos daugiau; jei kiek aukščiau vidurkio, vadinasi, gali pasitempti. Išplėtota pagalbos mokiniui sistema, net ir negalią turintys vaikai gali lengvai įsilieti į visuomenę ir daug pasiekti. Islandijoje vakarais tėvai su vaikais skaito – tai tapo įprasta visuomenei. Niekas blogai nekalba nei apie mokyklą, nei apie mokytojus. Nepatinka – eik į kitą mokyklą. I. Minelgaitė apibendrino: „Islandija moko mus kitaip matyti problemas, kiek atsipalaiduoti, jų posakis: „Tai išsispręs“. Jei iškeli problemą, visada sakyk sprendimą. Jei neturi sprendimo, geriau tylėk.“ Bet Islandijos lietuvaitė tiki ir Lietuva: „Juk dar nuo Nepriklausomybės atgavimo praėjo tiek mažai laiko, o jau tiek pasiekta…“

 

Stažuotės dalyviai džiaugėsi, kad Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimas įvairus ir kryptingas, o po šios stažuotės bus galima dar labiau sustiprinti draugystės ryšius švietimo srityje. Juk kai Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, islandai ir lietuviai vieni apie kitus žinojo labai mažai, o dabar šias šalis sieja daugelis dalykų.

Per viešnagę lietuvių delegaciją nuoširdžiai globojo miela lietuvaitė Audra Vilbergsson, ištekėjusi už islando, aktyvi lietuvių bendruomenės narė Islandijoje. Ji taip pat pagilino stažuotės dalyvių supratimą apie šią nepaprastą šalį. Pasivaikščiojimas Reikjaviko krantine palei jūrą, Reikjaviko katedros, Parlamento rūmų, Rotušės aplankymas, edukacinės išvykos dar labiau sustiprino įspūdį apie nepaprastą geizerių, krioklių, juodojo smėlio paplūdimio, neapsakomai stiprių vėjų kraštą.

 

Simboliška, kad stažuotė vyko kaip tik tuo metu, kai Reikjaviko „Harpa“ koncertų salėje ir konferencijų centre vyko kasmečio Vaikų kultūros festivalio atidarymo ceremonija. Festivalyje aktyviai dalyvavo visų miesto mokyklų ketvirtų klasių mokiniai (apie 1500). Programos ašis – islandų vaikų rinkta metų daina, kurią šiemet atliko Jonas Jonssonas. Dainos pavadinimas „Svajonės gali išsipildyt“. Ne tik koncertų salėje, bet ir kiekvienoje mokykloje skambėjusi daina ir jos žodžiai iki šiol aidi stažuotės dalyvių ausyse ir ramybės neduoda viena mintis – kas svarbiau: aukšti reitingai, mokinių pasiekimų rezultatai ar gera mokyklos atmosfera ir laimingi vaikai?..

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.