Suomijos profesorius apie sėkmę: mokymo laisvė klasėje ir nė vieno pamiršto vaiko

Mokytojai yra profesionalai, kuriais pasitikima. Taip apie sudėtingas pedagogikos studijas ir kelių etapų atrankos procesus praėjusius būsimus suomių mokytojus pasakoja Juveskiulės universiteto (Suomija) švietimo politikos profesorius Jounis VALIJARVIS.

90–95 proc. visų Suomijos mokyklose dirbančių mokytojų turi pakankamą kvalifikaciją nuolatos dirbti mokykloje. Pasak profesoriaus, švietimo sistemos kokybės pagrindas yra investicijos į mokytojus ir jų nuolatinį tobulėjimą. Prof. Jounis Valijarvis savo įžvalgomis dalysis vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančiame Lietuvos mokytojų forume.

 

Kaip Suomija užtikrina, kad mokytojais taptų kompetentingi žmonės?

Visos mokytojų ugdymo programos yra universitetinės, o magistro laipsnis (pagrindinė mokymo programa arba mokomasis dalykas) yra privalomas, siekiant gauti nuolatinę darbo sutartį mokykloje. Darželio auklėtojų mokymo programos taip pat yra universitetinės, tačiau pakanka bakalauro laipsnio. Tiesa, dauguma darželio auklėtojų turi magistro laipsnį. 90–95 proc. visų mokyklose dirbančių mokytojų turi pakankamą kvalifikaciją nuolat dirbti mokykloje.

Visi kandidatai į mokytojus turi išlaikyti egzaminą. Didžiausia konkurencija Suomijoje yra tarp pradinukų mokytojų. Po egzaminų atrenkami tik 10–15 proc. kandidatų. Egzaminai vyksta dviem etapais. Prieš nacionalinį egzaminą būsimi mokytojai turi iš anksto perskaityti prieš du mėnesius pateiktus mokslinius tekstus. Per egzaminą testuojamas būsimų pedagogų gebėjimas analizuoti ir suprasti pateiktą medžiagą. Apie trečdalis kandidatų atrenkami antram etapui, per kurį daugiausia dėmesio skiriama kandidato pedagoginėms savybėms aptarti. Kiekvienas universitetas turi savo egzaminavimo tvarką: testus, interviu, pristatymų rengimą ir pan.

 

Gerokai mažesnė konkurencija yra tarp vidurinio ugdymo programų mokytojų. Kai kuriems dalykams kandidatų netgi pritrūkstame. Bet kuriuo atveju visi norintys tapti pedagogais yra egzaminuojami. Norime, kad būtų pasirinkti studentai, tinkami mokytojo darbui. Žinoma, kaip ir visur, pasitaiko visko. Pedagogų ugdymo profesoriai turi galimybę stebėti studentus ir vėliau, per praktiką, jei reikia, pabandyti patarti pasirinkti kitą karjerą. Būsimų pedagogų atranka yra esminė Suomijos švietimo sistemoje. Universitete pabaigta studijų programa ir išlaikyti egzaminai Suomijoje garantuoja nuolatinę mokytojo darbo licenciją.

Todėl mokytojai yra gana nepriklausomi organizuoti savo darbą klasėse. Suomijoje nėra nacionalinės mokytojų testavimo sistemos ar inspekcijos. Už mokyklų vertinimą atsakingos savivaldos institucijos. Tačiau klasės yra lankomos tik gavus rimtus perspėjimus dėl problemiškų ar nerimą keliančių situacijų. Tiek direktoriai, tiek mokytojai retai vykdo patikrinimus kitose klasėse. Mokytojai Suomijoje yra profesionalai, kuriais pasitikima.

 

Ar mokytojo atlyginimas motyvuoja pasirinkti pedagogo kelią?

Suomijos mokytojų, turinčių 10–15 metų darbo stažą, atlyginimai atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkį. Taigi nėra labai dideli. Ypač maži yra jaunų mokytojų, dirbančių pradinėse mokyklose, atlyginimai. Tačiau jau po pirmųjų darbo metų atlyginimas gali greitai ir nuolat augti. Palyginti su kitomis akademinėmis profesijomis, pradinių klasių mokytojų atlyginimai yra tikrai nedideli. Tačiau šioks toks pradinukų mokytojų trūkumas jaučiamas tik didmiesčiuose, kur pragyvenimo lygis yra aukštas. Suomijoje, kaip ir daugelyje šalių, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis derinamas nacionaliniu lygmeniu – savivalda ar mokykla turi gana mažai papildomų finansinių svertų.

 

Kaip Suomija motyvuoja jaunus žmones rinktis mokytojo kelią?

Mano nuomone, iki šiol mokytojo darbas jaunus žmones motyvuodavo pakankamai. Ypač norinčius dirbti su pradinukais. Štai vidurinio ugdymo mokytojų motyvacija – iššūkius keliantis klausimas. Nemaža dalis jų tampa mokytojais padirbėję kitose srityse. Savivaldybės reklamuoja mokytojo darbą kaip daug kūrybinės laisvės ir patikimas, patogias darbo sąlygas turinčią profesiją, nors atlyginimas ir nėra didelis. Pastaruoju metu atlyginimų situacija sudėtingėja dėl ekonominio šalies augimo lėtėjimo. Būsimų pedagogų motyvavimo kampanijas inicijuoja Suomijos mokytojų profesinė organizacija.

 

Ar patartumėte Lietuvai pritaikyti Suomijos švietimo sistemos patirtį?

Man sudėtinga teikti kategoriškus apibendrinimus. Galiu pasakyti tik kelias užuominas. Pirma, investuoti į mokytojus ir jų nenutrūkstantį augimą – tai yra visos švietimo sistemos kokybės pagrindas. Žinoma, tai laikui imlus procesas ir visiems reikia truputį kantrybės, kol pasimatys rezultatai. Tačiau tai yra neišvengiama siekiant pažangos.

Antra, užtikrinti, kad švietimo sistema pasirūpintų VISAIS vaikais ir jaunais žmonėmis. Mokymosi motyvaciją praradęs vaikas nepasieks minimalaus skaitymo ir matematinių žinių lygio. Tokiam vaikui gresia socialinė atskirtis. Tai valstybei atsilieps ateityje, labiausiai dėl prarastos kvalifikuotos darbo jėgos ir didėjančių socialinių problemų, kurių sprendimai kainuoja nepaprastai daug. „Nė vieno pamiršto vaiko“ – tokia valstybės politika turi būti labai atsakingai įgyvendinama kiekviename žingsnyje. Tai reiškia, kad būtina investuoti į pagalbą mokiniams labai ankstyvame amžiuje, jeigu pastebimos net ir mažiausios mokymosi sunkumų ar kitos problemos.

Trečia, besimokančiųjų gerovė ir pagrindiniai mokymosi įgūdžiai – dažniausiai susiję. Todėl norėdami pagerinti mokymosi galimybes turime, pavyzdžiui, užtikrinti labai kokybišką emocinės ir fizinės mokinių sveikatos priežiūrą, užtikrinti saugią ir labai draugišką aplinką mokykloje bei palaikyti ypač glaudžius ryšius su tėvais.

 

Kaip Suomijoje vertinama mokytojo profesija?

Tradiciškai mokytojo profesija yra vertinama gerokai aukščiau nei kitose šalyse. Tai užkoduota Suomijos istorijoje. Mokytojo vaidmuo buvo nepaprastai svarbus apibrėžiant suomių nacionalinę tapatybę. Viena iš aukšto vertinimo pasekmių buvo pedagogikos studijų perkėlimas į universitetus ir magistro laipsnio reikalavimas.

 

***

Daugiau apie Suomijos švietimo patirtį ir inovacijas bus pristatoma vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančiame Lietuvos mokytojų forume. Renginyje įžvalgomis ir patirtimi dalysis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams. Tiesioginė renginio transliacija vyks lrt.lt portale vasario 28 d. nuo 10.30 val.

 

Lietuvos mokytojų forumo organizatorių inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.