Sutelkime dėmesį į patrauklių aktyviųjų veiklų pamoką: permainos ir pokyčiai

„Tie, kurie negali pakeisti savo minčių, negali nieko pakeisti“ (Bernardas Šo)

Darbo mokyklose esmė – pasitikrinti, kiek mokytojų mokymasis daro įtaką mokinių ugdymuisi ir jų pasiekimams bei individualiai pažangai.

Didžiausias mūsų, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojų, pasiekimas yra į visas problemas pažvelgti kitu žvilgsniu, išsivaduoti iš nusistovėjusių praktikų. Mes skleidžiame savo patirtį ir domimės kitų patirtimi. Stengiamės atrinkti, kas yra nepriimtina ar atgyvenę (svetima) ir kas yra nauja, šiuolaikiška. Man labai svarbu mokytis padedantis vertinimas, kūrybiškumą skatinantis grįžtamasis ryšys ir įsivertinimas. Trumpiau sakant, mokytojams svarbu nuolat tobulinti savo gebėjimus, kaip ugdyti ir vertinti mokinių kompetencijas. Siedami žinias su gyvenimo praktika, mokiniai jas įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai. Pasitikrinkite save: ar mokiniai nebijo bandyti ir klysti (daryti klaidų), nes tai mokymosi variklis, būtina mokymosi proceso dalis. Švietimas labai priklauso nuo šeimos ir kultūros. Pamokose pirmiausia išsiaiškiname, kodėl to mokytis yra svarbu ir kaip tas žinias bus galima panaudoti gyvenime. Gimnazijose verta mokiniams ir jų tėvams leisti pasirinkti proto ir rankų klases (srautus). Bendraudamas su mokytojais visada apmąstau, ar jis turi savo mokymo modelį ir koks jis?.. Savo seminaruose, skirtuose mokytojams, skatinu kurti mokinių ugdymosi poreikius tenkinančią savitą ugdymo sistemą.

Mano seminaras – tai gyvi klausimai, diskusijos, mąstymas… Seminaro medžiaga (knyga „Pamokos virsmas: pamokos kokybės valdymas ir pasiekimų pokyčių matavimas“) – tai mano sielos knyga, kurioje sudėta, kas šiomis dienomis man rūpi pamokose ir kokios permainos bei pokyčiai gali paskatinti mokytojus kitokiai pamokai.

Ugdymas(is) prasideda nuo pamokos planavimo, struktūros modeliavimo ir vertinimo ugdant. Taisyklių ir susitarimų su mokiniais pasaulis – saugumo pasaulis. Pirmiausia turi būti tvarka klasėje: nurodymas – taisyklė – susitarimas. Tad prisiminkime drausmės formulę klasėje: išlaikyti darbinį santykį. Pamokos virsmas (kaitos procesas) yra nuolatinis.

Mano seminaras – tai gyvi klausimai, diskusijos, mąstymas… Seminaro medžiaga (knyga „Pamokos virsmas: pamokos kokybės valdymas ir pasiekimų pokyčių matavimas“) – tai mano sielos knyga, kurioje sudėta, kas šiomis dienomis man rūpi pamokose ir kokios permainos bei pokyčiai gali paskatinti mokytojus kitokiai pamokai.

Mokyklos, siekdamos vientisumo ir tęstinumo, pagal savo įsivertinimo bei išorės vertinimo rezultatus pasirenka seminarų temas iš pateiktų arba užsako lektoriui autorinį seminarą pagal bendruomenės poreikį:

„Sėkmingos pamokos virsmas: struktūros modeliavimo, aktyvių veiklų organizavimo, pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio panaudojimo praktika“.

„Individualios mokinių pažangos stebėjimo, pokyčių fiksavimo pamokose praktika, siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų“.

„Tiriamųjų ir kūrybinių (ugdomųjų) projektų vieta šiuolaikinėje pamokoje: planavimas, organizavimas ir vertinimas“.

„Kitokių patirčių / idėjų, patrauklių aktyviųjų veiklų patirtis mokinių mokymosi pasiekimams optimizuoti“.

Darbo mokyklose esmė – pasitikrinti, kiek mokytojų mokymasis daro įtaką mokinių ugdymuisi ir jų pasiekimams bei individualiai pažangai. Buvo nuostabu Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, kur mokytoja po seminaro parašė: „Daug darėme, o dabar reikia stabtelėti ir pasidžiaugti vieniems kitais, įkvėpti bendradarbiavimo džiaugsmo.“ Tai mokyklos kultūra, nes žemaičiai mokytojai nedejavo dėl etatų, nepaskendo rietenose, bet pasisėmę kitokių patirčių / idėjų mąstė apie patrauklių aktyviųjų veiklų pamoką. Aš visiems mokytojams sakau: tebūna RAMYBĖ, SANTARVĖ ir SVEIKATA…

+10

0