Sutrikusios regos vaikų įtraukiojo ugdymo patirtis Suomijoje

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC) nuo savo įkūrimo skaičiuoja beveik keturiasdešimt metų. Pasitikinčiai žengiame nuo tarybinės internatinės mokyklos iki respublikinės svarbos centro: aklųjų ir silpnaregių mokinių mokymo(si), vertinimo bei šalies mokytojų ir tėvų konsultavimo. LASUC bendruomenė siekia atliepti nuolat besikeičiančius, augančius regos sutrikimų turinčios bendruomenės poreikius, nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Suomijos švietimo sistema yra viena veiksmingiausių vertinant kainos ir mokymosi pasiekimų santykį, todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogų komanda pasirinko būtent šią šalį kelių dienų mokymams. Lapkričio 6–7 d. mokymai vyko Juveskiulės mieste, „Valteri“ mokymo ir konsultavimo centre (Onerva).

Suomija – maža Šiaurės Europos šalis, kurioje gyvena apie 5,5 mln. gyventojų. Šios šalies švietimo sistema pagrįsta 9 metų bendrojo ugdymo mokykla. Švietimas yra privalomas visiems vaikams nuo 7 iki 16 metų. Sveikatos ir gerovės paslaugos negalią turintiems vaikams teikiamos bendrųjų paslaugų kontekste, o švietimo pagalbą reglamentuoja kiti specialūs įstatymai. Suomijoje veikia trijų lygių pagalbos mokiniui sistema:

– bendrąją pagalbą teikia mokytojas visiems klasės mokiniams;

– intensyvią pagalbą – 10 proc. mokinių, kuriems nepakanka mokytojo teikiamos bendrosios pagalbos, ją teikia specialusis pedagogas bendradarbiaudamas su mokytoju;

– specialiąją pagalbą – 8 proc. mokinių, turinčių didelių ugdymosi poreikių, teikia mokymo ir konsultavimo centrai.

Daug dėmesio skiriama šios šalies pedagogų rengimo sistemai: būsimi mokytojai dalyvauja gebėjimų atrankoje, specialieji pedagogai mokosi 6 metus, o iš 1 tūkst. norinčių tapti specialiaisiais pedagogais priimama tik 30. Pačių Suomijos pedagogų teigimu: „Lengviau tapti gydytoju ar teisininku nei mokytoju.“

„Valteri“ yra nacionalinis mokymo ir konsultavimo centras, kuris turi šešis mokymo ir konsultavimo centrus (Mikael, Mäntykangas, Onerva, Ruskis, Skila, Tervaväylä) įvairiuose Suomijos miestuose. Onerva – vienas iš šešių „Valteri“ mokymo centrų, orientuotas į sutrikusios regos vaikų įtraukųjį ugdymą. Šiuolaikiškas pastatas pritaikytas šių vaikų ugdymui(si): čia jie mokosi, gyvena, įgyja kasdienių gyvenimo, orientacijos ir mobilumo, kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Suomijos specialiojo ugdymo sistema integruota į bendrąjį ugdymą. Į mokymo ir konsultavimo centrą mokiniai atvyksta laikino mokymosi. Sutrikusios regos vaikai nuo ketverių metų ir jų tėvai, mokytojai gauna švietimo informacinę ir konsultacinę pagalbą. Iki ketverių metų vaiko reabilitacija rūpinasi sveikatos priežiūros įstaigos. Vėliau, įgijęs reikalingų įgūdžių su tiflopedagogų pagalba, vaikas lydimas į mokyklą, kur juo taip pat atsakingai rūpinasi specialistų komanda. Onervos mokymo ir konsultavimo centrą atliepia jų šūkis „Onerva yra namas, kuris moko“. 2016 m. įgyvendintas Onervos statybų projektas, kurį drauge rengė mokiniai, mokytojai, tėvai ir architektai. Šio pastato mokymo, laisvalaikio, bendrabučio erdvės ir jų pritaikymas sutrikusios regos mokiniams yra kruopščiai apgalvotas.

Pirmą mokymų dieną konsultuojanti mokytoja Päivi Toikkanen papasakojo apie konsultacinius vizitus į vietines mokyklas, kuriose yra ugdomi sutrikusios regos mokiniai. Mokytoja Päivi yra viena iš devynių Onervos mokymo ir konsultavimo centro konsultuojančių mokytojų, besilankanti bendrojo ugdymo mokyklose, ugdančiose sutrikusios regos mokinius. Atvykusi į mokyklą, ji susitinka su mokiniu, stebi jį mokyklos aplinkoje, susipažįsta su situacija, konsultuoja pedagogus, rekomenduoja darbo su šiuo mokiniu metodus ir priemones. Konsultuojanti mokytoja Päivi teigia, kad veikla vyksta bendradarbiaujant ir ieškant sprendimų drauge: svarbus vaikas kaip asmenybė, nepaisant jo negalios, būtina rasti būdus ir sudaryti sąlygas jam mokytis kartu su savo bendraamžiais, šalia namų esančioje mokykloje. IT specialistė Helena Palmari supažindino su naujausiomis IT technologijomis, jų panaudojimo galimybėmis bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose mokomi sutrikusios regos mokiniai. Specialistė pabrėžė, kad informacinės technologijos sparčiai vystosi, svarbu šias naujoves pritaikyti sutrikusios regos mokiniams. Jos, kaip IT specialistės, pareiga pasirūpinti sutrikusios regos mokinių gebėjimu naudotis informacinėmis technologijomis per pamokas ar užklasinę veiklą mokykloje. Onervos mokymo centre šešiamečiai silpnaregiai vaikai puikiai naudojasi didintuvu, kompiuteriu ir kitomis technologijomis. Socialinė darbuotoja Päivi Nurmi trumpai papasakojo apie mokinių gerovę ir reabilitaciją, socialines paslaugas šeimoms. Pirmosios dienos pranešimų ciklą baigė psichologė Elina Lehtinen, kalbėjusi apie aklų mokinių pažinimą, pateikė praktinių pavyzdžių iš asmeninės darbo patirties, parodė sukurtas priemones, pasidalijo idėjomis. Jos darbo praktika glaudžiai susijusi su Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos nuostatomis.

Antrą mokymų dieną pradėjome kartu su konsultuojančia mokytoja Kirsi Salonen. Ji sudarė mūsų komandai galimybę stebėti, kaip Onervod centre yra teikiama aktyvi pedagogų pagalba sutrikusios regos mokiniams, atvykstantiems į mokymo ir konsultavimo centrą laikino stebėjimo, gebėjimams įvertinti (vertinamos šios sritys: motorika ir mobilumas, komunikacija, socialiniai įgūdžiai, kasdienio gyvenimo įgūdžiai, pažinimo ir mokymosi įgūdžiai), specialioms mokymosi priemonėms parinkti. Po mokinių gebėjimų įvertinimo pateikiamos rekomendacijos jį ugdantiems mokytojams ir tėvams.

Po konsultuojančios mokytojos Kirsi Salonen užsiėmimo stebėjimo ir aptarimo mokytoja Tuija Piili-Jokinen pristatė taktilines priemones ir žemėlapius, skirtus sutrikusios regos mokiniams, papasakojo apie jutimų lavinimą. Mokytoja pabrėžė, kad taktilinės ugdymo(si) priemonės (žemėlapiai, taktilinės biologijos, matematikos ir geografijos knygos) buvo pagamintos bendradarbiaujant su Suomijos aklųjų biblioteka. Gaminant žemėlapius, naudojamos įvairios technologijos ir tekstūros. Žemėlapiai yra spalvoti, todėl tinka ir silpnaregiams mokiniams. Taktilinėmis knygomis yra aprūpinami bendrojo ugdymo mokyklų sutrikusios regos mokiniai.

Lankydamiesi regėjimo vertinimo bei orientacijos ir mobilumo specialistės Marjos-Leenos Forssas kabinete, sužinojome apie funkcinę regą ir jos vertinimą, naudojant Suomijos gydytojos dr. Leos Hyvärinen sukurtas priemones. Orientacijos ir mobilumo specialistė Outi Lappalainen pasakojo apie orientacijos ir mobilumo įgūdžių ugdymą, parodė baltųjų lazdelių įvairovę, akcentavo taktilinių brėžinių svarbą ugdant mokinio orientaciją ir mobilumą. Mokytoja pabrėžė, kaip svarbu sutrikusios regos vaikus supažindinti su baltąja lazdele dar ikimokykliniame amžiuje.

Šių mokymų svarba ir praktinė nauda buvo akcentuota per refleksiją, kurioje dalyvavo „Valteri“ mokymo ir konsultavimo centro Onervos specialistai ir dvi dienas intensyviai su jais bendravusi LASUC pedagogų komanda. Tikimės palaikyti bendradarbiavimą, kuris ateityje teiks vertę tobulinant sutrikusios regos mokinių įtraukųjį ugdymą mūsų šalyje. Sugrįžę iš Suomijos, mokymų dalyviai parengė pristatymą LASUC pedagogams. Labai svarbu įgytomis žiniomis ir patirtimi pasidalyti bei jas taikyti praktiniame darbe.

+7

0