Suomijos ir Estijos pamokos kuriant visos dienos mokyklą

Vaikų meninės studijos „Diemedis“ pedagogai, 2019 m. dalyvavę „Erasmus+“ mobilumo projekte, turėjo unikalią galimybę stebėti, kaip atrodo mokymasis visą dieną „Valkean Ruusun Koulu“ pradinėje mokykloje (Suomija), „Luce“ pradinėje mokykloje (Estija) ir Kuressaare gimnazijoje (Estija). Buvo įdomu sužinoti, kaip planuojamas ir organizuojamas ugdymo procesas, kaip derinamas formalusis ir neformalusis mokymasis, kaip įgyvendinami įtraukiojo ugdymo ir socialinės partnerystės principai.

Visos dienos mokyklos idėja

 

Visos dienos mokykla – tai tokia mokykla, kurioje praleidžiama daugiau laiko nei įprastai, derinamas formalusis ir neformalusis ugdymas, teikiama pagalba mokiniui ir jo šeimai, į ugdymo turinio įgyvendinimą aktyviai įsitraukia socialiniai partneriai. Lietuvoje ši idėja ganėtinai nauja. Remiantis sukurta koncepcija ir pasiūlytais jos įgyvendinimo modeliais, mokyklos bando atrasti sau tinkamiausią formą.

Mokykla „Diemedis“ šiais mokslo metais iš pradinės žengė į pagrindinę mokyklą – joje mokosi pirmieji penktokai. Gerokai anksčiau pradėta galvoti apie mokyklos plėtrą, o kartu ir ugdymo turinio permąstymą ir atnaujinimą. Pedagoginė bendruomenė sutelktai svarstė, kaip organizuoti ugdymo procesą, kad būtų patenkinti ir mokinių, ir tėvų, ir pedagogų poreikiai. Mokytojams norėjosi daugiau erdvės ir laiko ugdymo programoms įgyvendinti, tarpusavio susitikimams ir pasitarimams. Mokiniams – papildyti formalųjį ugdymą neformaliojo ugdymo veiklomis, pasiūlyti daugiau ir įvairesnių, atitinkančių vaikų pomėgius popamokinių veiklų, organizuoti pedagoginę pagalbą. Tėvams – užtikrinti neskubų ir kokybišką ugdymą, saugų ir turiningą buvimą mokykloje visą dieną, esant poreikiui – specialistų konsultacijas pedagoginiais, psichologiniais klausimais. Todėl visos dienos mokyklos idėja pasirodė kaip galimybė atliepti minėtus poreikius. Pradėjome modeliuoti ugdymo turinį, atnaujinti ugdymo programas remdamiesi mokslininkų įžvalgomis, savo pačių ir kitų Lietuvos mokyklų praktika. Tačiau buvo smalsu pamatyti, kaip tai atrodo mūsų kaimyninėse šalyse – Suomijoje ir Estijoje, todėl nusprendėme pasinaudoti „Erasmus+“ programos teikiamomis galimybėmis.

 

Mokymosi laikas ir erdvės

 

Suomijos „Valkean Ruusun Koulu“ mokykla atvira visą dieną. Mokinai joje gali praleisti laiką iki pat vakaro. Pamokos prasideda nuo 8.30 ir baigiasi 15.30, vėliau vyksta mokymasis pomėgių būreliuose – siuvimo ar maisto gamybos, technologijų, sporto, muzikos, teatro ar kituose. Popietiniu laiku renkasi ir miestelio bendruomenės nariai. Čia vyksta susitikimai ir pasitarimai, pasiruošimas bendriems renginiams. Tuo metu kai lankėmės, kaip tik buvo rengiamasi šventei-vaidinimui, kur dalyvauja visi norintys bendruomenės nariai.

Įžengiant į „Valkean Ruusun Koulu“ mokyklą iškart patenkama į atvirą daugiafunkcę erdvę, kuri naudojama ir kaip susirinkimų vieta, ir kaip valgykla, kurioje drauge valgo mokiniai ir mokytojai. Dalis mokinių palaiko tvarką per pietus – valo stalus, tvarko kėdes ir pan. Koridoriuose daug erdvės individualiam ir grupių darbui. Mokiniai gali per pamokas išeiti iš klasės ir tęsti mokymąsi savarankiškai ar diskutuodami tarpusavyje minkštuose krėsluose, už mažų staliukų, patogiuose kampuose. Klasės yra didelės – pritaikytos dirbti 40–50 mokinių vienu metu. Prireikus didelė erdvė gali būti perskirta ir padalyta į dvi mažesnes mokymosi patalpas. Puikiai įrengtos erdvės muzikuoti, eksperimentuoti, meistrauti, sportuoti. Mokiniai daug laiko praleidžia lauke, nepriklausomai nuo sezono ir oro sąlygų.

Mokytojai turi puikų kambarį ruoštis pamokoms, kalbėti, dalytis, pietauti ir posėdžiauti. Jie taip pat turi laiko profesiniams klausimams aptarti per ilgesnes pertraukas, kada mokytojų padėjėjai su vaikais leidžia laiką lauke.

 

Estijos „Luce“ pradinėje mokykloje įsikūrę ir ikimokyklinukai, ir pradinukai. Vietos nedaug, bet ja dalijasi kruopščiai planuodami laiką ir veiklas. Toje pačioje erdvėje išsitenka dvi skirtingos pradinukų klasės. Kai vieni klasėje, kiti – lauke ar išvykoje, o kai kurios pamokos, pavyzdžiui, dailės, vyksta abiem klasėms vienu metu.

Kuressaare gimnazija, panašiai kaip ir „Valkean Ruusun Koulu“ mokykla, turi puikiai įrengtas erdves ir formaliajam, ir neformaliajam ugdymui – technologijų kabinetus, sporto, šokių sales, žiemos sodą, baseiną. Šios erdvės yra atviros visai mokyklos bendruomenei ir ne tik – laisvu metu jomis naudojasi viso miestelio gyventojai.

Formaliojo ir neformaliojo ugdymo jungtys

 

Tiek Suomijos, tiek Estijos mokyklose itin daug dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui. Manoma, kad jis ne mažiau svarbus kaip formalusis. Neformaliajam ugdymui skiriamas popamokinis laikas. Užsiėmimų pasiūla pirmiausia priklauso nuo to, ką gali pasiūlyti patys mokytojai. Jie stengiasi pasidalyti savo pomėgiais su mokiniais mokydami juos technologijų, konstravimo, modeliavimo, šokių, dramos, dailės, muzikos, buriavimo ir net žvejybos. Tokiu būdu ne tik praturtinamas ugdymo turinys, bet ir puoselėjami artimi bei šilti tarpusavio santykiai. Būreliai, mokytojų vadinami „hobių būreliais“, – natūrali mokytojo dienos darbo dalis. Neformaliojo ugdymo paslaugų tiekėjų iš aplinkos ne tiek ir daug. Stengiamasi verstis savo jėgomis. Žinoma, vaikai lanko būrelius, esančius ir už mokyklos ribų – sporto, muzikos, menų mokyklas.

Įtraukiojo ugdymo pavyzdžiai

 

Įtraukusis ugdymas – stiprioji „Valkean Ruusun Koulu“ pusė. Mokykla buvo įsteigta prieš dešimtmetį sujungus dvi įstaigas – Hakumäki specialiojo ugdymo ir Centro mokyklas. Daugmaž ketvirtis mokinių naudojasi medicinos personalo, specialiųjų pedagogų, kalbos terapeutų, mokytojų pagalbininkų paslaugomis. Klasėse visada dirba bent vienas mokytojo asistentas, o prireikus – ir daugiau. Pamokose naudojamos adaptuotos mokymosi priemonės, įskaitant ir vadovėlius. Vaikai, turintys judėjimo negalią, į mokyklą ir į namus yra vežiojami taksi. Jie mokykloje būna visą dieną. Dalyvauja bemaž visose veiklose, daug laiko praleidžia lauke. Mokiniai padeda vieni kitiems mokytis, apsirengti, pavalgyti. Mokykla didžiuojasi galėdama tenkinti visų bendruomenės narių poreikius, nepaisant jų įvairovės ir ypatumų. Tačiau nuogąstaujama dėl kasmet augančio specialiųjų poreikių vaikų skaičiaus. Ir ne tik dėl to. Kuo toliau, tuo labiau susiduriama su komplikuotais, sunkiai diagnozuojamais atvejais. Profesionalų komandos mokykloje, bendruomenėje ir savivaldybėje telkia pajėgas nustatyti negalios pobūdį, priežastis ir padėti vaikams bei jų šeimoms.

 

„Luce“ ir Kuressaare mokyklose įtraukusis ugdymas įgyvendinamas kuriant jaukią ir laisvą mokymosi aplinką, šiltus ir atvirus mokyklos bendruomenės santykius. Mokiniai yra aktyvūs įvairių švenčių, iniciatyvų, projektinių idėjų generatoriai ir įgyvendintojai. Individualūs mokymosi poreikiai tenkinami adaptuojat ugdymo turinį, ieškant priimtinų mokymosi formų. „Luce“ mokiniai daug veiklų organizuoja lauke, išvykose, o Kuressaare gimnazistai naudojasi išmoningai pritaikytomis mokyklos erdvėmis – koridoriais, sporto sale, žiemos sodu. Per vizitą stebėjome, kaip pertraukų metu visi – ir pradinukai, ir gimnazistai, ir net mokytojai – atsipalaiduoja, išlieja susikaupusią energiją šokdami salėje. Jokių grimasų, pašaipų ar rodymų pirštais. Laisvė saviraiškai ir kūrybai.

Socialinė partnerystė

 

Socialinės partnerystės esmė – mokyklos, kaip bendruomeninės institucijos, samprata. Mokykla nėra uždara institucija. Ji tarnauja bendruomeniniams poreikiams ir yra tos bendruomenės dalis. „Valkean Ruusun Koulu“ mokykla atvira miestelio bendruomeninėms organizacijoms. Čia vyksta senjorų ir kitų organizacijų susirinkimai. Bendruomenės nariai yra kviečiami į mokyklos renginius. Labai dažnai yra ne tik jų svečiai, bet ir aktyvūs dalyviai. Per vizitą mokykloje ir miestelyje vyko bendri skautų renginiai, būsimo pavasarinio koncerto repeticijos. Stebėjome kelių mokyklų mokinių ir miestelio bendruomenės parengtą miuziklą, kuriame dalyvavo visų trijų miestelio orkestrų dalyviai. Mokiniai buvo ir libreto, ir muzikos bendraautoriai.

Kuressaare gimnazija siūlo savo paslaugas miestelio bendruomenei. Baseinu, sporto sale ir stadionu naudojasi visi miestelio gyventojai. Daugybę gimnazijos siūlomų neformaliųjų užsiėmimų lanko ir kitų mokyklų mokiniai. „Luce“ mokyklos pradinukai naudojasi galimybėmis mokytis už mokyklos ribų. Jie dalį pamokų praleidžia bendruomeninėse organizacijose ir tokiu būdu ugdosi pažintines, socialines ir emocines kompetencijas.

Ko išmokome

 

Nors vizitai buvo trumpi ir labai intensyvūs, pakako laiko užsikrėsti pozityviomis emocijomis ir pastebėti tai, kas puikiai tiktų kuriant „Diemedžio“ ugdymo turinį ir puoselėjant mokyklos kultūrą.

Pirma, gavome puikų pavyzdį, kaip kurti profesionalią, pasitikėjimą ir paramą vieni kitiems teikiančią mokyklos bendruomenę. Supratome, kaip paremti mokinius, turinčius mokymosi sunkumų. Jau nuo šių metų tvarkaraštyje yra skirtas laikas individualiam mokinių konsultavimui ir mokymuisi su mokytojo pagalba. Nors neturime mokykloje socialinio pedagogo ir psichologo, neleidžiame užsigulėti socialinėms, emocinėms, elgesio problemoms. Jos sprendžiamos bendradarbiaujant ir naudojantis turimais resursais.

Antra, įsitikinome, kaip svarbu kurti įvairias mokytis ir ilsėtis patogias mokyklos erdves. Keletas idėjų – atvira mokinių skaitykla, minkštasuoliai koridoriuose, suolai lauke – jau įgyvendintos. Kitos dar laukia savo eilės.

 

Trečia, pasitvirtinome nuostatą, kad formalusis ir neformalusis ugdymas turi būti ne atskiros, bet viena kitą papildančios ugdymo formos. Skirtis tarp jų turėtų mažėti, jei siekiame visuminio vaiko ugdymo. Todėl neformaliojo ugdymo veiklas integruojame į formaliojo ugdymo programas, plėtojame neformaliojo ugdymo formas ir išnaudojame mokytojų pomėgius. Pavyzdžiui, nuo šių metų mokykloje veikia bitininkų būrelis.

Ketvirta, pasitikrinome, kad einame teisinga linkme puoselėdami mokyklos, kaip platesnės bendruomenės, viziją. Daug dėmesio skiriame šeimoms įtraukti į mokyklos gyvenimą ir drauge siekiame atliepti jų poreikius. Jau planuojame pokalbių ir konsultacijų ciklą šeimoms su pagalbos mokiniui specialistais.

 

„Diemedis“ šį rudenį įsikūrė naujose erdvėse, todėl, norėdami susipažinti su aplinka, vykdome visos mokyklos projektą „Nauja aplinka, nauja kaimynystė“. Tyrinėjame gamtines ir kultūrines erdves, susipažįstame su aplinkoje dirbančiais žmonėmis ir įstaigomis. Tikimės, kad atsiras naujų ir tvarių partnerysčių.

Veikla finansuota Europos Sąjungos lėšomis.